- Gerbiama gydytoja, vėžio žymenų tyrimas yra tapęs rutininiu tyrimu onkologijos praktikoje, tačiau visuomenėje apie šį tyrimą dažnai kalbama kaip apie profilaktikai svarbų ir vos ne šimtaprocentiškai tikslų. Papasakokite išsamiau, ką vadiname vėžio žymenų tyrimu ir kada jie atliekami?

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagų vadinamos vėžio žymenimis ir jų kiekį galima išmatuoti kraujyje. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnis navikas (jo metastazių skaičius) organizme.

Laboratorinis vėžio žymens nustatymas leidžia anksti nustatyti tai, ko klinikiniais, instrumentiniais, rentgeniniais, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Aptinkamos mikrometastazės, nustatoma, ar į piktybinį procesą įtraukti regioniniai limfmazgiai. Laiku atliekamas šių metastazių gydymas pooperaciniu periodu gali būti svarbus faktorius išgyvenamumui pagerinti.

Svarbu žinoti, kad vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.

Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs. Tad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis.

Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties, ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.

- Koks pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas?

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, bei įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. Klinikoje vėžio žymenys naudojami:

- pooperaciniu periodu (kai siekiama laiku pastebėti ligos recidyvavimą ir metastazavimą);

- gydymo radikalumui įvertinti (žymenų turi sumažėti);

- laiku pakeisti gydymo pobūdį (jei vėžio žymenų nesumažėja gydant ankstesniuoju metodu);

- patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę;

- kartais – pirminei vėžio diagnostikai.

- Kodėl svarbu nustatyti vėžio žymens kiekį iki pradedant gydymą, nors piktybinio naviko diagnozė jau buvo patvirtinta kitais tyrimais?

Nustatant vėžio žymenį ikioperaciniu periodu ir tuoj po operacijos, siekiama įvertinti chirurginės intervencijos radikalumą. Šio tyrimo prasmė yra ta, kad siekiama nustatyti tris dalykus – ar pašalintas visas navikinis audinys, ar pavyko pašalinti visus įtartinus židinius regioniniuose limfmazgiuose, ar atliekant operaciją nebuvo nediagnozuoto ligos išplitimo, nesurasto kitais, ne laboratoriniais, tyrimo metodais.

Taip pat vėžio žymenys matuojami:

- kas tris mėnesius pirmus trejus metus po gydymo;

- du kartus per metus – ketvirtais ir penktais metais po gydymo;

- iš karto kilus įtarimui, kad yra ligos recidyvas ar metastazių.

- Kai kurių rūšių vėžiui tirti siūloma keletas vėžio žymenų. Kuriuos iš šių žymenų pasirinkti?

Diagnozavus vėžį pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį jo pašalinimą gali būti naudinga ištirti visus žinomus šiai lokalizacijai būdingus vėžio žymenis. Tarkim, krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Diagnozavus krūties vėžį, tikslinga nustatyti abu rodiklius. Dažniausiai tik kuris nors vienas būna padidėjęs. Tačiau gali būti randama ir abiejų rodiklių padidėjimas, ir būklė, kai nepakitęs nė vienas rodiklis. Vėžio žymenys nėra labai specifiški lokalizacijai. Tačiau, jeigu vieną kartą buvo rastas padidėjęs kuris nors žymuo, tai tas žymuo toliau ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis.

- Ar galima taikyti vėžio žymenų nustatymą chemoterapinei gydymo schemai parinkti?

Vėžio žymenų dinamika leidžia įvertinti, ar pasirinkta chemoterapijos schema efektyvi. Jeigu gydymo metu jų koncentracija vis tiek didėja (atliekant tyrimą per keletą mėnesių tuo pačiu metodu), tuomet aišku, kad pasirinktą gydymo taktiką reikia pakartotinai peržiūrėti.

- Kodėl kartais laboratorinis vėžio žymuo rodo spartų ligos progresavimą, o kitais instrumentiniais tyrimais šio požymio nematyti?

Vėžys gali progresuoti tose organizmo vietose, kur sunku pamatyti navikinių ląstelių augimą instrumentiniais tyrimais. Taip pat, navikas gali būti išsisėjęs mažais daugybiniais židiniais, kurie negali būti aptinkami skenuojančiais instrumentais. Tokios mažos metastazės daugiau arba mažiau pasireiškia progresuojant beveik visiems piktybiniams navikams. Nors tokių darinių aptikti instrumentiniais metodais praktiškai neįmanoma, jų suminis dydis gali būti labai ženklus. Šių metastazių suminę masę gali rodyti vėžio žymenų koncentracija kraujyje

- Ar vėžio žymens panaudojimas gali atstoti visus kitus tyrimo metodus siekiant anksti išaiškinti ligos recidyvą?

