Tačiau ir šioje srityje tampame „europietiškesni“ – pasak Šiaulių universiteto profesorės biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, žiedadulkių keliama alergija lietuviams taps vis opesnė.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad 2025 metais alergijos bus paveiktas kas antras europietis. Tam įtakos turi oro užterštumas bei klimato kaita, o mokslininkė įvardija dar vieną priežastį – nepamatuotą siekį būti švariam. „Grožio ir švaros industrijos paveikti, kalbant labai supaprastintai, tiesiog „nusiplauname“ savo imuninę sistemą, kuri mus saugo ir nuo alergijų“, – sakė I. Šaulienė.
Žinoma aerobiologijos (biologijos mokslų šaka, tirianti oru pasyviai plintančias biologinės kilmės daleles) mokslininkė atkreipė dėmesį ir į alergijų bei žmogaus santykio su gamta sąsajas: „Kuo mažiau būname gamtoje ir tolstame nuo jos, tuo „svetimesnė“ ji mums tampa, o alergiją galime laikyti šio „susvetimėjimo“ pasekme“.
Skirtingu laiku – skirtingi alergenai
Šienligės, arba alerginio rinito, požymiai panašūs į slogos, tačiau yra daug intensyvesni: kartu su stipria sloga ir nosies niežėjimu pasireiškia ir akių niežėjimas, paraudimas bei ašarojimas. Dėl alerginio rinito jaučiamas nuolatinis nuovargis, suprastėja miego kokybė, mažėja darbo ir mokymosi produktyvumas, sumažėja kultūrinis ir fizinis aktyvumas.
Pavasarį dažniausiai šiuos negalavimus sukelia beržas, kuris yra vienas iš gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančių augalų visoje Europoje. Šis medis gali paskleisti nuo 20 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alergines reakcijas taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių krūmų bei medžių – lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.
Ne mažiau pavojinga ir vasarą, kuomet žydi žoliniai augalai. Pavyzdžiui, miglinių šeimoje yra daugiau nei 100 skirtingų rūšių, tačiau alergijos priežastimi būna tik kai kurių pievų žolių – motiejuko, šunažolės, eraičino, svidrės, taip pat javų, ypač – rugių žiedadulkės. Rudenį alergines reakcijas gali sukelti kiečio, dilgėlių, rūgštynių, gysločio žiedadulkės.
Susiduriama ne tik su mūsų krašte augančių augalų žiedadulkėmis – iki Lietuvos atnešamos ir Europos augalų žiedadulkės. „Tyrimai rodo, kad žiedadulkės gali nuskristi iki 6 tūkstančių kilometrų, tad pas mus gali atkeliauti ir, pavyzdžiui, beržo žiedadulkių iš Vokietijos ar Skandinavijos. Arba ambrozija: šių augalų Lietuvoje aptinkama vos vienas kitas, o gana didelis kiekis jų žiedadulkių, kurios yra labiausiai alergizuojančios, atkeliauja į šalį iš pietų Rusijos, Ukrainos, Vengrijos“, – sakė prof. I. Šaulienė.
