- Savaitės ikona. D. Bosas: būkime atviri – Lietuvoje nėra daug renginių, į kuriuos galėtum eiti pasipuošusi suknele už 100 000
- V. Baublienė: Apie drauges. Geras ir geriausias
- Atrodo baisiai, bet tai geriausias būdas apsisaugoti nuo saulės
- Apsauga nuo odos vėžio – Jūsų lėkštėje
- Kitokia braškių uogienė
Pavasarį paprastai užplūsta kažkoks negerumas: jaučiuosi apatiška, pavargusi, apsunkusi. Regis, darau ne tą, atrodau ne taip, gyvenu nekaip. Ieškant informacijos vienam straipsniui, akys netyčia užkliūva už sulčių programų. Visi, kurie jas išbandė, giriasi puikia savijauta, pasakoja apie nepaprastą minčių ir kūno lengvumą, energijos antplūdį. Kaip tik to man ir reikia! Be to, sultis labai mėgstu, o valgis man nėra svarbiausias malonumas, tad tikiuosi ištverti nesunkiai. Sulčių programų esama įvairių – trunkančių vieną, tris arba penkias dienas, pradedantiesiems ir patyrusiesiems. Aišku, galėtum tų sulčių išsispausti ir namie, bet yra keli niuansai. Pats svarbiausias – X bare jos spaudžiamos lėtaeige sulčiaspaude. Šis metodas apsaugo sultis nuo oksidacijos, leidžia išsaugoti iki 5 kartų daugiau vitaminų ir mineralų.
Vakarop paleidžia vidurius. Nesuprantu, ar tai ženklas, kad eksperimentą reikėtų nutraukti, ar natūralaus organizmo valymosi pasekmė?
Svarbu ir tai, kad kalorijų skaičius kokteiliuose subalansuotas, kiekvieną jų sudaro 3–9 komponentai, namie su tokia įvairove būtų daug vargo. Taigi turėčiau ne tik, kaip žadama viename interneto puslapyje, išvalyti iš organizmo visus susikaupusius toksinus, bet ir prisotinti jį gausybe naudingų medžiagų. Alkio jausti neturėčiau, nes vienos dienos sulčių energinė vertė – 1375 kcal. Pasirenku trijų dienų programą pradedantiesiems ir nedelsdama nė minutės skambinu nurodytu telefonu. Ketinu pradėti valytis jau nuo rytojaus. Deja, ne viskas taip paprasta. Pasirodo, programą reikia užsisakyti iš anksto, bent prieš parą. „Be to, jai reikia pasiruošti, dvi dienas nevalgyti mėsos, pieno produktų“, – mano įkarštį atvėsina mergina kitapus laido. Išvakarėse suvalgau grikių ir žalių salotų, bet galiausiai vis dėlto neatsispiriu ir naminiam čanachui... Slapčia pagalvoju, kad organizmui prireiks jėgų, tad jis man už tai tik padėkos.
Pirmoji diena
Nors negaliu, kaip esu įpratusi, dienos pradėti puodeliu kavos, jaučiuosi kupina energijos, net spirgu iš nekantrumo – juk manęs laukia naujų pojūčių kupinos trys dienos! Svorio numesti nesiekiu, mat ir taip turiu jo ne per daugiausia, bet dėl įdomumo pasisveriu. 54 kilogramai. Esu įpratusi pusryčiauti, tad pakeliui į sulčių barą jau ima mausti skrandį. Atvykusios manęs laukia staigmena – pasirodo, dėl kompiuterio ar mano klaidos, sultys turėtų būti paruoštos tik vakare, nors esu 99 proc. tikra, kad pasirinkau rytą. Kurį laiką su barmenu žiūrime vienas į kitą: jis – sutrikęs ir išraudęs, aš – nusivylusi, bet... trauktis neketinu. Galiausiai vaikinas (vis dėlto – tikras profesionalas!) randa išeitį – sukomplektuoja mano rinkinį iš to, ką turi: 4 buteliukai pagal programą, 2 – daugmaž tinkami. Nešina nelengvu maišeliu, kuriame yra 6 buteliukai po 0,5 litro, atkulniuoju į redakciją. Iš karto turiu pretenzijų dėl taros. Maišelio rankenos neatlaiko ir 50 žingsnių. Matyt, sveikuoliai sulčių atsiimti atvažiuoja automobiliais ir sustoja prie pat durų. Keista ir tai, kad buteliukai plastikiniai. Nors šie pagaminti iš saugesnio plastiko (HDPE), stiklinė tara būtų ir sveikiau, ir aplinkai saugiau. Tereikėtų atnešti tuščius butelius ir juos pakeisti pilnais.
