Jei norite pirkti ar dažnai renkatės ekologiškus maisto produktus, turite žinoti už ką mokate brangiau. 10 ekologiškų maisto produktų mitų, kuriuos komentuoja sveikatai palankaus maisto technologė ir ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė.

Daugelis žmonių teigia: „jei tik turėčiau pakankamai pinigų, rinkčiausi visuomet ekologišką maistą“, o paklausus, kodėl, dažnas atsako, kad tai „palanku sveikatai“. Tiesos tame yra, bet reikia suprasti keletą skirtumų.

Viešoji nuomonė, kad ekologiškas yra sveikesnis nei įprastinis maistas yra gana stipri ir tai matoma iš ekologiškų maisto produktų rinkos augimo per pastaruosius 5-6 metus. Prie to stipriai prisideda gamtos saugotojai ir marketingo specialistai. Pirmi rūpinasi palankumu gamtai, kas yra be galo sveikintina, o antri rūpinasi – palankumu pardavimams. Pastarieji padarė ekologiškus produktus išskirtinius, tarsi vartotojų siekiamybę. Sąmoningai ar ne sulygino tai su tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu. Žmogus, nusipirkęs ekologiškos rūkytos dešros ar ekologiškų sausainių, tikisi palankumo sveikatai, jų dažnai suvartoja daugiau nei įprastinių, tačiau norimo efekto nėra.

1. Mitas. Ekologiškas maistas = sveikas maistas

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Daugelis vartotojų neskiria ekologiško neperdirbto ir ekologiško perdirbto maisto skirtumų.

Neperdirbtas ekologiškas maistas

Neperdirbti ekologiški maisto produktai yra vienas iš sveikatai palankumo kriterijų, nes juos auginant nenaudojama sintetinės cheminės medžiagos (pesticidai, augimo hormonai, trąšos). Auginama naudojant natūralius metodus (sėjomaina, agrotechnika kovai su piktžolėmis) ir medžiagas (mėšlas, kompostas ir kitos leistinos ekologinėje gamyboje). Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai auginami taikant aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus. Augalų ir gyvulių veislės atrenkamos atsparios ligoms ir prisitaikiusios gyventi vietos sąlygomis. Juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų.

Antibiotikai, kiti sintetiniai veterinariniai vaistai naudojami esant būtinybei. Ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo buvo auginami ekologiniuose ūkiuose ir šeriami ekologiškais pašarais.

Apie ekologiškai užaugintų daržovių palankumą sveikatai kaip ir neabejojama, jei jos bus šviežios ir sezoninės. Tas pats galioja grūdams, medui, džiovintiems vaisiams ir riešutams, šviežiai mėsai ir žuviai (išimtis – laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai negali būti laikomi ekologiškais), kiaušiniams, pienui ir raugintiems pieno produktams.

Perdirbtas ekologiškas maistas

Perdirbimo procesas nesiskiria gaminant ekologišką ir įprastinį maistą, tik žaliavos iš ekologinės gamybos ūkių turėtų būti be sintetinių cheminių medžiagų. Ir gamyboje leistina naudoti tik tam tikrus maisto priedus (saldikliai, konservantai, dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai nėra leistini ekologinėje gamyboje), bet įprastinės žaliavos gali taip pat būti užaugintos ir pagamintos be jų arba su leistinomis ir saugiomis maisto atžvilgiu normomis.

Deja, ekologiškumo sąvoka gali būti siejama su gamtos tausojimu, bet ne tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu žmogaus organizmui. Dažnai vartotojai net nežino, ką iš tikrųjų reiškia užrašas „ekologiška“ ir valgydami stipriai perdirbtą ekologišką maistą galvoja, kad tai palanku sveikatai. Jei gersite ekologišką degtinę, vyną ar alų ir užsikąsite ekologiška rūkyta dešra, ekologiškais bulvių traškučiais, o desertui pasirinksite ekologiškų saldainių, ar tai palanku Jūsų sveikatai? Turbūt atsakymą žinote kiekvienas.

