Dauguma žmonių poliklinikos slenkstį peržengia tik prispirti bėdos. Sako, kam be reikalo ieškoti ligų? Jei reikės, pačios mus susiras. Laimei, vis daugėja ir tokių žmonių, kurie tikrinasi sveikatą profilaktiškai, tiesiog dėl šventos ramybės. Ką ir nuo kokio amžiaus vertėtų išsitirti ir į kokius nemokamus tyrimus turime teisę?
Prieš kelerius metus mano mama, kamuojama įkyraus galvos skausmo, ryžosi apsilankyti privačioje klinikoje. Buvo ištirta nuo galvos iki kojų. Grįžo be galo laiminga, nes gydytojai nieko nerado. Iš to džiaugsmo, kad, būdama pensinio amžiaus, yra visiškai sveika, jai net galvą skaudėti nustojo. Tėvas, užmetęs akį į sąskaitą, tyliai burbtelėjo: „Na, už tokius pinigus galėjo ką nors ir rasti...“
Dėl profilaktinio sveikatos tikrinimo esama dviejų kraštutinumų. Vieni žmonės didžiuojasi pas gydytojus nesilankę jau 10 ar daugiau metų, kiti laksto kone kasmet ir tiria viską nuo galvos iki kojų. VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius profesorius Vytautas Kasiulevičius mano, kad abu šie atvejai nėra tinkami. Jis neskatina žmonių būti hipochondrikais – ieškoti visokių būtų ir nebūtų ligų. Tokie gaišta ne tik savo, bet ir brangų gydytojų laiką.
„Be to, dauguma patikrinimų susiję su didesne ar mažesne intervencija į organizmą, tirti ultragarsu ar kitokiais būdais visus organus iš eilės tikrai nėra prasmės. Tiesa, ir didžiuotis, kad jau daugybę metų nebuvai pas gydytoją, nevertėtų. Rūpintis savo sveikata – kiekvieno žmogaus pareiga. Reguliari patikra padeda išvengti daugybės sunkių ligų ir mirčių“, – sako V. Kasiulevičius. Tiesą sakant, atsainus požiūris į savo sveikatą tikrai nėra didvyriškumas, priešingai, tai – egoizmo išraiška. Juk susirgę ne tik kenčiame patys, bet ir tampame našta artimiesiems bei visuomenei.
Nuo ko pradėti?
Pradėti, žinoma, reikėtų nuo vizito pas šeimos gydytoją. Net jei niekuo nesiskundžiate, kartą per metus ar dvejus vertėtų užsiregistruoti nemokamai profilaktinei patikrai. Jos metu pacientas sveriamas, matuojamas kūno masės indeksas, kraujospūdis, čiuopiami vidaus organai, apžiūrima burna, matuojamas akispūdis, tikrinamas regėjimas. Stropesni gydytojai stetoskopu išklauso širdies dūžius ir ūžesius, apžiūri apgamus, apčiupinėja limfmazgius, krūtis. Pasak V. Kasiulevičiaus, tokios apžiūros nereikėtų nuvertinti – patyręs gydytojas vien pagal ją gali nustatyti daugybės ligų užuomazgas. Beje, senovės kinų medicina išorinę apžiūrą laikė vienu svarbiausių diagnostikos metodų, – vien iš liežuvio ir akių baltymų spalvos jie galėdavo nustatyti sudėtingiausias ligas.
Šiais laikais labiau pasitikime įvairiais tyrimais. Populiariausias – kraujo. Tik štai jų, sako, gydytojai be būtino reikalo nemokamai nedaro. Kaip yra iš tikrųjų? Pasirodo, suaugusiems asmenims iki 65-erių metų bendras kraujo, bendras šlapimo tyrimai ir tyrimas gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti nemokamai gali būti atliekami vieną kartą per dvejus metus. Vyresniems nei 65-erių metų žmonėms – kasmet. Kasmet visi suaugusieji nemokamai gali išsitirti ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač tai rekomenduojama daryti vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms. Dažniausios būtent su cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje rodiklių nukrypimu nuo normos susijusios ligos – aterosklerozė ir cukrinis diabetas.