Ne, laboratorinis vėžio žymens tyrimas negali atstoti kitų tyrimo metodų. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vieni kitus papildo.

Vėžio žymenys, kurių kiekis kraujyje tiriamas dažniausiai:

Prostatos specifinis antigenas (PSA) – naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir stebėti jo gydymo eigą. PSA verta nustatyti sveikiems vyrams tikintis aptikti prostatos piktybinę ligą, leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje. Rekomenduojama nustatyti PSA koncentraciją kartą per metus.

Kiaušidžių vėžio žymuo - (Ca 125) – dažniausiai jo kiekis kraujyje padidėja epitelinių kiaušidžių adenokarcinomų metu. Nustatytas padidėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir leidžia aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį .Tai gana svarbus faktas, nes, netaikant Ca 125 tyrimo, kiaušidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas III ar IV stadijos. Rodiklio nustatymas gali būti naudingas tiek pirminėje diagnostikoje, tiek ir gydymo efektyvumui stebėti.

Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio vėžio rūšių klinikinį stebėjimą (nespecifinis žymuo nustatant pirminį naviką, tačiau jis įrodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis).

Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos navikus po gydymo. CEA tyrimas laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui stebėti, jo eigai prognozuoti. Pooperaciniu periodu šis tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Rūkaliams šis žymuo gali būti padidėjęs ir nesant onkologinės ligos.

Skrandžio vėžio žymuo Ca 72-4 pasirinktinas pacientų būklei stebėti skrandžio, mukozinės kiaušidžių karcinomos bei virškinimo trakto vėžio gydymo metu.

Krūtų vėžio žymuo (Ca 15-3) – pagrindinės jo kiekio tyrimo indikacijos yra ligonių, sergančių krūties vėžiu, tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo ir metastazių. Pirminei vėžio diagnostikai šis tyrimas taikomas retai – negalima tikėtis, kad tyrimas iš kraujo prilygtų histologiniam tyrimui.

Kasos vėžio ir virškinamojo trakto žymuo Ca 19-9. Tai labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kiekvienam vyresniam nei 45 m. amžiaus pacientui, kuris jaučia negalavimus viršutinėje pilvo dalyje (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą.

Šio žymens kiekį verta nustatyti, jeigu ligoniui neaiškūs, neryškūs požymiai tęsiasi dvi tris savaites ir jokių akivaizdžių patologinių procesų nepavyksta surasti. Laboratorinis Ca 19-9 tyrimas gali pusmečiu anksčiau rodyti piktybinį procesą nei kiti tyrimo metodai. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tuos atvejus, kai šio žymens reikšmės ženkliai ir sparčiai didėja.

Kepenų karcinomos ir sėklidžių vėžio žymuo alfafetoproteinas (AFP) naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, taip pat stebint ligos eigą. AFP padidėjimą sukelia sėklidžių navikai, didelė jo koncentracija rodo didelę naviko masę ir blogą ligos prognozę.

Lytinių ląstelių navikų ir trofoblastinių ligų žymuo chorioninis gonadotropinas (β-hCG) – jo kiekio kraujyje tyrimas atliekamas kaip vienas iš būdų, padedančių nustatyti embrioninių ląstelių, ypač sėklidžių, navikus, taip pat ligos eigai stebėti. Žymens kiekis padidėja ir esant trofoblastiniams placentos navikams

Diferencijuoto skydliaukės vėžio žymuo tiroglobulinas (TG) – jo kiekio kraujyje tyrimas naudojamas kaip vienas iš tyrimų diferencijuotam skydliaukės vėžiui diagnozuoti (papiliarinė-folikulinė karcinoma), o ypač stebėti.

Dimerinis baltymas (S 100) – randamas daugelyje melanomos ląstelių, jo kiekis kraujyje tiriamas gydant pacientus, sergančius piktybine melanoma. Gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą.

Bendrasis prokolageno tipo propeptidas (P1NP) – tikrasis kaulų formavimosi žymuo, kraujyje atsiranda formuojantis kolagenui, sudarančiam 90 proc. kaulų masės. P1NP kiekio kraujyje tyrimas leidžia nustatyti ankstyvąsias prostatos bei kitų vėžių metastazes kauluose anksčiau negu tai įmanoma naudojant kaulų scintigrafiją.

Epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo HE 4 skirtas įvertinti kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurioms yra darinių mažajame dubenyje, jų ankstyvai diagnostikai. Jautresnis už Ca 125, ypač esant I stadijai, padeda atskirti gerybinius kiaušidžių darinius nuo vėžio. Naudojamas vienas ar kartu su Ca 125 epitelinio kiaušidžių vėžio stebėjimui.