Pradedame nuo „Anakardžių pieno“. Du trečdalius šio kokteikio sudaro šarminis vanduo, penktadalį – trinti anakardžiai. Dar yra džiovintų datulių, vanilės, Himalajų druskos. Jaučiuosi alkana ir ištroškusi, todėl visą buteliuką išplempiu beveik vienu mauku. Man – labai skanu. Ir gana sotu. Taip ir turėtų būti, juk anakardžiuose yra ir baltymų, ir riebalų. Alkio kol kas nejaučiu, bet galva šiek tiek svaigsta. Gal todėl, kad ryte negėriau kavos?
Antrasis kokteilis – „Žalioji fiesta“. Žalia viskas. Pusė kokteilio – kriaušių sultys, trečdalis – agurkų, truputis špinatų, romaninių salotų, petražolių, citrinų, imbierų šaknų, Himalajų druskos. Šis ne toks skanus kaip pirmasis, bet visai geriamas. Kokteilius kartu su manimi degustuojančiai kolegei atrodo priešingai. Ką gi, dėl skonio nesiginčijama. Praėjus valandai šiek tiek svaigsta galva, jaučiu silpnumą, burnoje renkasi rūgščios seilės.
Trečiasis – „Karališkos šaknys“. Pusę jo sudaro obuolių sultys, penktadalį – ananasų, yra šiek tiek špinatų, petražolių, citrinų, mėtų, bet viršų, žinoma, ima burokėliai. Nors šių sultys sudaro mažiau nei penktadalį, burokėlių spalvos ir kvapo negalėtų nustelbti niekas. Kolegė susiraukia vos užuodusi, o man labai skanu. Kol kas vienintelė problema – nuolatinis lakstymas į tualetą. Skysčiai ilgai organizme neužsibūna. Tikiuosi, bent jau naudingas medžiagas jis spėja įsisavinti?
Ketvirtasis kokteilis – „Dviese Karibuose“, jis įdėtas vietoj „Lengvumo“. Ir vėl dominuoja obuoliai.
Penktasis – „Super žaliasis“. Čia yra po lygiai obuolių ir agurkų sulčių. Ir vėl salierai, špinatai, salotos, kita žaluma. „Super“ jis pavadintas turbūt dvasiai pakelti, nes yra neskaniausias iš iki šiol ragautų. Jei ne aštrumo suteikiantys imbierai, išgerti būtų sunkoka.
Gera žinia – nustojo svaigti galva, praėjo silpnumas. Kolegė pasilenkia prie manęs ir tyliai sako: „Klausyk, noriu labai asmeniškai tavęs paklausti, ar nuo šitų sulčių tau pilvo nepučia? Man ir tie keli gurkšneliai suveikė...“ Tikrai pučia. Nutariame, kad tokią reakciją sukėlė arba obuolių sultys, nes jos dominuoja jau trečiame kokteilyje iš eilės, arba tai, kad maišėme sultis su kitokiu maistu. Man turbūt pakenkė vakarykštis čanachas. Jį, beje, kaltinu ir dėl to, kad ant veido staiga išsikėlė keli spuogai, ir dėl to, kad vakarop paleidžia vidurius. Pastarasis faktas šiek tiek neramina – nesuprantu, ar tai ženklas, kad eksperimentą reikėtų nutraukti, ar natūralaus organizmo valymosi pasekmė?
Trečią rytą jaučiuosi kažkokia nusibaigusi, o burnoje taip rūgštu, kad, regis, nusispjaučiau ant kilimo, ir išdegtų skylė.
