K. G. Araucho šį testą sugalvojo pastebėjęs, kad daugelis jo pacientų, ypač vyresnio amžiaus, sunkiai atlieka paprastus pusiausvyros ir trupučio jėgos reikalaujančius veiksmus, pavyzdžiui, kai reikia ką nors pakelti nuo žemės ar atsistoti nuo kėdės. Kadangi žinoma, jog pusiausvyros ir kūno valdymo problemos didina pavojingų nukritimų bei nelaimingų atsitikimų riziką ir gali pabloginti širdies ir kraujagyslių būklę, gydytojas ėmė svarstyti, ar paciento lankstumo, pusiausvyros ir jėgos rodikliai galėtų būti pritaikyti gyvenimo trukmei matuoti.

Jo sumanymas paremtas idėja, kad pacientai gali būti labiau motyvuoti pagerinti savo sveikatos būklę, turėdami paprastesnį būdą stebėti, kaip valdo savo kūną. Pacientui tiesiog liepus pagerinti sportinę formą, vargu ar jis pakeistų savo elgesį. Kita vertus, argumentas „Pagerink sveikatos būklę arba po penkerių metų mirsi“ tikrai privers suklusti.

Žinoma, testas taip pat turėjo būti nesudėtingas. Jei jam atlikti reikėtų brangios įrangos ar matavimo prietaisų, daug mažiau žmonių galėtų jį išmėginti. Taigi K G. Araucho su bendradarbiais sukūrė atsisėdimo ir atsistojimo testą (AAT). Nereikia jokios įrangos, o užtruksite vos kelias sekundes.

Tiesą sakant, galite nors ir dabar pasikviesti bičiulį ir atlikti testą drauge. Paprastas piešinukas, gali padėti geriau suprasti, ką reikia daryti. Rekomenduojama dėvėti laisvus ar patogius drabužius.

Pradėkime. Atsistokite tiesiai kambario viduryje. Neprisilaikydami rankomis palengva pritūpkite kryžiuodami kojas ir atsisėskite. Kai galėsite, pamėginkite vėl atsistoti neprisilaikydami rankomis.

Testas vertinamas balais nuo 1 iki 10 (5 balai už atsisėdimą ir dar 5 balai už atsistojimą). Kiekvieną kartą pasirėmę ranka ar keliu, atimkite vieną balą iš 10 galimų. Kiekvieną kartą praradę pusiausvyrą ar susvyravę – atimkite pusę balo.

Šis testas iš pirmo žvilgsnio neatrodo ypatingas, tačiau K. G. Araucho išsiaiškino, kad jis gali apskaičiuoti gyvenimo trukmę nepaprastai tiksliai. Išbandęs šį testą su daugiau nei 2 000 pacientų, kurių amžius svyravo nuo 51 iki 80 metų, gydytojas nustatė, kad žmonės, surinkę mažiau nei 8 balus, turėjo dvigubai didesnę tikimybę mirti per ateinančius šešerius metus. Surinkusieji tris ar mažiau balų – penkis kartus didesnę tikimybę mirti tuo pačiu laikotarpiu. Apskritai, kiekvienas surinktas balas sumažina mirtingumą 21 proc.

K. G. Araucho tyrimą atliko tik su vyresniais nei 50 metų pacientais, todėl jaunesniems žmonėms minėtieji testo rezultatai netinka. Tačiau, nepaisant amžiaus, šis testas yra naudingas vertinant savo sveikatos būklę. Jei esate jaunesni nei 50-ies ir susiduriate su sunkumais atlikdami testą, galbūt padarysite išvadas ir imsitės veiksmų. Geroji naujiena yra ta, kad kuo jaunesni este, tuo daugiau laiko turite pagerinti savo sveikatą.