„Jauniausiam mano pacientui buvo vos metukai. Tėvams dermatologai liepia susitaikyti su tuo, kad ši liga nepagydoma ir vaikas nuo mažumės kankinsis tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau žinau,
kad yra būdas padaryti taip, kad liga žmogų paliktų,“- sako studiją apie žvynelinės gydymą atlikusi specialistė.

Viena baisiausių žvynelinės pasekmių – psichologiniai sunkumai, kuriuos patiria žmogus. „Jau nekalbu apie elementarius buitinius nepatogumus, kai pleiskanas nuolat reikia siurbti. Įsivaizduokite, kaip tie žmonės jaučiasi nuolat slėpdami ligos paveiktas kūno vietas. O kaip elgtis paplūdimyje ar karštą vasaros dieną? Deja visuomenėje nemažai žmonių, nesuprantančių, kad
ši liga neužkrečiama. Sergančiajam dažnai tenka gyventi vos ne atstumtojo gyvenimą ir nuolat kompleksuoti dėl savo išvaizdos,“ – susirūpinusi „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja Jelena Tulčina.

Fiziškai ligoniams taip pat sunku. Odos imuninė sistema sužalota, todėl ji nustoja kontroliuoti ląstelių dauginimąsi. Atsiranda pleiskanos, kieti sulipusių ląstelių dariniai. Oda sausa, ją niežti, atsiranda kraujuojančios žaizdos. „Ši liga – sisteminė. Ji pradeda žaloti sąnarius,
kitus organus, pablogėja bendra savijauta, trūksta jėgų, sutrinka inkstų, kepenų veikla. Iš esmės žmogus pasmerkiamas kentėti visą gyvenimą,“ – sako gydytoja.

Jelena Tulčina pasakoja, kad dirbdama gydytoja suvokė, kad šios ligos esmė, - kad oda atlieka tik valomąją funkciją. „Supratau, kad problema – vidinėje taršoje, atsiradusioje dėl to, kad žmonės vartoja jų imuninei sistemai netinkamą maistą. Šią savo prielaidą pagrindžiaus studiją,
kurioje rinkau informaciją apie ligonius, sergančius tiek lengvomis, tiek itin sunkiomis žvynelinės formomis,“ – pasakoja J. Tulčina. Studija patvirtino, kad organizmui nesuvirškinus netinkamo maisto, jis nukeliauja į storąjį žarnyną, kuriame nebevyksta virškinimo procesai, bet į kraują
pasisavinamos medžiagos. Toksinais užterštas kraujas vėliau valosi per inkstus ir kepenis, o jiems nebe sugebant atlikti darbo į pagalbą ateina oda. Imuninė sistema bando padėti nebe susidorojančiam organizmui, tačiau galiausiai pasimeta ir nustoja kontroliuoti ląstelių dauginimąsi.

Tuomet žmogus suserga žvyneline. Standartinis gydymas yra paremtas tepalais, vėliau tabletėmis,
injekcijomis, hormoniniais preparatais. Gydytoja J. Tulčina sako, kad tai yra kelias į niekur, nes ligos simptomai tiesiog užmaskuojami, o problema – išlieka. Negana to, vaistai pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu, su kuriuo tenka dorotis pacientui. „Blogiausia, kad galiausiai ateina riba,
kuomet vaistai nebeužslopina simptomų ir liga tiesiog sugrįžta. Tuomet net kai kurie užsienio dermatologai savo pacientus siunčia į mūsų „Žvėryno natūralios medicinos centrą“,- sako gydytoja.
Jelena Tulčina džiaugiasi turėdama galimybę ištirti, koks maistas tinkamas mūsų imuninei sistemai. Unikalus testas „Prime Test“ yra daromas vos su 10ml kraujo. Per mikroskopą video kameros pagalba matome, kaip baltieji kraujo kūneliai reaguoja į maisto reagentus, tuomet daromos išvados.

„Iš to, ar kūneliai suįra, ar lieka sveiki, matome, ar organizmui tinkamas tas maistas. Ištiriame 150 – 200 maisto produktų ir tuomet sudarome žmogui mitybos planą. Nuo trijų iki šešių mėnesių valgydami pagal jį pacientai apvalo savo organizmą. Šalia galima naudoti detoksikuojančių procedūrų kompleksą: vegetatyvinį rezonansinį testą, ozono terapiją, sausas angliarūgščių vonias, gintaro terapiją ir t.t. Vis dėlto, svarbiausias čia – maistas. Po 12 dabo metų galime pasakyti, kad net 87% pacientų, kantriai nesimaitinusių pagal mitybos planą išvalė savo organizmą, sustiprino
imuninę sistemą, pagerino inkstų veiklą ir galiausiai išsigydė odos žaizdas,“ – džiaugiasi gydytoja. Kitaip tariant, imuninė sistema sugrįžta prie savo tiesioginio darbo – kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, inkstai ir kepenys pradeda valyti kraują, odai nebereikia tuo rūpintis, ji gauna pakankamai vandens. Pacientas pagaliau gali kontroliuoti savo problemą tik pradėjęs sveikai maitintis. Negana to, J. Tulčina sako, kad ligoniams nebereikia vartoti vaistų ir kovoti su jų
šalutiniu poveikiu. „Mes naikiname ne pasėkmes, o priežastis,“ – sako ji.

Iš 3% pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo žvynelinės, kasmet vis daugėja vaikų. „Mityba reikia rūpintis nuo mažens. Deja, bet pastaruoju metu vis daugiau vaikų negali pasidžiaugti sveiku maistu. Taip pat įtakos turi ir psichoemocinė būklė – inksta kenčia ir nuo baimių, nerimo bei streso,“ –
pasakoja gydytoja. Nors studijos rezultatus bei metodiką prieš keletą metų J. Tulčina pristatė ir vyriausiąjai Lietuvos dermatologei, tačiau gydytoja pasakė, kad deja, mes turime gydyti pagal Europos Sąjungoje priimtus standartus. „Vis dėlto didžiuojuosi, kad žinios apie ligą suvaldžiusius
žmones sklinda iš lūpų į lūpas ir sulaukiame pacientų ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų vietų. Svarbiausia, kad sugebėtume sureikšminti maistą. „Esame tai, ką valgome“, prisiminkite tai ir tikiu, kad galėsite džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu,“ – optimistiškai nuteikia natūralios medicinos
pradininkė Lietuvoje gydytoja J. Tulčina.