Su draugu turėjome bičiulių, tad retai per išeigines likdavome vieni – tai į sodybą, tai su palapinėm prie ežero, tai į svečią kraštą su kompanija išskrisdavom. Buvo gera, tiesiog mėgavausi gera kompanija ir šauniu gyvenimu, mylėjau ir buvau mylima.
Dabar viskas pasikeitė. Nes žmogus, kurį mylėjau, kuriuo tikėjau, kurį laikiau geriausiu savo draugu, mane paliko. Staiga ir be gailesčio.
Tą vakarą grįžau iš darbo anksčiau – norėjau paruošti ypatingą vakarienę. Mat prieš aštuonerius metus tą dieną jis mane, besikuičiančią parke prie dviračio, užkalbino ir pasiūlė pagalbą. Dviratį sutaisė greitai ir lengvai. Kai paklausiau, kaip galėčiau atsidėkoti, paprašė išgerti su juo kavos netoliese esančiame restorane. Pasimatymai tetruko kelis mėnesius, netrukus mes jau gyvenome kartu.
Marius visada pamiršdavo mūsų susitikimo dieną, tad man būdavo labai malonu kaskart jį nustebinti. Stalas buvo padengtas, šampanas atšaldytas, tačiau Marius vėlavo, ir gerokai. Kai pagaliau temstant įėjo į butą, visa išsišiepusi priėjau prie jo ir jau norėjau apkabinusi paklausti, ar žinąs, kokia šiandien diena... Mano dideliam nustebimui jis atsitraukė ir mano glėbio išvengė. Sustingau, apėmė negera nuojauta. Pasukęs link valgomojo išvydo degančiomis žvakėmis papuoštą stalą, apsisuko ir tarstelėjęs „mums reikia pakalbėti“, pasuko į virtuvę. Nubidzenau iš paskos, negalėdama suprasti, kas galėjo tokio baisaus nutikti.
Marius nutarė manęs nesaugoti. „Aš turiu kitą. Ją myliu ir noriu su ja gyventi. Aš tave palieku, Asta“, - pasakė, kažkodėl žvelgdamas į šaldytuvo kampą, o ne į mane.
Maniau, kad kvėpuoti nustosiu, – taip smarkiai suspaudė krūtinę. Žiūrėjau į jį, o galvoje buvo tuščia tuščia. Nė vienos minties. Kažkur teko skaityti, kad tragedijos akivaizdoje dažnai pirminė reakcija būna neigimas. Aš iškart mintyse pastačiau sieną. Nieko nesakiau, nieko neklausiau, man kažkodėl tai atrodė bereikalinga.
Tada jis į mane pažiūrėjo. Mačiau, sutrikęs ir nustebęs. Matyt, tikėjosi kažkokios kitokios mano reakcijos. Kadangi tebetylėjau, kalbėti ėmė jis. Ji esanti jo bendradarbė. Romanas užsimezgė netyčia, po vieno firmos vakarėlio išvykoje. Tiesa, jis buvo atkreipęs dėmesį į simpatišką ir smagią merginą, tačiau jos suvilioti neketino. Vakarėlio metu ji iškvietė jį šokti. Abu buvo apsvaigę, tad taip ir nutikę. Nors paskui kurį laiką bandė vengti vienas kito, bet suprato, kad trauka stipresnė. Susitikinėjantys jau porą mėnesių ir supratę, kad vienas be kito gyventi negali ir nenori. Štai ir visa istorija.
Man ašaros upeliais tekėjo. Jau porą mėnesių, pasirodo, nieko nesupratau. Rūpinausi juo, bučiavau, mylėjausi, o jis tuo metu turbūt ne apie mane svajojo. Koks niekingas jausmas būti išduotai... Netyčia garsiai suaimanavau. Jis prišoko prie manęs ir apkabino. Glostė nugarą, kažką tyliai kuždėjo, o aš, visa suknebusi, leidau tekėti ašarom. Netikėtai jis kiek atšlijo ir ėmė šluostyti mano ašaras, o netrukus stipriai pabučiavo. Tai buvo taip netikėta, kad viskas susisuko. Dar po akimirkos jau mane nešėsi ant rankų į miegamąjį, nė akimirkai nepaleisdamas lūpų. Mylėjomės ilgai, be galo aistringai, kone kaip laukiniai. Ten buvo sudėta viskas – ilgesys, meilė, liūdesys, švelnumas.
Atsibudau ryte, buvo anksti. Miegojau viena. Apėjau kambarius – nieko. Svetainėje greta užpūstų žvakių radau keturiskart perlenktą laišką. Aš žinojau, kas ten parašyta. Ir tai manęs nenustebino – Marius visada padarydavo taip, kaip norėdavo.
Ne, neverkiau. Tik pajutau dar tvirtesnę sieną aplink save ir tai mane nuramino.
Žinote, ką padariau paskui? Nusiprausiau, apsirengiau ir išvažiavau į vaistinę – skubios kontracepcijos pirkti. Buvau girdėjusi apie „kito ryto“ tabletę, kurią išgėrus iki 72 val. po nesaugaus sekso, išvengsi didelių nemalonumų. Tiesa, nėštumą tik dabar pavadinau nemaloniu, nes jau 3 ar 4 mėnesiai su Mariumi bandėme susilaukti kūdikio. Todėl aš nevartojau jokios kontracepcijos. Pastoti kolei kas nepavyko – gal dėl mano amžiaus (man 38-eri), o gal ilgainiui ir mylimojo noras išblėso. Žinoma, dabar dėl to galiu tik lengviau atsikvėpti.
Kadangi skaičiuoju savo dienas, puikiai žinau, kad jos kūdikio pradėjimui – pačios palankiausios. Ar nepagalvojau, kad galbūt pastojusi būčiau galėjusi susigrąžinti vyrą? Ne, brangiosios, tai ne man. Aš noriu, kad mano vaikai gimtų meile ir pasitikėjimu alsuojančioje šeimoje. Tad šiuo atveju skubios kontracepcijos tabletė buvo mano išsigelbėjimas. Būkite budrios, žinokite, ką daryti ir ko reikia tais nenumatytais atvejais...
Daugiau informacijos: http://www.skubikontracepcija.lt/
Užsakymo nr.: PT_68563326