Paskutinis kokteilis – „Naminis migdolinis“. Sudėtis panaši į pirmojo, tik anakardžius čia keičia migdolai. Nustembu, kad taip neskanu, juk migdolus dievinu! Vis tiek išgeriu iki galo. Alkana tikrai nesijaučiu, energijos užtenka, bet vakare be maisto sunku – pernelyg buvau įpratusi vos grįžusi iš darbo kišti nosį į šaldytuvą ir išsitraukti iš ten ko nors skanaus. O viskas taip kvepia – ir kava, ir balandėliai, ir net sūnaus verdamos pieniškos dešrelės. Manau, laikantis šios programos, reikėtų pasirūpinti, kad maisto kvapai po namus nesklandytų, o produktų šeimynykščiai nusipirktų patys.
Artėjant finišo link
Antrąją dieną atsibudusi suprantu, kad savo savijautos niekaip negalėčiau pavadinti gera. Skrandyje – nemaloni tuštuma, burnoje – nenusakoma rūgštybė, dantys apsivėlę apnašomis, o kojos linksta iš silpnumo. Gera žinia – spuogų kaip nebuvę. Norisi šilto maisto, tad išgeriu stiklinę vandens su puse šaukštelio medaus. Į rankinę įsimetu bananą – skaičiau, kad blogiausiu atveju jį suvalgyti galima. Blogiausio atvejo, tikiuosi, nebus. Šiandien visus 6 buteliukus gaunu pagal programą. Išbandau dar 2, bet atradimų nepadarau. Ir kokteilyje „Gaivusis“, ir „Lengvume“ dominuoja obuolių sultys. Nežinau, ar jų visur pilama tiek daug todėl, kad yra spaudžiamos iš vietinės žaliavos (toks yra vienas pagrindinių ekologinės veiklos principų), ar tiesiog todėl, kad pigiausios. Į tualetą bėgioju kas pusvalandį. Galiausiai išsiaiškinu, kad taip gali būti dėl salierų – jie, pasirodo, varo šlapimą. Darbe kaip tyčia – daugybė nemalonių reikaliukų, priveliu klaidų, erzina kaprizingi, prie kiekvieno kablelio besikabinėjantys pašnekovai. Visiškai nenoriu su jais kautis. Gal jaučiuosi per silpna? O gal tiesiog negaliu suprasti, kaip galima tokią audrą kelti dėl smulkmenų?! Panašu, kad mano romumas išeina į naudą: užuot susipykusi visiems laikams, nusileidžiu, ir pasiekiame kompromisą.
Vakare dukra klausia, kaip jaučiuosi, ar labai norisi valgyti. Atsakau, kad nesijaučiu alkana, tik... „Nelaiminga?“ – taikliai žodį parenka dukra. Regis, niekada nesureikšminau maisto, nebuvau linkusi persivalgyti, bet dabar man jo trūksta emociškai – kaip prizo po sunkios darbo dienos, kaip paguodos, kai kas nors nepasiseka, kaip bendravimo dalies. Žiūrėdama, kaip sūnus su dukra aptarinėja pačių pasigamintą kinišką vištieną, noriu jos paragauti ir aš. Tikrai ne prisiryti, o tik paragauti.
Trečią rytą jaučiuosi dar prasčiau – kažkokia nusibaigusi, dar labiau nusilpusi, o burnoje taip rūgštu, kad, regis, nusispjaučiau ant kilimo, ir išdegtų skylė. Siaubingai troškina, lūpos džiūsta. Keista, juk kasdien išgeriu po 3 litrus skysčių. (Tik programai pasibaigus, sužinojau, kad jos metu reikėtų gerti daug vandens.) Vaizdas veidrodyje neguodžia. Ei, kur tas žadėtas energijos antplūdis, lengvumas, paskaistėjusi oda? Maniškė išberta raudonomis dėmėmis, šerpetoja. Skruostai įdubę, paakiai patamsėję. Nepadeda net kruopštus makiažas.
