Regis, ką jau ką, o kvėpuoti mokame visi. Deja, net ir tai, pasirodo, gali būti gana rimtas mokslas. Pirmosios žinios apie šio paprasto fiziologinio proceso galias mus pasiekė prieš gerą dešimtmetį. Turbūt nerasime nė vienos sulieknėti trokštančios moters, kuri nebūtų išbandžiusi liekninamojo kvėpavimo (angl. „body flex“). Šiuo metu kvėpavimo technikų ir metodikų yra labai daug. Vieni rekomenduoja ilgai įkvėpti ir greitai iškvėpti, kiti – atvirkščiai. Vieni siūlo kvėpuoti natūraliai, be įtampos, kiti sako, kad reikia išlaikyti ilgą pauzę tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Vieni pabrėžia deguonies naudą, kiti, priešingai, rekomenduoja sulaikyti kvapą, kad kraujas prisipildytų anglies dvideginio... Kvėpuoti galima pro nosį, pro burną, pilvu arba krūtine. Manoma, kad kvėpavimas pilvu padeda tvirtai stovėti ant žemės, o kvėpavimas krūtine – atsipalaiduoti. Vyrams pastarasis būdas paprastai sekasi sunkiau.
Vienos tiesos nėra, kiekvienas metodas turi savo pliusų. Poveikis taip pat skirtingas. Kvėpavimas gali ne tik liekninti, bet ir jauninti, gydyti kūną, padėti išsivalyti dvasiškai, netgi išsivaduoti nuo gimimo metu (ir vėliau) patirtų traumų. Būtent su tokiu atgimimu ir siejamas šiuo metu gana populiarus sąmoningasis kvėpavimas, dar vadinamas rebefingu („rebirthing“, išvertus iš anglų k., –„atgimimas“).
Kvėpavimas gali ne tik liekninti, bet ir gydyti kūną, padėti išsivalyti dvasiškai, netgi išsivaduoti nuo gimimo metu patirtų traumų.
Pirmąsyk apie tokį kvėpimą sužinojau lankydamasi mokymo trenerės Agnės Zinkevičiūtės seminare Onkopsichologijos ir komunikacijos centre. Pamokiusi visus susirinkusiuosius kelių nesudėtingų kvėpavimo technikų, tąsyk Agnė pakvietė ateiti į rimtesnius praktinius užsiėmimus. Ir pridūrė: „Tai – ne bailiams.“ Iškart užkibau. Mėgstu iššūkius ir naujas patirtis. Tiesa, su A. Zinkevičiūte susisiekti kurį laiką nepavyko, tad kreipiausi į kitą sąmoningojo kvėpavimo specialistę Dalią Beržanskienę.
To nesitikėjau...
Dalia pasitinka mane Vilniaus centre esančioje nedidelėje jaukioje studijoje. Kvepia smilkalais, tyliai skamba meditacinė muzika. Pirmiausia esu supažindinama su sąmoningojo kvėpavimo pagrindais. Esmė labai paprasta ir, sakyčiau, gana panaši į daugumos dvasinių praktikų: akupunktūros, tapingo, energinių masažų, garsų terapijos ir pan. Tiems, kurie nėra bandę nė vienos jų, – trumpas paaiškinimas: kad būtume sveiki ir laimingi, labai svarbu, jog mūsų kūnu tolygiai nuolat sruventų energija, o jos kanalai (meridianai) būtų švarūs ir atviri. Deja, įvairios emocinės ir fizinės traumos, neigiamos ir kitos neretai neįsisąmonintos patirtys dažnai trukdo tai energijai tekėti. Sąmoningojo kvėpavimo tikslas – šiuos barjerus pašalinti, išsivalyti. Kai energija ima tekėti laisvai, pamažu išsisprendžia ir mus kamuojančios fizinės bei emocinės problemos, atgauname sielos ramybę, gyvenimo džiaugsmą, o svarbiausia – pamilstame pasaulį ir save. Esu girdėjusi, kad per sąmoningojo kvėpavimo seansą nutinka įvairių keistų dalykų – žmonės verkia, juokiasi, blaškosi, o po jo pasijunta it iš naujo gimę. Dalia perspėja, kad kai kuriuos apima toks transo, malonaus sklandymo kažkur virš savęs pojūtis, kad nepatyrusiems kvėpuotojams be trenerio pagalbos gali būti sunku grįžti atgal. Atvirai kalbant, guldama ant čiužinio netikiu, kad kas nors panašaus gali nutikti ir man.