Gyvūnų auginimas, šėrimas, laikymas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus naudingas gamtai, bet tai tik vienas iš sveikatai palankumo rodiklių. Viskas priklauso, ką iš tokios ekologiškos mėsos pagaminsime, kokius ingredientus panaudosime bei kokį technologinį perdirbimo procesą taikysime, o visų svarbiausia – kiek suvalgysime taip paruoštos ekologiškos mėsos, kaip valgysime, kad organizmas ją pasisavintų.

Ekologiškoje dešroje nėra kontroliuojama cukraus, druskos, riebalų kiekis. Ir tai negali būti tapatinama su sveikumu. Ar žinote, kad septyniuose šaltai rūkytos dešros grežinėliuose gali būti apie 5 g druskos, t.y., visa Jūsų dienos norma?

Ekologiškos mėsos gamyboje leistini maisto priedai: natrio nitritas (E250), kalio nitritas (E252), askorbo rūgštis (E300), natrio askorbatas (E301), natrio laktatas (E325) ir kiti maisto priedai bei pagalbinės medžiagos. Ekologiškos mėsos gamyboje leistina naudoti mėsos odeles, subproduktus, kitas riebias mėsos dalis. Ekologiška mėsa gali būti pridegusi, prikepusi ar kitokiu būdu technologinio proceso metu gali atsirasti kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų.

Klaidinga galvoti, kad ekologiški maisto produktai mažiau perdirbti. Teisės aktuose nurodoma, kad maistas perdirbamas atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus. Nors jonizuojanti spinduliuotė draudžiama, tačiau rūkymas, terminis apdorojimas aukštose temperatūrose – leistina. Nėra kontroliuojami akrilamidai krakmolinguose produktuose, transizomerų riebalų rūgštys, aflatoksinai, heterocikliniai aminai mėsoje ir žuvyje, daugiau nei įprastiniuose produktuose.

Tarkime, iš ekologiškų daržovių ruošime marinuotas ir konservuotas daržoves su daug druskos, cukraus ar riebalų. Nesvarbu, kad tas cukrus ekologiškuose maisto produktuose turi būti ekologiškas, bet jis tas pats rafinuotas cukrus, kurio vartojimas turi būti saikingas.

Ekologiška gali būti ne tik morka ar bulvė, bet ir bulvių traškučiai, saldainiai, ledai, pica, rūkyta dešra, šokoladas, kramtomoji guma, vynas, alus, degtinė, rafinuoti miltai ir cukrus, rafinuotas aliejus ir jogurtas su gausybe cukraus, batonas ir pan. Ar tai sveikatai palanku, aišku kiekvienam. O šie produktai ekologiški (net jei juose yra daug cukraus, riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, daug druskos), nes jų gamyboje yra naudojamos žaliavos iš ekologinių ūkių.

2. Mitas. Ekologiškas maisto produktas – „užaugintas kaime“, „natūralus“, „užsiauginau pats“ ir pan.

Ne, tai nėra ekologiško maisto produkto apibrėžimas. Natūralus, pagal teisės aktus, gali būti tik mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos, vaisių bei uogų vynas, net medus negali būti įvardinamas kaip natūralus.

Ekologiškas maisto produktas – tai pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas, kurio visi technologiniai etapai nuo lauko iki stalo turi būti nepriklausomoje kontrolės sistemoje ir tik gavus sertifikatą galima vadinti produktą – ekologišku. Jei užsiauginote patys ar pirkote iš ūkininko tai nereiškia, kad toks maistas ekologiškas.

Dažnai vartotojai net nežino, ką iš tikrųjų reiškia užrašas „ekologiška“ ir valgydami stipriai perdirbtą ekologišką maistą galvoja, kad tai palanku sveikatai.