Prie namų sutikta kaimynė rėžia tiesiai šviesiai: „Kas tau yra? Atrodai kaip nuo kryžiaus nuimta.“ Nedrįstu prisipažinti, kad sveikatinuosi, tad atsakau, jog sirguliuoju. Pakeliui į darbą lifte sutinku kolegą. „Sulčių programa? – mosteli smakru į mano maišelį. – Aš irgi išmėginau. Penkių dienų. Kaip jautiesi?“ Atsakau, kad nekaip. „O man visai patiko, – atsako jis. – Gal tavo riebalinis sluoksnis tokioms programoms tiesiog per plonas?“ Visą dieną sėdžiu vangi. Neturiu jėgų nei klausytis kolegių pasakojimų, nei dalyvauti diskusijose. Dar sunkiau susitelkti į darbą. Pučia pilvą. Vėl paleidžia vidurius. Iš tualeto grįžtu nuo išsekimo linkstančiomis kojomis. Negana to, vakare pradeda keistai mausti kojų raumenis, tarsi trauktų lengvas mėšlungis. Žiūrėdama televizorių didžiausią pavydą jaučiu matydama ne valgančius, o sportuojančius žmones. Dar neseniai ir aš jaučiausi tokia pat stipri, žvali ir energinga... Pasisveriu – netekau 2 kilogramų. Tikiuosi, jie greit grįš. Sunkiau įvertinti detoksikacijos poveikį. Gaila nėra testo, kuriuo galėtum pamatuoti toksinų kiekį prieš ir po. Teks vadovautis populiariomis rekomendacijomis įsiklausyti į savo kūną. Deja, kad ir kaip įdėmiai ištempiu ausis, džiaugsmo šūksnių negirdžiu. Tik nedrąsų ir šiek priekaištingą klausimą: „Kam? Kam tau šito reikėjo?“
Detoksikacija? Abejoju, ar sultys gali detoksikuoti.Gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė
Išvados
* Nors sulčių dietos sudarytojai neakcentuoja, kad tai – vienas būdų svoriui mesti, vis dėlto reikia pripažinti, kad šiek tiek sulieknėti ji padeda. Jei tokia džiūsna kaip aš sugebėjo netekti 2 kilogramų, tai kiek atsikratytų apkūnesnės? Gal ir įdubę skruostai jų neliūdintų? Nors, tiesą sakant, vyresnėms nei 40 metų siūlyčiau tokius eksperimentus daryti atsargiau. Riebaliukai pirmiausiai tirpsta nuo veido, o putlumo netekusi oda, pagilėjusios raukšlės ir patamsėję paakiai tikrai nejaunina.
* Energijos antplūdis veikiausiai yra mitas arba savitaiga. Jei gaudamas mažiau kalorijų turėtum daugiau energijos, tai prieštarautų paprasčiausiems fizikos dėsniams, todėl tomis dienomis siūlyčiau neplanuoti rimtų ar fizinio krūvio reikalaujančių darbų. Geriau imtis ko nors, kas įdomu ir džiugina. Neturint visai jokios veiklos, didės pagunda užkandžiauti.
* Akivaizdu, kad liekniems žmonėms trijų ar penkių dienų išties gali būti per daug. Daugiau tokio eksperimento tikrai nekartočiau, bet viena iškrovos diena po kokio nors vakarėlio, kuriame netrūko alkoholio, ar sočių švenčių – visai neblogas variantas.
* Sako, kad sulčių dieta – puikus būdas pradėti keisti mitybos įpročius, neva po jos akys pačios ieško sveikesnių gaminių. Mano atveju tai nepasitvirtino. Trečios dienos pavakare ėjau pirkti produktų ilgajam savaitgaliui. Pro saldumynus, bandeles, bulvių traškučius ir vaisvandenius kaip visada praėjau nestabtelėjusi. Ilgiasiai kaip visada užtrukau daržovių ir sūrių skyriuose. Mėsa? Kodėl gi ne? Mano krepšyje atsiduria gabalėlis virtos šoninės, gabalėlis kalakutienos filė ir vištų blauzdelės rytdienos troškiniui.