Patogiai atsigulu. Kvėpuoju – gilus įkvėpimas pro burną, lūpos sudėtos taip, tarsi tartum garsą „u“, iškvėpimas – be pastangų, tarsi tartum garsą „a“. Dar geriau, jei tą garsą tikrai tari. Įkvepiant oras turi kilti nuo pilvo apačios viršutinės krūtinės dalies link. Iškvėpti reikia be pastangų, atsipalaiduojant ir įsivaizduojant, kaip oras išteka pro kojų pirštų galiukus. Trenerė siūlo susitelkti vien į kvėpavimą, bet nepersistengti, negalvoti per daug apie techniką. Iš pradžių sekasi sunkokai. Vis atrodo, kad kvėpuoju neteisingai, bet šias mintis pamažu išstumia nauji pojūčiai. Ima tirpti plaštakos, keliai. Pajuntu, kaip sutraukia šlaunų raumenis, pilvą, skrandį, kaklą. Raumenys kietėja, o kūnas, regis, tampa nevaldomas, norisi riestis į kamuoliuką. Šmėkšteli mintis, gal aš čia taip bandau grįžti į motinos įsčias? Kvėpuoju vis dažniau prieš savo valią, dabar jau neįstengiu kontroliuoti nieko. Užplūsta baimė. Išpila prakaitas. Pradedu kūkčioti ir galiausiai balsu verkti. Negaliu patikėti tuo, kas vyksta. Dalia sako įvairias raminamas frazes, kvėpuoja kartu su manimi, paglosto, paliečia tai rankas, tai kojas, nušluosto ašaras. Nežinau, kiek laiko tai trunka, bet išsiverkus kvėpavimas darosi tolygesnis, pamažu atsipalaiduoja įtempti raumenys, tik plaštakos dar kurį laiką atrodo nutirpusios.
Įvairios emocinės ir fizinės traumos, neigiamos ir kitos neretai neįsisąmonintos patirtys dažnai trukdo energijai tekėti.
„Dėl Dievo meilės, iš ko čia tie žmonės nenori grįžti?!“ – tai pirmoji mane aplankiusi mintis. Aš pati labai džiaugiuosi pagaliau grįžusi į įprastą būseną. Tikrai negalėčiau šių potyrių pavadinti maloniais. Nežinau, ar norėčiau tai pakartoti. Šiek tiek pagulėjusi pakylu linkstančiomis kojomis. Svaigsta galva. „Ar visiems būna taip?“ – paklausiu D. Beržanskienės. Ji atsako, kad nebūtinai. Kai kurie pirmais kartais tiesiog maloniai atsipalaiduoja, nusiramina, bet aš neįtikėtinai greitai perėjau į kitą etapą, o tai, pasirodo, – geras ženklas, nes rodo, kad mano fizinis kūnas yra gana pralaidus. Taip gali būti dėl to, kad fiziškai esu gana sveika. Arba rodo, kad nemažai „dirbu su savimi“. Vis dėlto akivaizdu – emocinių problemų turiu. Tiesa, kokios jos, specialistė sako dar negalinti įvardinti. „Jūs stebėtinai lengvai išėjote į emocinį kūną. Per pirmą seansą dažniau liekama fiziniame. Būna, mėšlungis sutraukia ne tik rankas, bet ir veidą, kojas, raumenys atsipalaiduoja lėtai, kai kurie žmonės kurį laiką sunkiau lanksto kojas“, – sako kvėpavimo trenerė.
