Ši savaitė daugumoje Europos šalių minima jau aštuntus metus siekiant atkreipti dėmesį į ligą ir jos prevencijos galimybes. Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kurios tikrai galima išvengti.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet. 2012 m. Vėžio registro duomenimis buvo diagnozuoti 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, 805 Ca in situ (nulinės stadijos) atvejai ir 208 moterys mirė nuo šios ligos.

Tarp jaunų (iki 30 metų amžiaus) moterų gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias piktybinis navikas – 2012 m. jis sudarė 13 proc. visų diagnozuotų vėžio atvejų.

Tiek sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tiek ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje iki pradedant Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą buvo didžiausias tarp Šiaurės Europos šalių ir vienas didžiausių Europoje.

2004 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, skirta 30-60 metų amžiaus moterims. 2008 m. patikroje dalyvaujančių moterų amžiaus ribos buvo iš naujo įvertintos ir pagal programą tikrintis pradėtos kviesti moterys nuo 25 metų amžiaus.

„Iš tiesų, pradėjus vykdyti Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą Lietuvoje pakito sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Neinvazinio (Ca in situ arba nulinės stadijos) gimdos kaklelio vėžio diagnozuojama daugiau nei invazinio, didesnę dalį sudaro ankstyvųjų stadijų piktybiniai navikai, matomas taip pat ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio mažėjimas ypač moterų iki 65 metų amžiaus grupėje. Tai neabejotinai teigiama programos vykdymo išdava.“

Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžio dar daug yra diagnozuojama vėlai – 2012 m. IV stadijos vėžys buvo diagnozuotas 8,6 proc., o III stadijos – 26,9 proc. susirgusiųjų.

Situacija tikrai nėra vertintina kaip gera ypač žinant, kad gimdos kaklelio vėžys yra susirgimas, kurio galima išvengti.

„Prisiminkime, kad vykdant atrankinės patikros programą galima diagnozuoti pakitimus dar iki vėžio atsiradimo, o juos išgydžius tiesiog išvengiama vėžio išsivystymo, – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Daiva Kanopienė. – Lietuvoje moterys visgi dar nėra įpratusios nei dalyvauti patikros programoje, nei profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą. O juk taip paprasta išvengti sunkios ligos – reikia nepamiršti profilaktiškai lankytis pas ginekologą".

Ar dėl vis didėjančio užimtumo moterys nespėja skirti laiko savo sveikatai, ar nesuvokia, kaip smarkiai rizikuoja, ar net ir suvokdamos mirtinos ligos grėsmę moterys dažnai numoja ranka į profilaktinius gimdos kaklelio vėžio tyrimus.

Pasak dr. D. Kanopienės, pačioje programoje teigiama, kad vadovaujantis įvairių pasaulio šalių duomenimis, organizuotai vykdant patikros programą, mirtingumą ir sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti 70–80 proc.

Dar nepradėjus vykdyti šios atrankinės programos, Lietuvoje 2000–2003 m. buvo diagnozuojama 460–470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2012 m., praėjus aštuoniems metams nuo Atrankinės patikros programos pradžios, buvo diagnozuotas 431 invazinio vėžio atvejis.

Taigi, nors Lietuvoje jau yra stebimos teigiamos sergamumo ir mirtingumo pokyčių tendencijos problemų tebeturime. Onkologų nuomone, vykdant toliau Atrankinę patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, būtų tikslinga, įvertinus jos rezultatus bei perėmus užsienio šalių, kuriose programa vykdoma daugiau nei 50 m., patirtį, optimizuoti pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos vykdyti atrankinės prevencinės programos organizavimą.