Gaila nėra testo, kuriuo galėtum pamatuoti toksinų kiekį prieš ir po dietos.
* Grįžimą į normalų gyvenimą pradedu nuo banano. Beskonis kaip muilas. Pasidarau kavos. Fu, kas gali tai gerti?! Beje, jos nepasigedau visas tas tris dienas, nors iki tol gerdavau kas rytą. Paruošiu dubenį salotų su fetos sūriu. Mėgaujuosi kiekvienu kąsneliu... Regis, radau dar vieną priežastį laikytis šitos programos – tuos, kurie yra praradę gyvenimo skonį, ji vėl išmoko džiaugtis paprastais dalykais. Gaila tik, kad ta nedidelė lėkštė salotų taip užkemša skrandį, kad jis stovi iki vakaro. Nežinau, ar taip džiaugiasi pailsėjęs ir nori prasitęsti atostogas, ar pyksta, kad sutrikdžiau normalią jo veiklą.
Komentuoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė:
Silpnumas, laikantis šios programos, gali apimti dėl kelių priežasčių. Toks dienos kalorijų skaičius labiau tinka norinčiosioms numesti svorio, lieknai moteriai užtektų ir vienos iškrovos dienos. Be to, racione nebuvo sudėtinių angliavandenių – duonos, košės. Vaisiuose daug cukraus (fruktozės), jis verčia šokinėti gliukozės kiekį kraujyje. Jei žmogus valgo reguliariai, kelis kartus per dieną, įvairų maistą, jo organizmas įpranta tolygiai gauti energijos. Cukraus sukelti energijos šuoliai gali tapti prastos savijautos priežastimi. Paprastųjų angliavandenių perteklius gali sukelti ir viduriavimą.
Svarbu suprasti ir tai, kad sultys, nors didelę jų dalį sudaro vanduo, šio vis dėlto nepakeičia. Todėl būtina jo gerti papildomai. Nemalonūs pojūčiai, šerpetojanti oda gali būti ir dėl dehidratacijos. Negana to, salierai didina šlapimo išsiskyrimą, tad jei geriama mažai vandens, dehidratacijos pavojus gerokai padidėja. Skysčių poreikį gali didinti ir druska.
Oda gali jautriai reaguoti ir į kokią nors sudėtinę medžiagą, be to, neaišku, ar pačiuose vaisiuose ir daržovėse nėra nitratų, kitų cheminių medžiagų. Juk su sultimis gauni didesnę jų koncentraciją nei suvalgęs vieną kitą vaisių. Odai taip pat reikia ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, šių gausu riebiose žuvyse, aliejuje. To, ką organizmas gauna su vienu kitu riešutų kokteiliu, neužtenka.
Abejoju, ar virškinimo sistemai reikalingas poilsis. Geriausia, kai visi organai funkcionuoja tolygiai, kai nėra nei perkraunami, nei dirbtinai verčiami ilsėtis. Bet kokie nukrypimai nuo įprasto ritmo organizmui yra stresas. Natūralu, kad nuo tokio kiekio sulčių ėmė pūsti pilvą. Net ir 1,5 litro per dieną yra daugoka, o čia – dvigubai didesnė dozė. Galėjo prisidėti ir tai, kad maišytos daržovių ir vaisių sultys. Visi žinome, kad iškart po pietų valgyti vaisius nėra labai gerai.
Menkavertis maitinimasis gali sukelti raumenų skausmą. Pristigus energijos iš riebalų, ji gali būti imama skaidant baltymus. Šiuo atveju baltymų su sultimis buvo gaunama labai mažai. Kita vertus, abejoju, ar per tris dienas tas deficitas gali tapti toks ryškus, kad rimtai pakenktų sveikatai.
Pastebėjau, kad į du kokteilius pilama šarminio vandens. Nors apie jo naudą kalbama daug, kol kas, deja, nėra jokių tai patvirtinančių mokslinių tyrimų.
Geriausias būdas sužinoti, kas tinka būtent jums, – įsiklausyti į savo organizmą. Jei jis jau pirmą dieną siunčia neigiamus signalus, eksperimentą galbūt reikia stabdyti.“
