Kai tik susiruošiu sportuoti po ilgesnės pertraukos, imu nerimauti. Man tenka beveik kiekvieną kartą save įtikinėti eiti į treniruotę lyg į susitikimą su nelabai maloniu, bet itin naudingu žmogumi. O štai po jos būna taip gera! Dėl šio jausmo esu ne tik pasiryžusi vėl ir vėl kautis su savo tinginyste bei keistomis baimėmis, bet ir įkalbėti sportuoti tave.
Kaskart eidama į sporto klubą nerimauju, kokius žmones sutiksiu, kaip jausiuosi greta jų, ar visi bus stipresni, lieknesni, jaunesni?
Ir kiekvieną kartą vis pamatau, kad sporto salėje žmonės netobuli, jie tokie pat skirtingi, kaip ir gatvėje. Storesni ir plonesni, seni ir jauni... Sportuoja sau, ir tiek. Visi turi teisę gerai jaustis.
Sporto klubai skirti visokiems žmonėms. Vadinasi, ir man nereikia prieš tai numesti 3 kg, nueiti į soliariumą ar pas kirpėją. Sporto klubas – ne televizija, o aš – ne freken Bok, ir naujų vidpadžių man nereikia.
Nusprendžiau tapti sportiška mergina ir tapsiu. Suprantu, kad jaunėti nepradėsiu, bet prisitraukti prie lygiagretės dar galiu išmokti. Jei šis rašinys būtų kino komedija, kaip tik dabar pagreitintai būtų parodyta, kaip aš lyg Bendžaminas Batonas jaunėju ir virstu kūdikiu su ryškiais bicepsais ir tricepsais. Ačiū Dievui, tai tik rimtas tekstas moterims skirtame žurnale, todėl pateikiu savo išbandytas 5 taisykles, kaip tapti SPORTIŠKAI.
1. Graži sportinė apranga. Ne, tavo vaiko išaugti sportbačiai ir vyro apatinės kelnės NETINKAMA sportinė apranga. Mano sportbačiai kainuoja keturis kartus brangiau nei žieminiai batai. Jie tokie gražūs ir lengvi, kad kiekvieną kartą smagu autis. Prašau tavęs, nusipirk pačius gražiausius ir brangiausius sportinius drabužius, kokius tik gali sau leisti, arba net daug brangesnius. Jie turi būti ne tik gražūs, bet ir tikti tau dabar, o ne tada, kai suplonėsi. Išsirink tokius, kuriais vilkėdama norėsi žvilgčioti į save veidrodyje. Tik nemanyk, kad į tave žvilgčios kiti, – sporto klube kiekvienas tampa truputį narcizu, todėl veidrodyje nori matyti tik save. Tai šiek tiek išlaisvina nuo ėjimo sportuoti nerimo, tiesa? Vis dėlto neišlaisvina nuo gražios ir per brangios sportinės aprangos pirkimo. Kas, jei ne ji, užsigulėjusi lentynoje, primins: „Aš tokia brangi, o tu manęs nedėvėjai jau kelis mėnesius! Eik sportuoti!“
2. Nemalonūs kūno pojūčiai yra priežastis sportuoti, o ne gultis ant sofos. Kai pradėjau lankyti jogą, mane domino ne endorfinų sukeliamas malonumas – rūpėjo atsikratyti nebepakenčiamos įtampos pečiuose ir nugaros skausmo. Tik pradėjusi jaustis gerai, užsimaniau išbandyti ką nors nauja. Ajangaro joga (jogos rūšys ir krūviai labai skiriasi), kalanetika ir pilatesas tinka visiems žmonėms, pradedantiems sveiką ir laimingą sportuojančio žmogaus gyvenimą. Per šiuos užsiėmimus treneris paaiškina, kaip reikia judėti, kad sportas būtų naudingas, o ne žalingas. Jei kūpriniesi, kartais skauda pečius ar nugarą, o pasilenkusi ištiestomis kojomis rankų delnais negali pasiekti grindų, pradėk nuo šių treniruočių, o kai kūnas išmoks judėti, ims tarnauti tau. Malonus jausmas, kai kūnas tave užneša laiptais, o ne tu jį velki pakopa po pakopos.
