Gydytoja kardiologė Jelena Tulčina – natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, kuriai daugelis jos pacientų yra dėkingi už sveikesnį gyvenimą.
„Tradiciškai mokslinės medicinos terapinė pusė padeda žmonėms gydytis vaistais, kurie panaikina ar susilpnina simptomus, tačiau neišgydo pagrindinės ligos priežasties. Žmonės laukia auksinės piliulės, o jiems neretai, pavyzdžiui, žvynelinės atveju, siūloma susigyventi su savo liga. Dar vakar pas mane tėveliai atvedė trejų metų mergaitę, sergančią žvyneline. Jai jau buvo skirtas hormoninis preparatas, nors jais rekomenduojama gydyti tik nuo vienuolikos metų. Paklausiau, kodėl jie atėjo būtent į mūsų centrą. Atsakymas: nes nepadeda kiti gydymo būdai. Pas mus dažniausiai atkeliauja žmonės, kuriems tradicinė medicina negalėjo padėti,“ – pasakoja „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja.
J. Tulčina teigia, kad jai kaip medikei aišku, kad lemiamą reikšmę atsirandant ligoms turi mityba: „Supratusi, kad egzistuoja uždelsta arba slapta alergija maistui, daug metų ieškojau instrumento, norėdama ištirti, kokie produktai tinka kiekvienam asmeniškai. Taip prieš penkiolika metų gyvenimas suteikė galimybę susipažinti su unikaliu metodu, diagnozuojančiu užslėptas ir uždelstas alergijas maistui. Mano centruose daugelį metų dirbama su pacientais ir visiems stengiamės įteigti, kad nuo jų gyvenimo būdo ir mitybos įpročių priklauso sveikata. Su kiekvienu ilgai kalbame ir konsultuojamės, siekiame, kad jie suprastų savo ligos atsiradimo priežastis ir, kodėl valgant jo imuninei sistemai tinkantį maistą, organizmas pradės valytis, o ligos – trauktis. Tas nemokamas konsultacijas tęsiame iki pat pagijimo, kad žmogus nuolat būtų motyvuotas ir, žinoma, prižiūrimas medikų. Patirtis parodė ir patvirtino mano tikėjimą tuo, kad maistas yra daugelio ligų priežastis, o stresas - tik paskutinis lašas užteršto organizmo fone. Net sergantieji sunkiomis ligomis, keisdami gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, gali kontroliuoti savo ligą“.
Tiesa, pastaruoju metu pasklindo kalbos apie vis didesnius nesutarimus dėl vadinamųjų maisto netoleravimo tyrimų patikimumo – esą skirtingose įstaigose atlikti jie rodo skirtingus parodymus, todėl kyla natūralus kausimas, kuo pasitikėti? J. Tulčina teigia, kad, deja, visi tyrimai skirtingi, todėl jų rezultatai taip pat gali skirtis: „Vienur Jūsų kraujas bus lašinamas ant reagentų ir bus tikrinama, ar keičiasi jo spalva, kitur bus stebima imunoglobulinų G reakcija, o mūsų centre – mikroskopu per videokameras yra vertinamos mūsų apsauginių baltųjų kraujo ląstelių – limfocitų – reakcija į vieną ar kitą maisto produktą. Kiekvienas tyrimas vis kitoks.
Svarbiausia pacientams, manau, yra pasidomėti, kokie yra ankstesnių klientų atsiliepimai, jų gausa ir centro patirtis atliekant uždelstos ar paslėptos alergijos maistui tyrimą, jo rezultatyvumas“. Jau penkiolika metų veikiančio natūralios medicinos centro vadovė teigia, kad šiokią tokią sumaištį įneša ir tyrimo pavadinimas – J. Tulčina buvo pirmoji, uždelstos ar paslėptos alergijos maistui tyrimą pavadinusi maisto netoleravimo testu: „Pacientui taip paprasčiau suprasti, kokius rezultatus jis gaus, atlikęs tyrimą – sužinos, kokių produktų jo organizmas netoleruoja, kas jam kenkia. Deja, padidėjus skirtingų testų pasirinkimui, dauguma centrų savo tyrimus taip pat pavadino maisto netoleravimo testais, o tai gali suklaidinti pacientus“. Nors Lietuvoje maisto netoleravimo testai yra priskiriami alternatyviajai medicinai, kitose pasaulio bei Europos šalyse, tarkime, Italijoje, jie atliekami valstybinėse poliklinikose.
Gydytoja J. Tulčina žengė didžiulį žingsnį į šio tyrimo mokslinį pagrindimą: „Per penkioliką metų atlikome klinikinę studiją, kurioje ištyrėme dešimtis tūkstančių pacientų bei jų ligas, taip pat organizmo reakciją į maitinimosi rėžimą, pagrįstą tyrimo rezultatais. Šiuo metu klinikinės studijos medžiaga jau yra atiduota apdoroti mokslininkams, yra pradėti rašyti straipsniai jos pagrindu. Ypač tai svarbu žvynelinės – ligos, kurios atsiradimo priežasties niekas nežino, gydymui. Iki šiol pacientams buvo skiriami hormoniniai preparatai, pasižymintys stipriu šalutiniu poveikiu, kurie, deja, ligos nesustabdydavo, o tik kuriam laikui pašalindavo simptomus: žaizdas, odos pleiskanojimą, niežulį ir kt. Mūsų praktika rodo, kad ištyrus uždelstas alergijas maistui bei sutvarkius mitybą, žvynelinę galima suvaldyti, o kartais ir visiškai išgydyti. Ir tam nereikia vartoti jokių cheminių preparatų – kol žmogus laikosi mitybos programos, tol liga yra kontroliuojama“.