Patirtis tikrai įdomi ir sukrečianti, bet reziumuoti, ar naudinga, kol kas negaliu. Dalia sako, kad vieno seanso poveikis gali tęstis iki dviejų savaičių, bet jei norime žengti toliau ir nerti giliau į savo sielos gelmes (taip giliai, kad pasiektume gimimo momentą), išvalyti ne tik fizinį ir emocinį, bet ir mentalinį, eterinį bei kitus kūnus, reikėtų bent kelių seansų. Rekomenduoja juos daryti kartą į savaitę ar dvi su specialisto pagalba. Vėliau, pramokus technikos, galima tuo užsiimti ir savarankiškai.
Kaip tai veikia?
Kai grįžusi po seanso į darbą kolegėms pasakau, kad tai tikrai veikia, jos nustebusios kilstelėja antakius – to iki šiol taip užtikrintai nesu pasakiusi nė apie vieną išbandytą energinę praktiką. Kol pasakoju savo įspūdžius, viena kolegė užsirašo D. Beržanskienės telefono numerį, kita, remdamasi savo nemaža jogos lankymo patirtimi, tikina, kad galūnių tirpimas – natūralus dalykas ilgai būnant vienoje pozoje. Trečia rėžia tiesiai šviesiai: „Tu nuo savo šitų eksperimentų vieną dieną visai nusibaigsi.“
Per sąmoningojo kvėpavimo seansą nutinka įvairių keistų dalykų – žmonės verkia, juokiasi, blaškosi, o po jo pasijunta it iš naujo gimę.
Tiems, kurie netiki su energija susijusiais dalykais, kartais pateikiama ir mokslinės informacijos apie šio kvėpavimo poveikį. Jis grindžiamas deguonies nauda, kalbama apie imuniteto stiprinimą, ląstelėse įrašomą informaciją, toksinų šalinimą – juk plaučiai yra vienas didžiausių organizmo valymo organų. Skeptikai teigia, kad jokių mokslinių duomenų, jog tinkamas kvėpavimas veikia imunines ląsteles, nėra, o DNR informacija mūsų ląstelėse yra nekintama nuo gimimo. Ir anaiptol ne plaučiai, o inkstai bei kepenys yra didžiausi toksinų šalinimo organai. Plaučiai šalina tik anglies dvideginį. Dar kalbama, kad pernelyg dažnai ir giliai kvėpuojant patiriama hiperventiliacija, smegenys gauna per daug deguonies, o tai, kas per daug, nėra sveika. Nuo to gali prasidėti net haliucinacijos, panikos priepuoliai. Tai ir yra tų vadinamųjų ypatingų potyrių priežastis. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Kad ir kaip ten būtų, turbūt niekas nepaneigs, kad toks kvėpavimas padeda sumažinti stresą, o kad visos ligos – nuo nervų, liaudis yra pastebėjusi jau seniai. Tai patvirtina ir streso hormonų poveikį sveikatai tiriantys endokrinologai bei kiti specialistai. Net skeptikai pripažįsta, kad kvėpavimo pratimai gali padėti sureguliuoti širdies ritmą. Jie rekomenduojami žmonėms, sergantiems tachikardija arba aritmija. Taigi tikimybė, kad pagerės sveikata, yra visai reali, net jei ir netikite energiniais dalykais. Tiesa, ne itin stabilios psichikos ar būsenos žmonėms tokie stiprūs potyriai gali ir pakenkti. Viena pažįstama prisipažino po kelių seansų pasijutusi tokia „emociškai sujaukta ir išbalansuota“, kad vos nepaniro į depresiją. Tiesa, yra ir tokių, kurie tikina, kad sąmoningojo kvėpavimo pratimai išgydė tai, ko neįstengė psichiatrai.