Supakuotas ekologiškas produktas turi būti paženklintas ES ekologinės gamybos logotipu ir nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu, bei turi būti nurodyta Lietuvoje pagaminto produkto kontrolės įstaigos kodas ir žaliavų kilmės nuoroda. Jei ekologiškas produktas parduodamas nefasuotas, pavyzdžiui, turguje, pardavėjas turi turėti sertifikatą parduodamiems produktams.
Ekologiškų maisto produktų gamybos patikrinimai vykdomi ne mažiau nei vieną kartą per metus.

3. Mitas. Ekologiškas maistas yra be nitratų

Netiesa. Nitratai – natūralus augalo komponentas. Ekologiškai auginamos daržovės taip pat turi nitratų kaip ir neekologiškos. Skirtumas tas, kad ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose (mėšlas, kompostas) esantis azotas, o įprastiniuose azoto šaltinis – sintetinės trąšos. Nitratų kiekiui turi įtakos ne tik trąšos, bet ir klimato sąlygos (mažiau saulės šviesos – nitratų kiekis didesnis), dirvoje natūraliai esančių azotinių medžiagų kiekis, augalo rūšis (linkusios kaupti nitratus: raudonieji burokėliai, morkos, špinatai, kopūstai), augalo dalis (vienų daržovių daugiau būna lapuose, o kitų šaknyse). Todėl morka užauginta ekologiniame ūkyje gali turėti daugiau nitratų nei įprastiniame ir viena morka gali skirtis nuo kitos, jei viena patręšta daugiau ar saulės spindulių gavo mažiau. Bet visų daržovių nitratų normos turi būti saugios, nepriklausomai ar tai ekologiškas ar įprastinis produktas.

4. Mitas. Ekologiško maisto galiu valgyti ir persivalgyti, juk sveika!

Netiesa. Klaidinga galvoti, kad tai, kas galimai sveikatai palanku galiu valgyti ir persivalgyti. Daugeliui taip ir atsitinka. Visame pasaulyje auga greito maisto vartojimo kultūra, ne išimtis ekologiškas maistas – „picos“, „hamburgeriai“, „hot-dog’ai“, ypač populiarus – ekologiškas greitas maistas.

5. Mitas. Ekologiška degtinė, vynas, alus ar kiti alkoholiniai gėrimai – nieko tokio

Netiesa. Tai tas pats alkoholis, jo cheminė formulė nepasikeičia nuo ekologiškumo statuso, nors gamyboje naudojamos žaliavos: grūdai, vynuogės iš ekologinės gamybos ūkių.

6. Mitas. Ekologiškų maisto produktų gamyboje naudojama „ekologiškos“ plovimo-valymo priemonės, ekologiškas maisto produktų pakuotės turi būti „greitai suyrančios“, gamyboje naudotos šiukšlės turi būti rūšiuojamos.

Netiesa. Mitas, kad gaminant ekologiškus maisto produktus įrangos plovimui reikia naudoti „ekologiškas“ valymo ir plovimo priemones. Tinka visos valymo, plovimo ir dezinfekavimo priemonės, kurios leidžiamos naudoti maisto pramonėje.

Ekologiškų maisto produktų pakuotės turi atitikti privalomuosius maisto saugos ir kokybės reikalavimus, bet nėra reikalavimo, kad pakuotės būtų „ekologiškos“ ar „greitai suyrančios“. Ekologiškus maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai neapima šiukšlių rūšiavimo.

7. Mitas. Ekologiškas maistas maistingesnis ir skanesnis

Veinareikšmiškų įrodymų nėra. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių ar antioksidantų. Kaip ir nėra vienodo obuolio – taip sunku sulyginti ir ekologišką obuolį su įprastiniu. Skeptikai teigia: kad auginant ekologiškus produktus netręšiamame dirvožemyje trūksta mineralinių medžiagų, dėl to produktas mažiau vertingas. Dėl skonio – nesiginčijama, tikrai pasitaiko, kad ekologiški bananai skanesni nei įprastiniai, ar ekologiškos grikių kruopos kvapnesnės ir skanesnės nei įprastinės. Bet čia vertinimo rodiklių nėra, kiekvienam individualu.

