Arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas – tai tik keletas dažniausiai pasitaikančių ligų, kurių gydymui pacientai dažniausiai renkasi medikamentinį gydymą ir net nesusimąsto apie mokslo įrodytas veiksmingas alternatyvas. Viena iš jų – ligų gydymas tiksliai dozuotu ir individualiai parinktu fiziniu krūviu, kuris turi didžiulį sveikatinamąjį efektą.
Populiariausias dešimtmečio aksesuaras – vaistinėlė
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros doc. Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, kad vaistinėlė daugeliui tapo kasdieniniu aksesuaru. Ją nešiojamės rankinėje, vežiojamės automobilyje, visada turime darbo vietoje, jau nekalbant apie namus, kur vaistinėlei dažnai skiriame didžiausią stalčių ar net spintelę. Vos tik pasijaučiame blogiau, griebiamės įprastos tabletės, o savijautai pagerėjus, tęsiame dieną nesusimąstydami nei apie negalavimo priežastis, nei apie nepageidaujamą šalutinį piktnaudžiavimo medikamentais poveikį.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žmonės vis dar linkę vengti atsakomybės už savo sveikatą. „Lietuviai apie savo sveikatos būklę dažniausiai susimąsto tik tada, kai susiduria su tam tikrais jos sutrikimais. Tuomet, kaip jau nuo seno įprasta, jie skuba pas gydytojus, ten gauna medikamentinį gydymą ir net negalvoja apie alternatyvas, jau nekalbant apie prevenciją ligoms išvengti,“ – sveikatos priežiūros įpročius Lietuvoje komentuoja doc. V. Kalibatas.
Tinkamai parinktas fizinis krūvis – efektyvus vaistas
Įvairių ligų gydymui ir jų profilaktikai pasaulyje pradedamas taikyti sveikatinamasis fizinis krūvis – daug kam dar mažai žinoma praktika.
„Gydymo procesas, taikant sveikatinamąjį fizinį krūvį, prasideda nuo išsamaus paciento klinikinės ir fiziologinės būklės tyrimo ir tolerancijos fiziniam krūviui įvertinimo. Kadangi fizinis krūvis yra medicininė priemonė ligų gydymui, tai jo, kaip ir bet kokio kito vaisto, žmogui negalima paskirti aklai. Klysta manantys, kad bet kokia fizinė veikla teikia gydomąjį efektą – kiekvienam būtina tiksliai nustatyti optimalaus fizinio krūvio ribas, ir tik individualiai paskirtas fizinis krūvis teiks terapinį, gydomąjį efektą,“ – perspėja doc. V. Kalibatas.
Gydytojas pasakoja, kad kiekvienam pacientui sudaromo sveikatinamojo fizinio krūvio plano trukmė – labai individuali. Vieniems gydymas gali trukti 3 mėnesius, kitiems – neužteks ir metų. Viskas priklauso nuo organizmo reakcijos ir paciento drausmės, laikantis paskirto gydymo rekomendacijų. Pavyzdžiui, pacientui, atvykusiam su II laipsnio hipertenzija, jau po kelių dienų kraujospūdis gali stabilizuotis, o antihipertenziniai medikamentai – išbraukti iš rutinos. Lygiai taip pat ir su gliukozės kiekiu kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu – teigiami pokyčiai gali pasirodyti jau po savaitės gydymosi fiziniu krūviu, atitinkamai mažėti medikamentų poreikis.
Būti ligoniu – „madinga“?
Gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kiek daug žmonių aplink kalba apie prastą savijautą, neįgalumo grupes ar nuolatinį silpnumą. Dažniausiai tai pastebima senjorų gretose, tačiau šią tendenciją pamažu perima ir jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie skuba šalinti besivystančių ligų simptomus, tačiau visai negalvoja apie juos lėmusias priežastis.
Gydytojas išskiria tris esmines priežastis, kodėl žmonės sunkiai keičia gydymosi įpročius. Visų pirma – nusistovėjusios sveikatos priežiūros sistemos tradicijos.
„Nemažai pacientų gydytojo profesionalumą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę įpratę vertinti pagal paskiriamų medikamentų skaičių ar net kainą. Iš sveikatos priežiūros specialistų pacientai reikalauja kuo greičiau suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas šiuolaikinėmis medicinos technologijomis ir iki šiol manoma, jog tai – medikamentai. Žmonėms sunku patikėti, kad gali būti ir kitų būdų,“ – apie lietuvių požiūrį į gydymą kalba doc. V. Kalibatas.
Antroji priežastis – valios trūkumas. „Reikia tvirtos paciento nuostatos ir pasiryžimo į savo rutiną įvesti sveikatinamąjį fizinį krūvį ir sureguliuoti mitybą, o juk tai reikalauja nemažai žinių ir pastangų. Be to, sunku pripažinti, kad savo gyvenimo būdu patys privedame savo organizmą prie ligos,“ – sako gydytojas.
Na ir galiausiai, gydymosi įpročių pokyčius stabdo informacijos trūkumas. „Kai žmonės ims suprasti, kad egzistuoja ne tik medikamentinis gydymo būdas, bet ir mokslo įrodymais pagrįstas sveikatinamasis fizinis krūvis, neabejotinai daugiau pacientų norės pirmiausiai tokiu būdu sau padėti. O tada galima bus tikėtis, kad sulauksime gydymo ir gydymosi įpročių pokyčių,“ – prognozuoja gydytojas Vytenis Kalibatas.
