Mane supras visos, kurios santuokoje – ilgiau nei treji metai.
Aš esu Lina, man – 39-eri, ir jau devinti metai esu žmona. Su vyru auginame du mažamečius – sūnų ir dukrą. Vaikai gimė pamečiui, tad veikti buvo ir yra ką. Abu norime daryti karjerą, tad esame sutarę, kad vaikų daugiau neturėsime.
Kol nebuvo vaikų, šeimoje buvo daugiau romantikos, išvykų, nerūpestingo gyvenimo. Dabar grįžę vakare po darbų puolame į buitį, rūpinamės vakariene, savo dėmesį daliname jo prašantiems vaikams. Nusilakstome tiek, kad guldami miegoti būname kone išsekę. O ką bekalbėti apie seksą. Artumas jau senokai išblėso, mylimės vos porą kartų per mėnesį...
Tą vakarą vyras vėlavo grįžti. Paskambinau. Jis atsiliepė gana žvaliu ir linksmu balsu, pranešė neplanuotai užsukęs į barą paminėti kolegos gimtadienio ir netrukus ketinąs judėti namo. Fone girdėjau smagiai kvatojančias merginas, trankią muziką, taurių skimbčiojimą. Pajutau augantį pyktį ir išrėžiau, kad vaikai – ne tik mano, bet ir jo, ir kad su jais, o ne su moterimis, jis turėtų leisti vakarus. Norėjau dar kažką sakyti, bet jis padėjo ragelį.
Kai vyras grįžo, buvo po vidurnakčio. Neišlaikiau ir vėl užsipuoliau, ėmiau tardyti, su kokiomis moterimis leido vakarą. Vyras pažiūrėjo į mane kiek nustebęs ir, pavadinęs paranojiška isterike, ir nuėjo miegoti į kitą kambarį.
Yra buvę, kad mes miegame atskirai, bet kad mane šitaip išvadintų... Apsiverkiau iš gėdos, nevilties ir pažeminimo. Ir vienatvės. Norėjau pasikalbėti su vyru, tačiau jis pasiūlė man permąstyti savo elgesį ir nusisuko į sieną, tuo parodydamas, kad leisčiau jam ilsėtis.
Ryte kėliau anksti – turėjau išskristi į komandiruotę. Sunkumas lyg akmuo slėgė krūtinę. Išaušus rytui vyro pabuvimas bare man nebeatrodė tokia tragedija, net nesupratau, ko aš taip užsiputojau... Tačiau iš vyro žvilgsnio ir jo tono supratau, kad gerokai peržengiau ribą.
Seminaras buvo nuobodokas, džiaugiausi jam pasibaigus. Vakare pavaikščioje po miestą susirinkome viešbučio restorane pavakarieniauti. Nerūpestingi pokalbiai, viena kita taurė ir aš atsipalaidavau. Vakaras man ėmė net patikti, kai pastebėjau, kad kolega iš Italijos labai šiltai man asistuoja. Pakvietė pašokti, pasiūlė atsisėsti prie baro. Nepajutau, kaip atsivėriau ir papasakojau apie rutiną šeimoje, nutolimą ir retus, bet vis pasitaikančius barnius. Paolo mokėjo guosti, rasdavo tinkamą žodį. O svarbiausia, guosdamas mane vis įterpdavo komplimentą – tai mano gerai išsaugotai figūrai, tai žaviai šypsenai, tai lengvam bendravimui. Šiluma plūdo į kūną – svaigau nuo vyro dėmesio, jaučiausi tokia graži, jaučiausi tokia moteris.
Besiskirstant į kambarius miegti Paolo pasiūlė užsukti šampano taurei prieš naktį. Toliau viskas vyko spontaniškai – grožėjausi per langą atsiveriančia panorama, kai pajutau jo ranką ant liemens. Pasukusi veidą išvydau besišypsančias akis ir artėjančias lūpas. Pasidaviau...
Ką jaučiau nubudusi ryte? Gėdą! Banaliai ir neįtikimai nuskambėtų, jei sakyčiau, kad aš nesu tokia, aš taip nesielgiu, vertinu ištikimybę šeimoje? Bet tai yra tiesa. Per devynerius santuokos metus nė karto neišdaviau vyro. Taip, nesutarimų būdavo, bet mes visada išsikalbėdavome, išsiaiškindavome.
Atslūgus pirminei emocijai – pasibjaurėjimui savim – netrukus man smogė it žaibas iš giedro dangaus – juk mes mylėjomės be apsaugos per mano vaisingas dienas. Siaubas mane kone sukaustė. Ką dabar daryti! Viena, vaikų aš nenoriu, antra, jei ir pastočiau, man nereikia svetimo vyro vaiko, trečia, aš iš principo negalėčiau ryžtis abortui. Esu įsitikinusi – su šiuo veiksmu pamiršti dvasios ramybę visam laikui...
Tokią mane paklaikusią ir užtiko artimiausia kolegė. Jaučiausi taip blogai, kad netrukus išklojau jai viską, kas buvo susikaupę. Nustebau, kai jos akyse neišvydau pasmerkimo, pasibjaurėjimo, o tik supratimą. Ji liepė lukterėti ir išskubėjo į savo kambarį. Jau po poros minučių ištiesė man tabletę. Išvydusi klausimą mano akyse paaiškino, kad ji man siūlo skubios kontracepcijos tabletę, kuri greit ir be pasekmių išspręs mano bėdą. Veiksminga tabletė neturi žalingo poveikio sveikatai. Tiesa, menstruacijos gali prasidėti ne laiku.
Dar daugiau – ji atsivėrė, papasakojusi, kad kartą prieš kelerius metus po audringo gimtadienio sodyboje užsimiršo su labai simpatišku vyriškiu. Žinoma, apie apsaugą pamiršo. Kadangi viskas vyko kaime, mano kolegė turėjo streso, kol kitą dieną apylinkėse surado vaistinę, galėjusią jai parduoti skubios kontracepcijos taletę. Laimei, tabletę reikai išgerti praėjus ne daugiau kaip 72 val. po nesaugių santykių – tad jai pavyko išvengti nėštumo.
Užtat nuo to laiko mano išmintingoji kolegė visada rankinėje nešiojasi tabletę. O jei prireiks...
Mano istorija baigėsi laimingai. Su vyru susitaikėme, atsiprašėme vienas kito ir dabar jau esame jautresni vienas kitam bei žodžiams, kuriuos ištariame. Žinoma, mano sąžinę dėl tos nakties slegia kaltės jausmas, tačiau jis yra kur mažesnis nei būtų buvęs man netikėtai pastojus. Net baisu pagalvoti...
Todėl noriu palinkėti visoms – daugiau kalbėkime su tais, kuriuos mylime. Ir žinokime būdą, kuris galėtų pagelbėti. Dėl viso pikto.
Lina
Daugiau informacijos: www.skubikontracepcija.lt
Užsakymo nr.: PT_68543130