8. Mitas. Ekologiško maisto aukštesnė maisto sauga ir kokybė

Ne. Keliami tie patys maisto saugos ir kokybės reikalavimai ekologiškiems ir įprastiniams maisto produktams. Beje, ekologiškai ūkininkaujant gerokai sunkiau dorotis su augalų ir gyvūnų ligomis, gauti gerą derlių. Grūdai, riešutai gali būti dažniau užkrėsti pelėsiu, nes grūdų sandėliavimo metu negalima naudoti sintetinių pesticidų.

Ekologiška gali būti ne tik morka ar bulvė, bet ir bulvių traškučiai, rūkyta dešra, vynas, alus, degtinė.

9. Mitas. Ekologiško maisto sudėtis geresnė, be maisto priedų

Veinareikšmiško atsakymo nėra. Ekologiško maisto produkto sudedamosios dalys turi būti iš ne mažiau nei 95 % ekologiškų ingredientų, tačiau 5 % gali būti neekologiškų tik tuo atveju, jei Europos sąjungoje (ES), pavyzdžiui, nėra ekologiškos fruktozės ar ryžių krakmolo.

Tačiau į 5 % nesiskaičiuoja tam tikri leistini ekologinėje gamyboje maisto priedai (E 300, E 330, E 250, E 270 ir t.t.), perdirbimo pagalbinės medžiagos (kalio chloridas, kalio karbonatas, sieros rūgštis, augaliniai aliejai ir t.t.), fermentai, natūralios arba identiškos natūralioms kvapiosios medžiagos, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jos turi būti su gamintojo patvirtinimu, kad nėra genetiškai modifikuotos ar pagamintos iš genetiškai modifikuotų žaliavų ir leistinos pagal teisės aktus. Druska (nesvarbu ar rafinuota, nerafinuota, jūros druska, su jodu ar be jo) ir vanduo negali būti sertifikuojami ir vadinami ekologiškais. Jie leistini, kaip ingredientai, naudoti ekologiškų maisto produktų gamyboje, jų kiekiai nėra ribojami produkte ir taip pat nesiskaičiuoja į 5 % neekologiškų sudedamųjų dalių kiekį.

Nėra reglamentuojama cukraus, druskos, skaidulinių medžiagų, riebalų, baltymų ar angliavandenių kiekiai ekologiškuose maisto produktuose. Ekologiškas maisto produktas gali būti su daug druskos, keptas rafinuotame ekologiškame aliejuje, apskrudintas, kaloringas, maistinės vertės išsaugojimas nėra vertinamas kontroliuojant ekologiškus maisto produktus.

10. Mitas. Tiriamas kiekvienas ekologiškas maisto produktas

Netiesa. Dokumentais kontroliuojamas visas technologinis procesas, atskyrimas ir atsekamumas, o tyrimai atliekami pasirinktinai, nustačius galimą riziką, užterštumą neekologiškais ar įtariant panaudojus neleistinas medžiagas ekologinėje gamyboje. Taip pat pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius ekologiškų produktų gamybą, būtina paimti bandinių ir juos ištirti iš ne mažiau kaip 5 proc. visų kontroliuojamų ūkio subjektų pagal riziką. Atskirti ekologišką nuo įprastinio nėra 100 % garantijos, nes laboratorijų tyrimai gali pasakyti norimo ištirti pesticido kiekį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tiriant konkretų pesticidą skirtingose laboratorijose, jų rezultatai skiriasi.

Tikrasis atsakymas – sveikatai palankus maistas

Rekomenduojama teikti pirmenybę ekologiškiems neperdirbtiems maisto produktams, iš jų gaminti sveikatai palankų maistą. Gaminant ekologiškus maisto produktus rekomenduojama atsižvelgti ne tik į privalomuosius reikalavimus, bet remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis ir taikyti tai ekologiškų maisto produktų gamyboje.