Turint omenyje, kad tai mirtina liga, kasmet vien tik Lietuvoje nusinešanti bent kelis tūkstančius jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių gyvybių, vertėtų plačiau su ja susipažinti. Kokių odos vėžio tipų būna, kokie yra pirmieji šios ligos simptomai ir kokia profilaktika? Kaip išvengti odos vėžio? Štai informacija, kurią turėtų žinoti kiekvienas.
Trys odos vėžio tipai
Tiems, kuriems praktiškai gyvenime nėra tekę susidurti su odos vėžiu, išgirdus klausimą, dėl ko šis atsiranda, į galvą, ko gero, pirmiausia šauna keli dažniausiai girdimi sveikatos specialistų pagrūmojimai. Saugų įdegį užtikrinančių kremų gamintojai nuolat primena, kad nereikėtų per ilgai būti paplūdimyje, kai saulė kaitina intensyviausiai (arba naudoti apsauginius kremus). Na, o medikai ragina atsargiai elgtis su apgamais:
* nesužeisti skutantis,
* pašalinti apgamą, jei atsiranda trintis su drabužiais,
* pasistengti bent kartą per metus pasitikrinti pas medikus.
Galima pamanyti, kad vėžys atsiranda tik nuo saulės pertekliaus ir esant tam tikriems apgamų pakitimams. Vis dėlto odos vėžys – kur kas sudėtingesnė liga.
Medikai pagal kilmę odos vėžį skirsto į tris pagrindines rūšis. Tai – bazalioma (bazalinių ląstelių karcinoma), plokščialąstelinis vėžys ir melanoma. Pastarąją rūšį itin svarbu nustatyti kuo anksčiau – mat, nors melanomos atvejai tesudaro 5 % visų odos navikų, tačiau ji laikoma pačia agresyviausia odos vėžio rūšimi. Mirtingumas nuo melanomos siekia net 71 %.
Bazalioma (lot. basalioma, epithelioma basocellulare) yra pati dažniausia odos vėžio forma, nes sudaro maždaug 70–80 % visų piktybinių odos navikų. Tai vyresnio amžiaus (vidutiniškai – 55 m.) žmonių liga, kurios atsiradimui didžiausią įtaką turi UV spinduliai.
Reikšmingi ir kiti veiksniai:
* randai;
* neatsargiai padarytos tatuiruotės;
* anglies dulkės;
* asbesto poveikis ir kt.
Bazalioma, nors ir dažnas, tačiau beveik visuomet išgydomas susirgimas (apie 99 % atvejų), mat navikas auga labai lėtai, vėžinės ląstelės retai plinta į aplinkinius darinius. Akimi pastebimi simptomai – neįprasti netaisyklingų formų šašai, paraudimai, raudoni ar tamsūs odos dariniai. Bazalioma gali atsirasti bet kurioje odos vietoje.
Plokščialąstelinis odos vėžys atsiranda rečiau nei bazalioma (9–19 % odos navikų) ir būdingas vyresnio amžiaus žmonėms (vidutiniškai 65 m.). Atsiradimui didžiausią įtaką daro UV spinduliai ir kancerogenai. Akimi pastebimi simptomai – tai panašūs į bazaliomos neįprasti, dažnai kraujuojantys odos dariniai.
Melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma. Pusė melanomos atvejų formuojasi pakitusiame apgame, kita pusė – lygioje odos vietoje. Bėgant metams tikimybė susirgti melanoma didėja, tačiau liga pasitaiko įvairaus amžiaus pacientams, net ir paaugliams.
Maždaug 97 % anksti diagnozuotų melanomos atvejų yra išgydomi, tačiau laiku nustatyti ligą pavyksta retai. Taip yra todėl, kad šis vėžinis susirgimas vystosi itin sparčiai. Lietuvoje miršta maždaug 60–75 % asmenų, kuriems nustatoma melanoma.
Kaip ir kitų tipų odos vėžio atvejais, melanomos atsiradimui didžiausią įtaką daro kenksmingi UV spinduliai. Akimi matomi simptomai pasireiškia kaip neįprasti nauji odos dariniai, išbėrimai arba pakitę apgamai. Kadangi 50 % melanomos atvejų vystosi būtent apgamuose, būtina stebėti, ar jie netampa piktybiniais.
Ar apgamas piktybinis?
Odos vėžys – pirmieji simptomai ir profilaktikaKai apgamas tampa piktybiniu, dažnai atsiranda akivaizdžių jo pakitimų. Todėl, jei turima apgamų, būtina atidžiai stebėti jų pokyčius. Paprastai nauji apgamai gali susidaryti maždaug iki 40 m. amžiaus. Vėliau atsiradę turi didesnę tikimybę tapti piktybiniais, tad reikalinga dar akylesnė jų stebėsena. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Gerai įsižiūrėję pastebėsite, kad dideli iškilūs apgamai šiek tiek „avietiški“ – sudaryti iš mažų rudų grūdelių. Normalu, kad laikui bėgant tie grūdeliai juda, auga, kartais iškyla į paviršių, tačiau, jeigu apgamo forma tampa nesimetriška – tai ženklas, kad šis odos darinys gali būti pažeistas, jame susidariusios vėžinės ląstelės.
Apgamo spalvos pakitimai, ypač kai viename apgame matomos kelios skirtingos spalvos (tarkime, tamsiai ruda ir šviesi rausva), taip pat rodo odos vėžio riziką.
Jeigu apgamus ima skaudėti, niežėti arba iš jų kraujuoja – tai dar vienas galimas melanomos simptomas.
Vos pastebėję bet kurį iš šių simptomų, nedelsiant kreipkitės į dermatologą. Laiku diagnozuota melanoma dar nebūna spėjusi išplisti į kitas kūno ląsteles ir gali būti išgydyta.
Kaip išvengti odos vėžio?
Būtų klaidinga teigti, jog žmogus yra pajėgus užkirsti kelią visiems galimiems odos vėžio susirgimams: dalis jų – tiesiog užkoduota mūsų individualiuose genų rinkiniuose. Tačiau sumažinti odos vėžio riziką arba sustabdyti jo plitimą galime. Štai komplektas veiksmų, kurie gali padėti išgelbėti jūsų odą nuo šios pavojingos ligos.
UV spinduliai. Saugokitės kenksmingų UV saulės spindulių. Soliariumai, deginimasis paplūdimyje kelią pavojų odos sveikatai. Apsauginiai kremai su UV spindulių filtru gali apsaugoti nuo vėžio, tačiau ne šimtu procentų.
Odos vėžio sukėlėjai, kurių reikia vengti:
* kancerogeninės medžiagos (esančios, pavyzdžiui, tabako dūmuose);
* intensyvi radiacija;
* asbestas;
* kosmetikoje esantys parabenai;
* didelis konservantų kiekis maiste ir kt.
Apgamai. Labai didelius ar nuolatos besitrinančius į drabužius apgamus patikėkite į chirurgų rankas. Kitų apgamų stenkitės niekada nesužeisti, nesutrenkti, stebėkite jų pokyčius, profilaktiškai tikrinkitės pas gydytojus.
Svarbiausia atminkite, kad varginantis gyvenimo tempas, stresas, įtampa taip pat gali paskatinti vėžio atsiradimą. Blogai prižiūrimas organizmas, nusilpusi imuninė sistema lengviau pasiduoda bet kokioms ligoms, taip pat ir odos vėžiui. Tad sveikas, laimingas ir džiuginantis gyvenimas – dar vienas iš būdų išvengti onkologinių ligų.
