Jūsų produktai tapo Europos verslo idėjų konkurso ir tarptautinio konkurso „Quality Innovation of the Year 2015“ laureatais. Kaip kilo mintis imtis tokios veiklos?
Esu buhalterinės apskaitos ir finansų specialistė. Turėjau pastovų darbą, garantuotą rytdieną. Viskas buvo aišku, stabilu, bet štai ėmiau ir išėjau į nežinią. Prekių ženklas „Urban Food“ atsirado iš noro pasiūlyti skubantiems miestiečiams visaverčio kaimiško maisto. Miestiečių gyvenimo būdas nepasikeis, laiko daugiau neatsiras, bet net ir lekiantis žmogus turi kokybiškai maitintis.
Mano karta valgė natūralų maistą, dar gaudavome tikrų produktų iš kaimo. Paskui buvo laikotarpis, kai, norėdami patenkinti smalsumą, į lentynas grūdome viską, – tada tai prisiragavome. Dabar žmonės grįžta prie prie natūralaus, neperdirbto maisto.
Mintis ieškoti sveikų produktų brendo seniai. Prieš dešimt metų su vyru parduotuvėse pradėjome skaityti etiketes, gilintis į tai, ką perkame. Būdavo, vaikas įdeda į krepšelį gaminį, o mes išimame, nes nenorime savęs nuodyti. Ilgainiui mūsų krepšelio turinys gerokai sumažėjo. Ir to neperki, ir ano, o pavalgyti reikia, tad nutarėme pirkti tik natūralius produktus. Atsisakėme rūkytų gaminių, mišrainių, pusfabrikačių. Maistą ėmėme gaminti patys. Mūsų dukros Viltė ir Gintarė augo sveikos, nesirgo.
Kaip šovė mintis džiovinti daržoves, uogas, sėklas ir gaminti miltelius?
Remiuosi žaliavalgių patirtimi. Jie rekomenduoja daržoves, uogas, sėklas džiovinti 42–45 °C temperatūroje, kad išliktų maistinės medžiagos – vitaminai, mineralai, ląsteliena. Žaliavalgiai miltelius daro sau, o parduotuvėse buvo tik atvežtinių – iš Azijos, Vokietijos. Pamaniau, kad galėtume gaminti iš lietuviškų daržo ir sodo gėrybių. Konsultavausi su mokslininkais, nes labai svarbu parinkti tinkamas daržovių, vaiskrūmių veisles. Išsirinkome geriausias – kuriose daugiausia vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų. Susipažinau su Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto profesorėmis daktarėmis Honorata Danilčenko ir Elvyra Jariene. Jos mane paskatino, uždegė veikti, o dabar labai palaiko. Nusprendžiau toliau mokytis magistrantūroje – nuo rudens studijuosiu A. Stulginskio universitete žaliavų kokybę ir saugą.
Veiklą pradėjau plėtoti praėjusią vasarą. Reikėjo rasti įmonę, kuri sutiktų bandyti, testuoti ir gaminti naujus produktus, taip pat – uogų, sėklų ir daržovių augintojų, kuriais būtų galima pasitikėti. Toliau – džiovinimas, malimas. Taigi procesas sudėtingas. Viską po kruopelytę – kaip mozaiką – turėjau sudėlioti.
Dirbu mėgstamą darbą kartu su vyru jo įkurtoje įmonėje „Kvalitetas“. Turiu petį, į kurį galiu atsiremti. Džiaugiuosi, kad mūsų gaminami produktai prisideda prie žmonių gerovės, jų gyvenimo kokybės. Jei nusipirkai vieną pakelį, miltelius sunaudojai, o toliau valgai kaip įpratęs, sveikatos nepagerinsi.
Sveika mityba turi tapti kasdienybe, gyvenimo būdu. Pradėkime nuo paprasto dalyko – skaitykime etiketes, žiūrėkime, ką valgome. Atsirinkime, kas mums tinka, kas suteikia sveikatos, žingsnelis po žingsnelio eikime kokybiškesnio, natūralesnio maisto link. Kokybiškiausias – ekologiškas. Tai – aukščiausias laiptelis, pats geriausias pasirinkimas. Brangu? Nebrangu, jei nepirksi to, kas kenkia sveikatai. Savo maisto krepšelius vertėtų skaičiuoti taip: maistas plius vaistai.
Remiuosi žaliavalgių patirtimi. Daržoves, uogas, sėklas džiovinant 42–45 °C temperatūroje, išlieka visos maistinės medžiagos.
Ar pati esate vegetarė, žaliavalgė?
