Savaitgalio skaitomiausi straipsniai:
- Zodiako ženklai: kurie jų turtingiausi, neištikimiausi ir protingiausi
- Kaip tvarkyti namų aplinką pagal fengšui
- 14 dalykų apie seksą, kuriuos būčiau norėjusi žinoti, kai man buvo 18
- Vietoj bučinio pasiūlė sekso. Arba prancūzų kalbos pamokos
- Pyragas su rabarbarais
Nors gydytojai ir teigia, kad medicina pažengė didžiulį žingsnį į priekį, ir tai, kas dar vakar skambėjo kaip mirties nuosprendis, šiandien tėra pretekstas išgerti tablečių ir pamiršti apie problemą, kiekviena nauja žinia apie eilinę baisiojo nariuotakojo auką smogia tiesiai į saulės rezginį. Išgirdę šią žinią kurį laiką nekvėpuojame, kūną sukausto siaubas: o kas, jei ir aš...
Tačiau gydytojai yra teisūs. Kasmet statistiniai rodikliai gerėja, atsiranda naujų technologijų ir gydymo būdų, o svarbiausia – iš esmės pagerėjo diagnostikos galimybės. Juk ligos diagnozavimas ankstyvoje stadijoje praktiškai yra sėkmės garantas. Tad kad ir kaip būtų baisu, reikia reguliariai tikrintis ir nebijoti gydytojų.
Taigi, ką turėtume žinoti
Žana Friskė sirgo glioblastoma. Šia liga serga 3 iš 100 tūkstančių žmonių – tai labai mažas procentas. Netiesa, kad šis navikas nepasiduoda jokiam gydymui. Tiesiog jis diagnozuojamas gana vėlai, dažniausiai dėl to, kad pacientas neskuba tirtis, o simptomus aiškina nuovargiu, stresu ir netaisyklinga mityba. Tokie navikai, kaip glioblastoma, auga labai greit, todėl taip svarbu „pagauti“ jį ankstyvoje stadijoje.
Kam reikėtų nerimauti?
Nepaisant to, kad iki šiol neaišku, kodėl susiformuoja vėžiniai navikai, mokslininkai nustatė rizikos veiksnius. Šiuo atveju tai būtų:
Lytis. Galvos smegenų navikai dažniau būdingi vyrams, nei moterims.
Amžius. Dauguma galvos smegenų navikų aptinkama pacientams, kurių amžius nuo 65 iki 79 m.
Rasė. Europiečių rasės atstovams gresia didesnė rizika, nei kitoms rasėms.
Ekologiniai ir profesiniai rizikos veiksniai. Jonizuojančioji spinduliuotė, radiacinė apšvita ir pan.
Sveikatos veiksniai. Didžiausia rizika gresia žmonėms, kurių pažeista imuninė sistema, kuriems persodinti organai, kurie serga ŽIV.
Kas turėtų sukelti įtarimą:
* Nuolatiniai galvos skausmai.
* Pablogėjęs regėjimas, ypač jei akyse dvejinasi.
* Nepaaiškinamas pykinimas ir apetito stoka, be jokių priežasčių staigiai nukritęs svoris.
* Pablogėjusi atmintis.
* Sunkumai skaitant ir suvokiant tekstą.
* Atsiradę kalbiniai sutrikimai.
Kaip išsitirti?
Paprasčiausia – pasidaryti vėžio žymenų tyrimą. Tai ypatingos medžiagos, kurias išskiria vėžinės ląstelės ir sveikos ląstelės, kurios tik ėmė kisti. Kiekvieno žmogaus organizme yra vėžio žymenų, bet jei jų kiekis viršija normą, reikia išsitirti nuodugniau. Medicinai žinoma daugiau nei du šimtai rūšių vėžio žymenų, dvidešimt iš kurių būtini vėžio diagnostikai. Bet reikia turėti omenyje, kad vėžio žymenų kiekis gali padidėti ir sveiko žmogaus kraujyje. Padidėjimą gali iššaukti peršalimo ligos, moterims – nėštumas. Ryškiausias rodiklis – vėžinis embrioninis antigenas (CEA), jautrus daugeliui darinių. Suaugusių, fiziškai sveikų žmonių organizme šio agento praktiškai nebūna.
Yra ir patikimesnis tyrimas – galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai labai informatyvus metodas, kuris parodo bet kokius darinius net giluminėse smegenų struktūrose. Pradinėse stadijose naviką galima visiškai sunaikinti. Dabar gydytojų arsenale net tik chemoterapija ir spindulinis gydymas, bet ir, pavyzdžiui, gama peilis. Šiuo metodu tobulu tikslumu operuojamos naviko ląstelės, nekliudant kitų audinių.
Be to, stenkitės nesinervinti, nes stresas taip pat yra rizikos veiksnys.