Kalanetikos specialistė Eglė pasakoja, kad į ją kreipiasi dauguma tų, kurie patiria traumų sporto salėje kilnodami svarmenis ar netaisyklingai atlikdami itin intensyvių kardiotreniruočių pratimus. Jos manymu, geriau pradėti nuo lėtų treniruočių, taisyklingai parengti kūną, sustiprinti raumenis, o tada jau leistis į sportinių potyrių medžioklę.
3. Treniruotės turi patikti. Kai visos jogos ir kalanetikos nusibos, siūlau prisiminti, kas patiko mokyklos laikais. Muzika ir šokiai? Jei lankei pramoginius šokius, tikrai patiks zumba, žingsninė aerobika, kūno dizainas. Svajojai tapti balerina? Tada specialiai tau sukurtos kūno balanso (bodybalance) ir lengvo ar vidutinio sunkumo kūno rengybos (judėjimo bei tempimo) treniruotės pradedantiesiems (port-de-bras). Mokykloje kūno kultūros pamoka buvo mėgstamiausia? Tada ieškok tokių treniruočių, kurios primintų fizinio lavinimo pamokas, šiuo atveju tiks jėgos treniruotės, per kurias atliekami pratimai įvairioms raumenų grupėms ir stiprinama širdies kraujagyslių sistema (x-fit), taip pat – skirtos visam kūnui stiprinti ir stangrinti (shape up) bei padedančios greitai sutvirtinti ir sustiprinti visą kūną (bodypump). Aš vaikystėje žavėjausi filmais, kuriuose vaidina Bruce'as Lee, ir slapta svajojau išmokti dvikovos menų. Tada radau tik dziudo būrelį, o šiandien galiu eiti į intensyvias aerobikos treniruotes su bokso ir kitų kovos menų elementais (bodycombat), apimančias aerobikos ir kovos sporto šakas (tae bo) arba neprofesionalams skirtas bokso treniruotes.
4. Sportas už klubo ribų. Štai nusistovėjo rutina, sportas tapo NORMALAUS gyvenimo dalimi. Deja, to negana. Kurį laiką maniau, kad nieko baisaus visą dieną sėdėti susisukus prie kompiuterio, o judėti tik per treniruotę. Vis dėlto šis netolygumas nėra sveika, o svarbiausia – jei sportuoji tik klube, labai lengva iškristi iš sporto rutinos. Būtina nuolat sau priminti, kad judėti – gera. Kasdien bent simboliškai pamosuoti rankomis pašokus nuo kompiuterio. Lipti laiptais, o ne važiuoti liftu. Pabėgti kelis šimtus metrų kartu su šunimi. Jei visai neturiu laiko, mėginu padaryti bent kelis tempimo pratimus – pakėlusi rankas tempiu nugarą. Naujausias mano atradimas – bet kur, bet kada, su bet kokiais drabužiais kelis kartus per dieną griūti kaip lentai ir padaryti kelis atsispaudimus.
5. Vėl pradėti, net jei nepavyko. Kažkodėl vis kas nors nutinka – uždaro mėgstamą klubą, treneris išvažiuoja gyventi į kitą miestą ar baigiasi abonementas, ir sportiškumas kažin kur dingsta. Staiga užklupusios vasaros atostogos sporto rutiną ištrina iš mano gyvenimo, lyg jos nė nebūtų buvę, bet aš žinau, kad buvo. Tik atrodo, kad man nepavyko, bet aš išsiruošiu sportuoti neramia širdimi ir kartu su pasididžiavimu, kad sofa dar nepriaugo prie kūno.
Iliustracijos – Agnės Gintalaitės