„Sergantys cukriniu diabetu gali kelerius metus nejausti jokių ryškesnių simptomų, jiems nebent gali šiek tiek džiūti lūpos, kamuoti didesnis troškulys. Ateina pas gydytojus, kai pasireiškia komplikacijos – aukštas kraujospūdis, nebejaučia kojų. Tada prireikia radikalaus gydymo“, – perspėja V. Kasiulevičius.
Neretai sakoma, kad bendras kraujo tyrimas yra bevertis, mat rimtų ligų nerodo. V. Kasiulevičius pripažįsta, kad sudėtingesniais atvejais reikalingi išsamesni kraujo tyrimai, tačiau ir bendras nemažai pasako apie žmogaus sveikatos būklę. Tarkim, mažesnis nei norma hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius gali rodyti mažakraujystę, gerokai mažesnis trombocitų kiekis – rimtas kraujo, kepenų ligas ar net vėžį. Vis dėlto patiems analizuoti kraujo tyrimo rezultatų nevertėtų, mat svarbūs yra ne tik atskiri rodikliai, bet ir jų sąsajos, o teisingai jas išaiškinti gali tik gydytojas.
Šlapimo tyrimas leidžia įvertinti ne tik inkstų, šlapimo takų, šlaplės, bet ir lyties organų, kepenų, kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius.
V. Kasiulevičius siūlo nepraleisti galimybės nemokamai ištirti apgamus, mat melanomos atvejų daugėja visame pasaulyje. Jei apgamų pokyčiai aptinkami laiku, ši piktybinė liga gali būti visiškai išgydyta. Ne visi žino, kad, norint užsiregistruoti konsultacijai pas dermatovenerologą, šeimos gydytojo siuntimas nebūtinas, tad jei kyla kokių nors įtarimų, delsti neverta.
Norint patekti pas kitus specialistus, jau reikia šeimos gydytojo siuntimo, o jis išrašomas tik tuo atveju, jei yra indikacijų. Tiesa, dauguma vyresnių kaip 50 metų žmonių (kai kuriais atvejais – ir jaunesni) turi teisę į nemokamas profilaktines patikras. „Visas jas apmoka Valstybinė ligonių kasa. Tai pasakytina apie visas patikros programose dalyvaujančias klinikas – tiek valstybines, tiek privačias, tad jokių priemokų už priemones, gydytojų konsultacijas ar panašiai būti neturėtų“, – pabrėžia V. Kasiulevičius.
Moteriški reikalai
Suaugusiems žmonėms Lietuvoje šiuo metu taikomos 5 prevencinės programos. „Šiuo požiūriu niekuo nesiskiriame nuo kitų civilizuotų šalių. Visos programos paremtos ilgalaikiais tyrimais ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, – sako V. Kasiulevičius. – Nuo kitų šalių skiriamės nebent tuo, kad mūsų pacientai yra abejingesni. Dauguma šių programų pasiekia mažiau nei pusę adresatų, todėl nėra tokios efektyvios, kokios galėtų būti. Gal žmonėms trūksta informacijos, gal ir gydytojai ne visada paragina. Kartais koją pakiša drovumas, nes kalbama apie tokias intymias sritis kaip gimda, krūtys, prostata, storoji žarna. Kai kurie bijo ieškoti ligų. Sako, ateisiu, kai kils problemų. Deja, tada jau gali būti per vėlu.“
Viena pirmųjų Lietuvoje prevencinių programų – 2004 m. pradėta taikyti nemokama patikra dėl gimdos kaklelio vėžio. Pagal ją visos 25–60 metų moterys kartą per 3-ejus metus gali atlikti gimdos kaklelio onkocitologinį tepinėlį (PAP), leidžiantį pastebėti patologinius ląstelių pokyčius ir užčiuopti ligą dar ikivėžinės stadijos.
