Pasak specialistės, nenaudojant apsauginio kremo nuo saulės, oda gauna didelį kiekį pavojingų UV spindulių ir greitai nudega. Ji gali parausti, perštėti, atsirasti pūslės. Toks įdegis yra netolygus, negražus ir greitai „nusilupa“.
„Moterys klaidingai mano, kad SPF filtras neleidžia odai įdegti, todėl nenaudoja apsauginių kremų. Tai netiesa. SPF – apsaugos nuo saulės faktorius – riboja į odą prasiskverbiančių UV spindulių kiekį. Odą pasiekia kur kas mažesnis ir saugus UV spindulių kiekis. Deginimosi laikas pailgėja, tačiau tai nereiškia, kad įdegti neįmanoma. Rudą atspalvį odai suteikia melaninas, jo gamybą skatina ir nedidelis UV spindulių kiekis. Ilgesnis deginimosi laikas užtikrina tolygesnį melanino pasiskirstymą, vadinasi, ir tolygesnį įdegį. Taip pat toks įdegis išlieka kur kas ilgesnį laiką, nes UV spinduliai prasiskverbia giliau - iki melanocitų, ląstelių, kurios yra pamatiniame epidermio sluoksnyje ir gamina melaniną. Oda įgauna rusvą atspalvį, o nenudega raudonai ir nesilupa, kai pažeidžiamas viršutinis sluoksnis – epitelis“, - teigia Roberta Janulytė.
Remiantis Britų dermatologų asociacijos išvadomis, naudojant apsauginį kremą net su SPF 15 ar 30 filtru, galima įdegti. SPF ne tik užtikrina tolygų ir ilgalaikį įdegį, bet ir apsaugo odą nuo nudegimų, senėjimo procesų ir galimų onkologinių odos ligų. Apsauginiai kremai su SPF filtru sumažina pavojingų ultravioletinių (UV) spindulių prasiskverbimą į odą ir leidžia jai įdegti be „streso“, be ryškaus paraudimo ir perštėjimo. Svarbiausia – saugiai.
Saugų ir gražų įdegį užtikrins tinkamai pasirinktas apsauginis kremas ir tinkamas jo naudojimas. Apsaugos nuo saulės kremą reikėtų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių.
„Tamsesnio gymio moterys gali rinktis apsaugos nuo saulės priemones su SPF 10 ar 20 filtru. Šviesiaodės savo odą turėtų saugoti labiau, nes ji yra jautresnė UV spinduliams, greičiau nudega. Joms derėtų teptis priemonėmis su ne mažesniu nei SPF 25 filtru. Taip pat svarbu prisiminti, kad kremu nuo saulės reikėtų pasitepti bent pusvalandį prieš einant į lauką, kad kremas gerai įsigertų į odą ir užtikrintų maksimalią apsaugą bei nepamiršti teptis pakartotinai ilgai būnant saulėje bei mėgaujantis vandens pramogomis”, - pataria „Eurovaistinės“ ekspertė.
Ekspertai rekomenduoja rinktis priemones, turinčias plataus spektro apsaugą. Tai yra tas, kurios apsaugotų ne tik nuo UVB (ultravioletinių B spindulių), bet ir nuo UVA (ultravioletinių A spindulių). Pirmieji yra atsakingi už daugumą saulės sukeltų odos pažeidimų – ypač nudegimų. Tačiau specialistai teigia, kad UVA spinduliai gali būti svarbus faktorius odos senėjimui ir odos vėžiui atsirasti. Agresyvūs UVA spinduliai pasiekia giliausius odos sluoksnius, sužadina kolageną naikinančius fermentus ir sukelia DNR mutaciją. Veikiant jiems dažniau vystosi piktybinės odos vėžio formos.
1974 metais austrų chemikas, baigęs tobulinti ankstesnių kolegų sukurtą ir modifikuotą sistemą, pasiūlė „sun protection factor“ (SPF) sąvoką. SPF ženklas žymi apsaugą nuo UVB spindulių, kurie gali sukelti odos nudegimą. O skaičius apytiksliai nurodo, kiek laiko žmogus pasitepęs apsauginiu kremu gali saugiai išbūti saulėje ir nenudegti.