Keliai, padedantys žmonėms atrasti šį kvėpavimo būdą, skirtingi. Programuotoja, vėliau – buhaltere dirbusi D. Beržanskienė jį atrado susidūrusi su problemomis darbe. Sako, kad per pirmus seansus reakcija būdavo tokia stipri, kad net rankos šokinėdavo lyg tampomos traukulių. Praktikuodama tai ilgiau, susigrąžino dvasios ramybę, atsikratė įvairių baimių, bendravimo kompleksų. Dabar Dalia sąmoningai kvėpuoti stengiasi kiekvieną rytą. Nuramina pasakiusi, kad, išvalius visus skaudulius, tolesni kvėpavimo seansai būna kur kas malonesni.
Sąmoningojo kvėpavimo pradininku laikomas Leonardas Orras, o vienas žymiausių šio metodo meistrų – Danas Brule. Jis yra išmokęs kvėpuoti daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Beje, dažnai lankosi ir Lietuvoje. Tiesa, patekti pas jį nelengva, nors individualios konsultacijos kaina gana nemaža – apie 130 eurų.
Sąmoningojo kvėpavimo specialistų, vadinamųjų rebeferių, netrūksta ir Lietuvoje. Vieni švelnesni, kiti griežtesni, vieni nekomentuoja nieko, leidžia pačiam atrasti kelius į save, kiti noriai aiškina, kas su tavimi vyksta. Štai viena garsiausių Lietuvoje šios srities specialisčių Beata Dalia Kasmauskaitė itin dažnai minima diskusijų forumuose dėl savo unikalaus talento pagal kvėpavimą taikliai apibūdinti kiekvieną žmogų. Galima rinktis individualius arba grupinius užsiėmimus. Pasak D. Beržanskienės, grupiniuose bendra energija yra stipresnė, bet kai kuriuos žmones gali blaškyti kiti dalyviai, tad pirmas pamokas geriau rinktis individualias. Jei po seanso jaučiatės nekaip, tai nebūtinai reiškia, kad ši technika jums netinka, gali būti, kad netinka treneris. Kai kurie išbandė net po kelis jų, kol atrado savąjį. Vieno seanso kaina svyruoja nuo 16 iki 70 eurų (nelygu, koks treneris). O kartais seminaro mokestis yra auka – kiekvienas moka tiek, kiek gali.
Jei sąmoningo kvėpavimo sesijai dar nepribrendote, Agnė Zinkevičiūtė pataria, ką kiekvienas galime daryti kasdien.
* Nesulaikykite kvėpavimo. Prieš svarbius įvykius, apimti baimės, mes visada sulaikome kvėpavimą, o tai sukelia kūnui tik dar didesnę įtampą. Tokiu atveju elkitės priešingai – kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Taip nurimsite patys, kitaip skambės ir jūsų balsas.
* Žiovaukite. Žiovauti balsu ir atvirai mūsų visuomenėje nepriimtina. Ir visai be reikalo. Žiovulys padeda atsipalaiduoti kūnui ir protui nuo įtampos. O jei dar garsiai žiovaudami iškeliame į viršų rankas ir pasirąžome, apskritai atsigauname. Jei varžotės kolegų, nueikite pažiovauti kad ir į tualetą.
* Atpalaiduojamasis kvėpavimas. Vandenyno bangos ateina ir nuslūgsta, ir joms nė motais ant kranto numesti daiktai, pastatytos pilys. Jei pavargote nuo kasdienio chaoso, elkitės kaip jis. Giliai, bet be didelių priverstinių pastangų įkvėpkite taip, kad oras išpūstų krūtinės ląstą. Nesulaikykite jo. Iškvėpkite lengvai, galite su garsu. Įsivaizduokite, kaip oras tarsi rami didelė banga atplūsta į jus per kojas, kyla į viršų, paskui tuo pat keliu išteka atgal.
* Tonizuojamasis kvėpavimas. Rytais pasijusti žvaliau padeda toks metodas: keturis kartus iš eilės įkvėpkite ir iškvėpkite greitai, o penktą kartą padarykite tai lėtai ir giliai. Pakartokite 4 kartus.
* Suvaldyti kosulį gali padėti toks kvėpavimas: prasižiokite ir pro burną pakvėpuokite tarsi lekuojantis šuo – greitai, dažnai ir paviršutiniškai.