„Tik pradėję vykdyti programą labai džiaugėmės, nes moterys plūstelėjo tikrintis, aptikome daug patologijos atvejų, bet pamažu susidomėjimas slūgo, – prisimena Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė. – Tiesą sakant, net ir geriausiais laikais šia programa pasinaudojo vos 60 proc. moterų, o, norint, kad ji būtų sėkminga, pasiekiamumas turi būti apie 90 proc. Aišku, ir gydytojai galėtų aktyviau dalyvauti. Lietuvoje ši patikra yra labiau rekomendacinė, – šeimos gydytojas duoda kvietimą pasitikrinti, o tu gali daryti su juo, ką nori.
Dauguma numeta į stalčių. Jei esi sveika ir pas gydytoją nesilankai, tai net ir tokio kvietimo negauni. Kitose šalyse elgiamasi griežčiau – į namus siunčiami laiškai, priminimai, skambinama. Kai kur nepasitikrinusių moterų net nepriima šeimos gydytojas arba, susirgus kad ir kita liga, neišmokami draudimo pinigai.“ Beje, onkocitologinį tepinėlį gali paimti tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, paprastai tai daro šeimos gydytoja. Gali atrodyti keistai, bet ginekologė, pas kurią atvyksite su siuntimu tikrintis dėl kitų bėdų, nemokamą PAP padaryti ne visada turės teisę. Tokia yra finansavimo tvarka.
Dar viena jautri moterų vieta – krūtys. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Europos Sąjungoje. Remiantis įvairių šalių (Suomijos, Švedijos, Kanados, JAV ir kt.) duomenimis, įdiegus prevencinę krūtų patikros programą, mirtingumas nuo krūties vėžio per pastaruosius 5-erius metus sumažėjo net 30 proc. Lietuvoje ši programa suteikia teisę visoms 50–69-erių metų moterims vieną kartą per 2-ejus metus nemokamai atlikti mamografiją, reikia tik turėti šeimos gydytojo siuntimą. Deja, pas mus tuo pasinaudoja tik apie 44 proc. dailiosios lyties atstovių.
„Mamografijos kartais bijoma dėl rentgeno spindulių, – sako V. Kasiulevičius. – Tokia baimė visai nepagrįsta, nes apšvitinimas yra toks minimalus, kad faktiškai nedaro jokio poveikio. Negalima net lyginti su ta žala, kurią moteris patirtų susirgusi krūties vėžiu. Kai kurias gąsdina eilės. Reikėtų atsiminti, kad mamografija atliekama ne tik Santariškių klinikose, bet ir kitose įstaigose.“
Patikrinkime, ar tiesa, kad atlikti mamografiją yra gana sudėtinga.
Atidariusi internetinį registracijos puslapį, laisvų vietų pas Nacionalinio vėžio instituto Santariškėse specialistus nerandu dviem mėnesiams į priekį. Nieko gera nesitikėdama, skambinu į privatų diagnostikos centrą. Nustembu sužinojusi, kad šį tyrimą, jei turiu šeimos gydytojo siuntimą, man tikrai gali atlikti nemokamai, nors ir... rytoj.
Ne taip baisu, kaip atrodo
Kai kurie intymių vietų tyrimai atliekami kur kas paprasčiau, nei įsivaizduojame. Vienas tokių – nemokama prostatos vėžio patikra. Priešinės liaukos (prostatos) specifinio antigeno (PSA) tyrimas atliekamas iš kraujo mėginio, tad savo vyrus galime nuraminti – jokio skausmo ar nepatogumo patirti neteks. Šis tyrimas daromas pirminės sveikatos priežiūros centruose kartą per 2-ejus metus visiems 50–75-erių metų vyrams, taip pat vyrams nuo 45-erių metų, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą konsultuotis pas urologą. „Aptikti pirmuosius pokyčius labai svarbu. Jei pavėluojama, vėžys išplinta į kaulus, plaučius. Reikia pasakyti, kad vyrai ateina tikrintis gana aktyviai, nes prostatą jie sieja su vyriškumu. Beje, padidėjusi priešinė liauka – nebūtinai gresiančio vėžio ženklas. Normalu, kad su amžiumi ji nebėra tokia kaip jaunystėje“, – sako V. Kasiulevičius.