Gydytoja teigia, kad patvirtinus jos klinikinės studijos iškeltą hipotezę, būtų žengtas milžiniškas žingsnis žvynelinės gydyme. Jos manymu, ši liga yra susijusi su silpnais organais – filtrais. Netinkamam mūsų organizmui maistui nesusivirškinus plonajame žarnyne, į storąją žarną ateina pūvanti nesuvirškinto maisto masė, kurios toksinus per žarnyno sieneles mes pasisaviname į kraują. Jį išvalyti turėtų inkstai ir kepenys, tačiau jeigu jie silpnesni, į pagalbą ateina didžiausias mūsų valymo organas – oda. Taip per žaizdas ar pleiskanojimą, ji valo organizmą nuo netinkamo maisto valgymo atsiradusių toksinų, grybelių ir kt.
Kaip vieną didžiausių organizmo sveikatinimo per maistą pliusų gydytoja šypsodamasi įvardina tai, kad pralaimėti čia – neįmanoma. „Jei vartosite vaistus, pajausite jų šalutinį poveikį bei kenksite kitiems savo organams. Tuo tarpu, jei susitvarkysite mitybą, tai jums niekaip nepakenks. Net jei dalis šiuolaikinių gydytojų teigia, kad maitinimasis nedaro įtakos mūsų sveikatai, čia būčiau linkusi tikėti savo praktika bei nuo seniausiųjų laikų teigiamomis tiesomis – dar Hipokratas bei Galenas teigė, kad esame tai, ką valgome. Kaip mūsų energijos šaltinis ir statybinė medžiaga gali būti nesusijusi su vidine savijauta?“ – retoriškai klausia ilgametė praktikė.
Susirūpinti savo mityba natūralios medicinos pradininkės Lietuvoje nuomone, reikėtų net ir tiems, kurie jaučiasi puikiai: „Visų pirma, esu už tai, kad reikėtų užkirsti kelią ligoms vietoje to, kad jas vėliau gydytume. Ne kartą į mūsų centrą atėjo net žinomi sportininkai, besiskundžiantys skaudančiais sąnariais – o ko tikėtis, jei kiekvienam skiriama vienoda dieta, kurioje pilna gyvulinių baltymų? Kiekvienas organizmas didelį jų kiekį pakelia skirtingai. Maisto netoleravimo tyrimas nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau, jei sutiksime, kad maistas – itin reikšmingas mūsų sistemai, tuomet itin svarbu, kad valgytume tai, kas tinka būtent mums, o ne kaimynystėje gyvenančiai šeimai“.
Gydytoja neslepia, kad yra produktų, kurie netinka beveik kiekvienam pacientui. Padarius dešimtis tūkstančių tyrimų paaiškėjo, kad alkoholį, saldėsius bei pieno produktus organizmas toleruoja tik išskirtiniais atvejais. „Tai yra produktai, kurių natūraliai gauti žmogus neturėtų. Gamtoje nėra tokio atvejo, kad žinduolis gertų kito žinduolio pieną. Taip atsitiko, kai karo ir bado metu žmonės ieškojo, kaip išgyventi. Žinoma, tai buvo puiki išeitis tam periodui, tačiau dabar, kai tiek parduotuvėse, tiek turguose yra didžiulis mums puikiai tinkančių produktų pasirinkimas, kam nuodyti organizmą kitais?“ – stebisi medikė.
Gydytoją J. Tulčiną labiausiai liūdina, kad kai kurių tradicinės medicinos atstovų nenoras pripažinti kitų gydymo būdų neretai gali baigtis tragiškai.
„Neseniai pas mus atėjo jauna 27 metų moteris. Ji labai norėjo vaikelio, tačiau gydytojai dėl padidėjusių skydliaukės hormonų sukelto aukšto pulso, jai neleido pastoti. Negana to, nors mergina nuolat vartojo hormoninius preparatus, gydymas jai nepadėjo ir jai buvo siūloma pašalinti skydliaukę arba jos veiklą blokuoti radioaktyviu jodu, o visą gyvenimą duoti pakaitinę terapiją dirbtiniais hormonais. Įsivaizduokite merginos džiaugsmą, kai po penkių savaičių mitybos pagal maisto netoleravimo testo PRIME TEST rezultatus, buvo nustatyta, kad skydliaukės funkcija – normali, o vaistų vartoti – nebereikia. Kaip pamačius tokius atvejus netikėti tinkamos mitybos galia ir svarba? Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti atrandant nekenksmingus ir veiksmingus būdus sveikatinant žmogaus organizmą ir padedant atsikratyti varginančių ligų,“ – teigia natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, gydytoja Jelena Tulčina.
