Nors Lietuvoje yra prieinamos šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostikos priemonės, tik pusė vaikų yra patikrinami dėl tuberkuliozės, o didžioji dalis suaugusiųjų – visai neįžvelgia tuberkuliozės grėsmės, todėl vengia tikrintis net ir esant ryškiems ligos simptomams. Vis dar daug tuberkulioze sergančių asmenų nutraukia gydymą arba visai nesigydo. Dėl šių priežasčių lietuvių sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą priskiria prie valstybių, kuriose daugiausia sergama vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad visuomenės abejingumas tuberkuliozės grėsmei yra susiformavęs dėl klaidingos nuomonės, esą tuberkuliozė – tai asocialių žmonių liga.
„Nuomonė, kad tuberkulioze suserga tik žmonės iš asocialių šeimų, benamiai, alkoholikai ir narkomanai, kaip parodė Skuodo atvejis, yra klaidinga. Tuberkuliozė diagnozuojama ir pedagogams, ir inžinieriams, ir vadybininkams, ir net manekenėms. Net trečdalis pasaulio gyventojų nešioja tuberkuliozės mikobakterijas, kurios anksčiau ar vėliau suaktyvėja, todėl iki 15 proc. latentine (slaptąja) tuberkulioze sergančių žmonių suserga aktyvia tuberkuliozės forma. Net 50 proc. aktyvios tuberkuliozės atvejų pasibaigia mirtimi t. y. kas 20 sekundžių dėl tuberkuliozės pasaulyje numiršta žmogus“, - akcentuoja gydytoja E. Marciuškienė.
Nusilpus imunitetui triumfuoja tuberkuliozė
Skaičiuojama, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus gali užkrėsti net dvidešimt penkis sveikus. Tuberkuliozės nešiotojas, kalbėdamas, kosėdamas ar čiaudėdamas, į aplinką išskiria tuberkuliozės (lot. Mycobacterium Tuberculiosis) bacilas, kurios plisdamos oru patenka į žmonių kvėpavimo takus. Ligos sukėlėjai ore išlieka net keletą valandų, todėl itin didėja rizika užsikrėsti tuberkulioze uždarose, prastai vėdinamose, patalpose – viešajame transporte, mokyklose ir darželiuose, liftuose, baruose ar kavinėse.
Medikai perspėja, kad infekcija yra itin grėsminga neskiepytiems nuo tuberkuliozės naujagimiams ir mažamečiams vaikams iki 5 metų, kadangi jie dar neturi susiformavusio imuniteto. Didelę grėsmę tuberkuliozės mikobakterijos kelia paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, ypač nusilpus imunitetui. Padidėjusios rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, kurie yra neskiepyti nuo tuberkuliozės, dirba su žmonėmis (pvz. pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai ir kt.), dažnai bendrauja su sergančiais asmenimis, nuolatos patiria stresą, netinkamai maitinasi ar sąmoningai alina organizmą dietomis, serga sunkiomis lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis. Nusilpusi imuninė sistema, nesugebėdama kovoti su organizme esančiais ligos sukėlėjais, „pasiduoda“ – latentinė tuberkuliozė tampa aktyvia.
Dviguba grėsmė: ŽIV ir tuberkuliozė
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, medikams susirūpinimą kelia dviguba – ŽIV ir tuberkuliozės – infekcija. Iki 2014 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 195 ŽIV ir tuberkulioze sergantys asmenys. Nors skaičiai atrodo nedideli, tačiau problema yra opi.
„ŽIV silpnina imuninę sistemą, todėl sudaromos puikios sąlygos aktyvios tuberkuliozės vystymuisi. PSO pateikiama statistika „kalba“ pati už save: ŽIV užsikrėtusių asmenų, infekuotų tuberkuliozės mikobakterijomis, aktyvios tuberkuliozės raidos tikimybė siekia 5–10 proc. per metus, o ŽIV neužsikrėtusių asmenų – 5–10 proc. per visą gyvenimą. Tad tokių asmenų mirties rizika padidėja ketvirtadaliu.“, - pastebi gydytoja E. Marciuškienė.
Tuberkuliozė gali keliauti krauju
Tuberkuliozė dažniausiai pakenkia plaučiams, tačiau neretai ligos sukėlėjai per kraują išplinta į virškinamąjį traktą, šlapimo sistemą, krūtinės ląstą, kaulus ir sąnarius, akis ar odą. Nors šios tuberkuliozės formos yra neužkrečiamos, tačiau jas itin sunku diagnozuoti ir dar sunkiau gydyti.
„Ne plaučių tuberkuliozės simptomai panašūs į daugelio kitų ligų, todėl prireikia daug laiko ir pastangų, kol nustatoma tikroji liga. Pasitaiko atvejų, kai mikobakterijos ligonio kūne „pratūno“ dešimtmečius ir aptinkamos atsitiktinai atlikus gama interferono kraujo tyrimą. Buvo gana skaudus atvejis, kai tuberkuliozė buvo nustatyta labai pavėluotai – ligonio kaulas jau buvo pradėjęs irti. Mikobakterijos žmogaus organizme „tyliai tūnojo“ net 30 ir daugiau metų“, - prisimena gydytoja.
Perversmas tuberkuliozės tyrimų srityje
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, Lietuvoje tuberkuliozės diagnostikai dažniausiai naudojamas tuberkulino (Mantu) mėginys, tačiau vien jį atlikus negalima tvirtinti, kad žmogus serga tuberkulioze. „Labai rekomenduoju vien Mantu mėginiu nepasitikėti, o gavus jį teigiamą, būtinai atlikti ir gama interferono (QuantiFERON-TB Gold) kraujo tyrimą latentinės bei aktyvios tuberkuliozės formoms nustatyti. Be to, Mantu reakcija gali duoti klaidingai teigiamą atsakymą, jei yra susilpnėjusi žmogaus imuninė sistema arba jei žmogus buvo anksčiau paskiepytas nuo tuberkuliozės. Klaidingai neigiamas atsakymas atlikus Mantu mėginį gali būti gautas sergant virusine infekcija, vartojant tam tikrus vaistus. Tad jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad asmuo turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu ir gali susirgti tuberkulioze, jeigu kyla nerimas šeimai ar ją gydančiam gydytojui – šeimos gydytojui ar gydytojui pulmonologui, reikėtų atlikti imunologinį kraujo tyrimą tuberkuliozei nustatyti“, - aiškina laboratorinės medicinos gydytoja.
Pasitikrinti dėl tuberkuliozė reikėtų, jeigu yra šie simptomai:
* Stiprus kosulys, besitęsiantis 3 savaites ar ilgiau
* Krūtinės skausmas
* Sumažėjęs svoris ir apetito stoka
* Žalsvai geltoni arba su krauju susimaišę skrepliai
* Silpnumas ar nuovargis
* Prakaitavimas naktį
* Karščiavimas
* Rizikos veiksniai susirgti tuberkulioze:
* Bendraujate su tuberkulioze sergančiais
* Sergate sunkiomis lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis
* Keliaujate po aukštus tuberkuliozės susirgimų rodiklius turinčius regionus – Lotynų Ameriką, Afriką, Aziją, Rytų Europą
* Turite nusilpusį imunitetą, blogai maitinatės, patiriate daug streso