Viena naujausių prevencinių programų – storosios žarnos vėžio. Tai – viena iš klastingiausių onkologinių ligų, mat simptomai gali būti nejuntami labai ilgai, o kai vėžys aptinkamas, neretai jau būna per vėlu gydyti. Nustatyti pirmuosius požymius itin paprasta, tereikia atlikti slapto kraujo išmatose testą. Tai, pasak V. Kasiulevičiaus, labai lengva. Šis testas – panašiai kaip nėštumo – atliekamas namie, tik prieš tai turite gauti iš savo gydytojo tam reikiamas priemones. Ir nepamirškite jį informuoti apie rezultatus, kad ir kokie šie būtų. Jei teigiami, pacientas nukreipiamas pas specialistus, atliekama kolonoskopija. Testą kas 2-ejus metus nemokamai gali atlikti visi 50–75-erių metų žmonės. „Ši programa gana efektyvi, – sako profesorius. – Per ją aptinkama net 30–40 proc. sergančiųjų. Beje, gavus teigiamą atsakymą nereikia išsigąsti. Kraujo gali būti dėl įvairių priežasčių – hemorojaus, polipų. Pastaruosius pašalinus laiku, galima užbėgti vėžiui už akių, nes šis neretai išsivysto būtent iš polipų. Laiku diagnozuotas storosios žarnos vėžys labai sėkmingai gydomas. Gyvenimo kokybė po operacijos neretai būna tokia pati, kaip ir iki jos. Mūsų medicina dabar jau gali tai užtikrinti.“
Saugokime širdį
Lietuviams itin svarbi turėtų būti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ja kasmet gali pasinaudoti 40–55-erių metų vyrai ir 50–65-erių metų moterys. Asmuo apklausiamas naudojant specialų klausimyną, apžiūrimas, pamatuojamas kraujospūdis, padaroma elektrokardiograma (EKG), atliekamas gliukozės tyrimas ir lipidograma – nustatomas cholesterolio kiekis ir vadinamųjų gerojo bei blogojo cholesterolių santykis. „Tai – labai vertingas tyrimas, nes padeda nustatyti ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, bet ir cukrinį diabetą. Pagal širdies ir kraujagyslių sistemos ligas esame lyderiai Europoje, vadinamojo blogojo cholesterolio mūsų organizme labai daug, o kitose Vakarų šalyse šis rodiklis gerėja“, – atkreipia dėmesį Šeimos medicinos centro vadovas. Pasak V. Kasiulevičiaus, tokios liūdnos lyderystės priežasčių nemažai, bet svarbiausios yra susijusios su nesveiku gyvenimo būdu – valgome per daug riebaus, angliavandenių gausaus maisto, mažai judame.
„Pastebėjau – jei žmonės laiku susigriebia, supranta, kaip tai svarbu, sutvarko mitybą, fizinį aktyvumą, tai gerokai atitolina aterosklerozės progresą. Aišku, jau susiformavusių aterosklerozinių plokštelių panaikinti negalima, bet laiku pradėjus vartoti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančius vaistus, jos stabilizuojamos, sumažėja rizika, kad atitrūkusi atplaiša užkimš kraujagyslę ir sukels infarktą arba insultą“, – šių tyrimų svarbą pagrindžia gydytojas. Pasak jo, esama ir šeiminių dislipidemijų, kai cholesterolio apykaitos sutrikimai yra paveldimi. „Siekiant nustatyti tokius sunkių sutrikimų atvejus, Santariškių klinikose pradėta taikyti speciali programa. Cholesterolio norma yra iki 5 mmol/l, Lietuvoje vidurkis – apie 6,5 mmol/l, o jei yra paveldima dislipidemija, būna ir 9 ar 10 mmol/l. Tokie žmonės neretai miršta gana jauni, tarkim, 30 metų. Juos reikia stebėti ir gydyti medikamentais nuo pat vaikystės, – subalansuota mityba šiuo atveju nedaug padeda“, – teigia gydytojas V. Kasiulevičius.
