Nors krūties vėžio gydymas tobulėja, liga nebėra tik vyresnio amžiaus moterų problema – ji vis dažniau smogia ir jaunoms merginoms. Medicinos diagnostikos paslaugas visoje Lietuvoje teikiančių diagnostikos centrų tinklo „Affidea Lietuva“ specialistai pastebi, kad atsižvelgdama į savo amžiaus grupę kiekviena moteris gali nesudėtingai imtis pirmųjų krūties vėžio prevencijos žingsnių, ir pateikia atmintinę trijų kartų moterims.

Iki 25 metų svarbiausia ankstyva savityra

1. Krūtų savikontrolė. Statistika rodo, kad 8 iš 10 moterų pačios apčiuopia vėžį, taigi sulaukusi 20 metų kiekviena mergina turėtų pati reguliariai pasitikrinti. Savityrą sudaro trys paprasti žingsniai: ji turėtų būti atliekama pirmąją savaitę po menstruacijų prieš veidrodį, duše bei atsigulus. Aptikus bet kokius pokyčius arba guzelį, rekomenduojama jį stebėti, o pokyčiams neišnykus – nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

2. Paveldimumas. Specialistai pataria jau vėlyvoje paauglystėje mergaitę supažindinti su šeimos moterų ligų istorija. Paveldimas krūties vėžys, sudaro apie 10 proc. visų šios ligos atvejų. Jeigu krūties vėžiu sirgo mama arba sesuo, rizika susirgti padidėja du kartus, jeigu dvi giminės moterys – penkis kartus. Žinodama apie krūties vėžio paveldimumo grėsmę jauna mergina atsakingiau tai vertins ir noriau imsis prevencijos priemonių ateityje.

3. Sveikas gyvenimo būdas. Studijuojančios arba dirbti pradėjusios merginos neretai pamiršta reguliarią ir pilnavertę mitybą, nepakankamai miega, jų organizmą alina intensyvus laisvalaikis. Todėl, pabrėžia specialistai, sveikos gyvensenos įpročiai turėtų būti formuojami dar jaunystėje. Tai svarbus veiksnys, stiprinantis moters organizmą ir padedantis sumažinti krūties vėžio riziką.

Trisdešimtmetes nuo vėžio gali apsaugoti kūdikio žindymas

1. Ultragarsas ir magnetinio rezonanso tyrimas. Sulaukusi 30 metų moteris patenka į rizikos susirgti krūties vėžiu grupę. Kilus įtarimams dėl pakitimų krūtyse, moteriai rekomenduojamas ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimas. Ultragarsu neskausmingai nustatomi pirminiai pakitimai krūtyse, o pažangiausias šiuo metu pasaulyje naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas leidžia juos nuodugniai įvertinti ir yra naudojamas ultragarso tyrimo rezultatams patikrinti. MRT tyrimas nustato vėžio išplitimą, ligos atkrytį, padeda vertinti gydymo eigą, atlikti krūties biopsiją.

2. Kūdikio žindymas. Yra pastebėta, kad moterims, gyvenime turėjusioms mažiau menstruacinių ciklų, kyla mažesnė grėsmė susirgti krūties vėžiu. Maitinant krūtimi organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie atitolina ovuliaciją ir menstruacijas, taigi vėžio tyrimų specialistai nustatė, kad moterys, žindančios savo naujagimį bent vienerius metus sumažina riziką susirgti krūties vėžiu ik 4,8 proc. Jei sulaukiama daugiau atžalų, rizika dar labiau sumažėja.

3. Fizinis aktyvumas. Specialistai vienbalsiai teigia, kad rasti laiko reguliariai mankštai, pasivaikščiojimams arba mėgstamam laisvalaikio sportui turėtų kiekviena moteris nepriklausomai nuo užimtumo, kasdienės darbo ir namų rutinos. Nuolatinis fizinis aktyvumas negali visiškai apsaugoti nuo krūties vėžio, bet padeda reguliuoti antsvorį ir reikšmingai padidina galimybes išvengti šios ligos.

Sulaukus 40 metų – pirmasis mamografijos tyrimas

1. Mamografija. Kiekvienai 40 metų sulaukusiai moteriai rekomenduojama atlikti pirmąjį mamografijos tyrimą, o sulaukusios 50–69 m. amžiaus jos patenka į atrankinę mamografijos programą, pagal kurią moterys turi galimybę kas dvejus metus pasitikrinti nemokamai. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85–90 proc. navikų, nustato jų dydį ir kitas savybes. Visgi tyrimo efektyvumas yra mažesnis, jei jis atliekamas jaunesnėms nei 40 metų moterims, nes liaukinio ir riebalinio darinio santykis krūtyse iškraipo rezultatus. Joms rekomenduojama tirtis magnetiniu rezonansu ir ultragarsu.

2. Ankstesni krūtų susirgimai. Krūties vėžys dažniausiai vargina 50 metų sulaukusias ir vyresnes moteris. Viena iš priežasčių – ankstesni nepiktybiniai krūties susirgimų ar spindulinis krūtinės ląstos gydymas. Krūties susirgimų turėjusios moterys, turėtų skirti ypatingą dėmesį savityrai ir atsiradus pakitimams nedelsdamos kreiptis į medikus.

3. Hormonų terapija. Tūkstančiams vyresnio amžiaus moterų taikoma pakaitinė hormonų terapija padeda sumažinti nemalonius menopauzės simptomus, tačiau tyrimai rodo, kad sudedamosios šio medikamentų komplekso dalys, ypač estrogenas, yra tiesioginiai krūtų vėžio sukėlėjai. Komplikuotu menopauzės periodu moterims patariama daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai, sportuoti, sveikai maitintis ir vengti bet kokių papildomų priemonių, galinčių paskatinti vėžio vystymąsi.