- Grožio dosjė. I. Gudelis: nors mano oda plona, naudoju jį beveik kasdien – oda atsigauna tiesiog akyse
- Vasaros tendencijos pagal italus: viskam pasiruošusi
- Niekada nepaleiskite moters, turinčios šias 12 savybių
- Senstu ir gražėju. Ką patarią dietologė toms, kam per 40
- Nekeptas braškių tortas

Kažin ar ir kitas mamas apima jausmas, kad nieko nespėji? Rodos vertiesi per galvą, neturi nė minutės ramiai pasėdėt, o darbų krūva kaip nemažėja, taip nemažėja. Kai taip atsitinka, nusprendžiu nedaryti visai nieko. Kaip bebūtų keista, tačiau štai taip atsipalaidavus, visi darbai lengvai pasidaro beveik patys. Taip išeitų, kad didžiausia klaida – noras viską atlikti tobulai. Būti gera mama, gyventi tvarkinguose namuose, neapleisti darbo, valgyti namie gamintą maistą. Kai pavargusi nusprendi, kad nieko baisaus neatsitiks, jei grindis išplausi kitą dieną, o ir indų krūva niekur nepabėgs, prašviesėja akyse. Peršasi išvada, kad norint būti ne tik gera, bet ir laiminga mama, reikia į viską žiūrėti lengviau ir paprasčiau.

Šį blogo įrašą skiriu šviežiai iškeptoms mamoms, kurios šalia motinystės džiaugsmo sprendžia ir dar vieną dilemą: kaip susigrąžinti prieš nėštumą buvusias formas? Toks klausimas kyla tiek toms, kurios jau ir iki nėštumo kovojo su nepageidaujamais kilogramais, tiek ir toms, kurios pirmą kartą susidūrė su antsvorio problema. Jeigu nepriklausome mažumai tų, kurioms per nėštumą priaugtas svoris nepastebimai pradingsta, teks pasistengti, kad ir vėl atrodytume taip, kaip anksčiau.

Nors rodėsi nėštumo metu per daug neatsipalaidavau ir nė karto vidury nakties nesiunčiau vyro į parduotuvę parvežti įsigeisto maisto, sugebėjau priaugti 20 kilogramų. Praėjus gerai savaitei po gimdymo man vis dar buvo likę 12 kilogramų, kurie nepranyko savaime. Nors iki nėštumo jau turėjau ne vienerių metų lieknėjimo stažą, lieknėjimas po gimdymo buvo visiškai nauja patirtis. Šiandien noriu su jumis pasidalinti klaidomis, kurias daro lieknėjančios mamos. Jas pastebėjau bendraudama su tomis mamomis, kurioms vis nepavyksta susigrąžinti buvusių formų.

1. Nėra laiko sportui. Aš tikrai suprantu, kad su kūdikiu, reikalaujančiu viso mūsų dėmesio, tikrai nėra lengva rasti laiko reguliarioms treniruotėms. Tačiau bent šiek tiek pajudėti tikrai galima. Tereikia sąmoningai ieškoti progų nuolat tai daryti. Tol kol nusistovės ritmas ir turėsite laiko rimtesniam pasportavimui, ieškokite progų pajudėti dienos eigoje, neatitrūkstant nuo savo mamos pareigų. Kol mano Izabelė dar buvo visai kūdikis, kelis kartus per dieną leisdavau jai laisvai pagulėti ant vystymo lentos be sauskelnių, kad odelė pakvėpuotų. Bešnekindama ją, sau sėkmingai kilnodavau kojas į šonus – puikus pratimas klubams. Arba laukdama kol atvės buteliukas, darydavau pritūpimus su ja rankose. Padarau dvidešimt ir einu pažiūrėti ar jau atvėso. Tada dar tiek pat ir taip toliau, kol buteliukas reikiamos temperatūros tapdavo. Kitu atveju per tą laiką tiesiog trypčiočiau vietoje. Juk vistiek, kol lauki nieko neveiki. Kai ji jau buvo kelių mėnesių, linksmindavau šokdama pagal mėgstamą muziką. Labai juokingai jai tie mano šokiai atrodydavo. Ir vaikui linksma, ir mamai nauda. Tegul tai bus pora dainų, pagal kurias pašoksite, tačiau per visą dieną po kelis kartus padaromi pritūpimai, kojų kilojimai, pašokimai pagal mėgstamą muziką ir jau gali susidaryti valanda tikslinio pajudėjimo. Juk vistiek tuo metu būnate su vaiku. Oi, dar pamiršau paminėti kasdienius išvažiavimus su vežimėliu į lauką. Mano įdėtoje nuotraukoje Izabelė dar visai mažulytė. Jau su tokia maža kasdien rasdavau laiko „mamiškiems“ sportams.