Įdomu, kodėl vyrais pradedama rūpintis net 10 metų anksčiau nei moterimis? „Taip nutarta atsižvelgus į ligų statistiką. Moterų kraujagyslių elastingumą iki menopauzės užtikrina natūralūs estrogenai. (Beje, naujausi tyrimai rodo, kad sintetiniai estrogenai, gaunami taikant pakaitinę hormonų terapiją, didelės naudos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai neturi.) Vis dėlto Lietuvoje situacija yra kritinė, tad svarstoma galimybė suvienodinti programoje dalyvaujančių vyrų ir moterų amžių, – teigia profesorius. – Pasikonsultuoti su specialistu siunčiama apie 10 proc. programos dalyvių. Tai nemažas skaičius – juk tikrinami tie, kurie šiaip jau niekuo nesiskundžia. Kilus įtarimų, žmogus siunčiamas į kardiologijos kliniką ir tiriamas itin išsamiai.“
O kaip dėl EKG? Kalbama, kad ji apie širdies būklę pasako kur kas mažiau nei tyrimas echoskopu. V. Kasiulevičius su tuo nelinkęs sutikti. „Elektrokardiograma atliekama nuo 1880 metų. Nedidelio sutrikimo šis tyrimas kartais tikrai gali nerodyti, – pripažįsta gydytojas. – Vis dėlto elektrokardiograma skiriama ne todėl, kad yra pigesnė nei tyrimas ultragarsu ir kad ją gali atlikti bet kuri seselė. Į priėmimo skyrių net dėl stipraus skausmo atvežtam ligoniui pirmiausia atliekama elektrokardiograma. Taip yra visame pasaulyje. Matyti ritmo sutrikimai, širdies pažeidimas. Echoskopija yra papildomas tyrimas.“
Jei norisi daugiau
Kaip matome, dauguma prevencinių programų skirtos vyresniems nei 50-ies metų asmenims, o atliekamos maždaug kas dveji metai. Ar ne per vėlai ir ne per retai? „Aišku, būna, suserga ir jaunesni, bet tokie atvejai per reti, kad vertėtų tikrinti visus žmones iš eilės. Be to, tai pernelyg brangu, – atvirai sako V. Kasiulevičius. – Taip pat reti atvejai, kai vėžys, tikrinantis kas 2-ejus metus, pražiūrimas. Juk jis neatsiranda tuščioje vietoje, neretai būna ikivėžinių pakitimų, šie, tiriantis pagal programą, taip pat fiksuojami, toks žmogus stebimas atidžiau ir tikrinamas dažniau.“
O ką daryti, jei nori išsitirti ne tik tai, kas numatoma pagal programą, bet ir kitus organus? Tokiems į pagalbą skuba privačios gydymo įstaigos. Jos, kad pacientams būtų patogiau, netgi yra sudariusios specialias patikros programas pagal lytį, amžių ir tyrimų apimtį. Į minimalias įtraukti tie tyrimai, kurie ir taip yra nemokami. Tokių programų kaina – 100–200 eurų. Į maksimalias, be valstybės finansuojamų patikrų, įtraukta daugiau įvairių paslaugų – skrandžio, blužnies, kepenų, kasos, inkstų echoskopija, ginekologo apžiūra, skydliaukės hormonų tyrimas, akių patikra ir t. t. Kai kuriose klinikose teikiamos dar ir dietologo konsultacijos. Toks visapusis sveikatos patikrinimas kainuoja 500–700 eurų. Tiesa, pagudrauti čia nepavyks, – pareikalavę mokėti tik už valstybės nefinansuojamus tyrimus, nieko nepešite. Mokama už visą paslaugų paketą.
Jei turite mažai laiko, daug pinigų ir konkrečių problemų, kartą per porą metų atlikti tokią sveikatos patikrą gal ir verta. Ar apsimoka tikrintis tiesiog dėl šventos ramybės, V. Kasiulevičius šiek tiek abejoja. „Imkim, kad ir skydliaukės hormonų tyrimus. Pastaruoju metu visi dėl jos kažkodėl sunerimę, masiškai tiriasi. Vis dėlto skydliaukės funkcijų sutrikimai nėra iš tų tyliųjų ligų, kurios smogia iš pasalų. Ji duoda apie save žinoti – tai, kad sumažėjo tirotropinių hormonų, paprastai rodo dažnas pulsas, drebančios rankos, didesnis prakaitavimas. Kai šių hormonų kiekis padidėjęs, kai yra hipotirozė, požymiai būna atvirkštiniai – nuovargis, apatija, mieguistumas, augantis svoris, lėtesnis pulsas. Prieš 20 metų po ilgų diskusijų visame pasaulyje nutarta, kad nėra prasmės taikyti visuotinės skydliaukės patikros, nes susirgimo skydliaukės ligomis atvejai nesiekia 1 procento.“
Vienu metu masiškai tirtas ir kaulų tankis, daug kalbėta apie osteoporozės riziką. Prisimenu, viena kaimynė, išsityrusi ir sužinojusi, kad „jau yra ant kaulų lūžių ribos“, namo parbėgo su trimis buteliukais kalcio papildų (trečią gavo nemokamai). V. Kasiulevičius siūlo atsargiai vertinti tokius kažin kokios kokybės aparatais atliekamus tyrimus. „Poliklinikose esantys klausimynai gana tiksliai padeda įvertinti osteoporozės riziką. Prireikus galima atlikti išsamesnį tyrimą ir skirti kompensuojamųjų vaistų. Manau, jei žmonės bent jau pasinaudotų tuo, kas jiems siūloma nemokamai, būtų didelis žingsnis į priekį. Reikėtų truputį labiau save mylėti.“
Beje, jei esate labai principingi ir linkę vadovautis įstatymais, galite ir nelaukti, kol ateis laikas pasinaudoti viena ar kita programa, – pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. patvirtintą įsakymą „Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka“, jau nuo 19-os metų galite reikalauti iš bendrosios praktikos gydytojo ir digitalinio tiesiosios žarnos tyrimo kartą per 2-ejus metus, ir EKG bei ginekologo apžiūros kasmet, ir mamografijos nuo 40 m. Paprašytas pakomentuoti, kuo reikėtų vadovautis – šiuo įsakymu ar prevencinėmis programomis, V. Kasiulevičius atsakė: „Formaliai ši tvarka galioja. Mūsų šalyje daug įdomių dalykų. Vis dėlto nemanau, kad tikslinga tiesiosios žarnos tyrimą pradėti nuo 19-os metų, o mamografiją – nuo 40-ies.“
Visiems bent kartą per 2-ejus metus priklauso:
* šeimos gydytojo apžiūra,
* bendras kraujo tyrimas,
* cholesterolio tyrimas,
* cukraus kiekio tyrimas,
* šlapimo tyrimas,
* apgamų tyrimas.
Nuo tam tikro amžiaus galima nemokamai pasitikrinti dėl...
… gimdos kaklelio vėžio (kas 3-ejus metus – 25–60 metų moterys);
… krūtų vėžio (kas 2-ejus metus – 50–69-erių metų moterys);
… prostatos vėžio (kas 2-ejus metus – 50–75-erių metų vyrai; nuo 45-erių metų vyrai, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu);
… storosios žarnos vėžio (kas 2-ejus metus – 50–74-erių metų vyrai ir moterys);
… širdies ir kraujagyslių ligų (kas 2-ejus metus – 40–55-erių metų vyrai ir 50–65-erių metų moterys).