2. Neturiu galimybės sveikai maitintis. Tai dar vienas populiarus mamų pasiteisinimas. Iš tiesų pirmosiomis savaitėmis po vaikelio gimimo apie maisto gamybą nėra kada nė galvoti. Ypač jeigu tai pirmas vaikelis, užtrunka prisitaikyti prie visiškai pasikeitusio dienos ritmo. Tačiau tokios aplinkybės neturėtų būti pasiteisinimas valgyti bet ką. Juk išsivirti košę beveik neužima laiko. Užpili ryžius verdančiu vandeniu, sumažini ugnį ir vėl prisimeni po 15-20 minučių. Galime pridėt šaukštelį Ghi ar paprasto sviesto, šaukšelį medaus ir puikiausias greitas maistas paruoštas. Tas pats galioja ir visoms kitoms kruopų košėms. Avižinių dribsnių košės net galite nevirti. Pridėkite saują razinų, užpilkite šiltu vandeniu ir po valandos jau drąsiai galite valgyti. Ne tik skanu, bet ir labai sveika. Žinoma, vien košėmis nesimaitinsime. Bet jeigu labai striuka su laiku, tikrai daugiau naudos turėsime iš košės, nei iš kokių kitų greitų kaloringų užkandžių. Nauda ne tik figūrai, bet ir sveikatai.

3. Vaiko maisto likučių suvalgymas. Turbūt visoms pažįstama situacija, kai vaikas palieka pusė pagamintos porcijos. Taip ir kyla pagunda likučius suvalgyti, kad nešvaistyti maisto. Tačiau gerai pagalvokite, kas geriau – ar nesuvalgytą maistą išmesti čia ir dabar, ar vėliau nuo savęs tirpinti riebalų atsargas, kurios bus tų likučių valgymo pasekmė. Juk abiem atvejais maistą švaistysime. Manau, kad nė viena neišvengsime situacijų, kai vaikas nenori to, ką jam pagaminome. Iš draugių, auginančių didesnius vaikus patirties matau, kad taip bus dar ilgai. Negi tiek ilgai atidėliosite savo sulieknėjimą ir gerą savijautą? Verčiau susitaikyti su tuo, kaip su neatsiejama vaikų auginimo dalimi. Juk ir mūsų nupirkti žaislai ne visada vaikui patiks, ir drabužius greitai išauga. Tokia vaikų auginimo realybė. Suvalgydamos maisto likučius tikrai nesutaupysite, tik save apgausite ir auginsite nepageidaujamus kilogramus.

4. Jeigu negaliu idealiai, tai nedarysiu iš viso. Dažnai mamos net nepradeda lieknėti, nes neturi salygų visko daryti šimtu procentų. Jos imasi laikytis naujo mitybos ir sporto plano, tačiau pamato, kad tai tiesiog nepavyksta. Negali sportuoti, kiek norėtų, skirti laiko mitybai, kiek norėtų ir t.t. Tai dar viena labai didelė klaida. Gyvenimas man parodė, kad greičiausiai to šimto procentų auginant mažą vaiką taip niekada ir nebus. Dėl vaiko ligos gali tekti atšaukti suplanuotą treniruotę ar paskubomis suvalgyti visai ne tai, ką buvai numačius. Labai svarbu, kad tokie trumpi nesklandumai nepaskatintų visko mesti ir laukti geresnių laikų, kai turėsime daugiau laiko sau. Kiekvienos motinystės patirtis kitokia, tačiau man su 16 mėnesių kūdikiu, to laiko sau nelabai daugiau ir atsirado. Vienų darbų sumažėjo, tačiau atsirado kitų. Tad jeigu būčiau laukusi geresnių laikų, iki dabar vaikščiočiau nepatenkinta savimi su papildomais per nėštumą priaugtais kilogramais. Iki šiol neturiu galimybės reguliariai lankytis sporto klube, tačiau atrandu kitų būdų pajudėti. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių neturiu sąlygų vieną savaitę pasportuoti, nedarau iš to tragedijos. Tiesiog kitą savaitę grįžtu prie įprasto ritmo.

Taigi mielosios, gražiosios, gerosios mamos, nepamirškite savęs. Tikrai galite sulieknėti bei vėl patikti sau ir augindamos vaikus. Patenkinta savimi mama – tai laiminga mama. O laiminga mama augina laimingus vaikus. Būkit gražios ir, svarbiausia, laimingos!