Esu visavalgė, bet valgau pramonininkų nesugadintą maistą. Mėsą renkamės. Ačiū mano tėvams – jie augina paukščius ir gyvulius. Iš pažįstamo žmogaus kartais nusiperkame jautuką. Tai – išsigelbėjimas. Sveikas maistas turi įtakos gerai nuotaikai, energijai, o svarbiausia – sveikatai. Dauguma perdirbtų produktų (jie veikiami aukšta temperatūra, papildomomis cheminėmis medžiagomis, riebalais) – sugadinti. Tarkim, burokėlis yra sveika daržovė, o kas iš jo lieka, kai virtas ir dar karštas atsiduria plastikinėje pakuotėje? Negalvojame ir apie tai, kaip organizmas įsisavina maistines medžiagas. Pavyzdžiui, sėklos, – jose yra daug gyvybinės energijos. Sutraiškytas sėklas organizmas perdirba, o nesutraiškytos keliauja virškinamuoju traktu ir lieka sveikos. Žmogaus organizmas sutvarkytas taip, kad natūralaus produkto vitaminų ir mineralų įsisavina 80 procentų, o sintetinio – tik 10, geriausiu atveju – 20 procentų.
Kas yra funkcinis produktas?
Vartojamas kaip profilaktinė priemonė. Jei sergate diabetu, jums nenaudingas virtas bulves pakeiskite topinambų gumbais. Ši daržovė – gamtinio inulino koncentratas, ji natūraliai reguliuoja cukraus kiekį, palaiko angliavandenių apykaitą, mažina cholesterolį. Topinambų gumbuose gausu kalio, maistinių skaidulų, mikro- ir makroelementų, aminorūgščių. Šiuos produktus rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo diabeto, aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, disbakteriozės, virusinio hepatito.
Morkose gausu karoteno. Jis organizme virsta vitaminu A, o šis padeda palaikyti normalią geležies apykaitą, normalų regėjimą, gerą odos būklę. Morkos taip pat yra vitaminų C, B, E, mineralų, mikroelementų (kalio, kalcio, fosforo, jodo, magnio, mangano), įvairių eterinių aliejų, fiziologiškai aktyvių medžiagų sterolių, fermentų ir kitų organizmui būtinų medžiagų šaltinis.
Burokėliai naudingi dėl kepenų veiklą gerinančių savybių. Šios daržovės turi silicio ir padeda organizmui pasisavinti kalcį, o šis yra sveikų ir stiprių kaulų pagrindas. Pektinai naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje ir šalina iš organizmo radioaktyviuosius junginius.
Jei norite, kad šios daržovės neprarastų maistinių medžiagų (verdant jos žūva), vartokite džiovintas 40–45 °C temperatūroje. Beje, virti burokėliai ir morkos yra krakmolo šaltinis, tad diabetikams patartina valgyti tik žalius.
Pasirinkote džiovinti ne tik morkas, burokus, bet ir burnočius, kanapes, juoduosius serbentus, šaltalankius, aronijas. Kodėl?
Burnotis – itin maistingas augalas. Jo raudonų, geltonų ar juodų sėklų skonis primena riešutų. Maltos, jos lengvai, virškinamos. Burnočių baltymai – pačios aukščiausios kokybės, tuo šis augalas lenkia bet kurį javą ar kitą baltyminį produktą. Saujoje burnočių sėklų kalcio yra daugiau nei stiklinėje pieno.
Mūsų senoliai valgė kanapes. Nauja – pamiršta sena. Kanapės turi daug augalinių baltymų (per 40 proc.), skaidulinių medžiagų (per 30 proc.). Šių augalų miltuose randama žmogaus organizmui naudingų polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, įvairių vitaminų, kalcio, magnio, geležies, cinko. Lietuvoje leidžiama auginti pluoštines kanapes, jų sėklose narkotinių medžiagų nėra.
Juoduosiuose serbentuose gausu kalio, šis šalina iš organizmo vandenį ir valgomąją druską, gerina žmonių, sergančių širdies, kraujagyslių, inkstų ligomis, būklę. Serbentai – natūralūs antioksidantai, saugo nuo virusų ir bakterijų, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Juose esantys pektinai skatina iš organizmo pasišalinti sunkiuosius metalus, palaiko garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą ir kt.
Šaltalankius liaudies medicinos atstovai vadina vaistais nuo 99 ligų. Jie reguliuoja riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę, tad labai naudingas vyresnio amžiaus žmonėms. Šių augalų flavonoidai stiprina kraujagyslių sieneles, sujungia sunkiuosius metalus, slopina uždegimą, naikina virusus, bakterijas, grybelius. Senovėje šaltalankių uogomis gydytos virškinimo ligos, augliai ir reumatas.
Aronijos – juodos sveikatos uogos. Jų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „aros“, reiškiančio „pagalba“, „nauda“. Britų dietologai šias uogas dėl vertingų savybių laiko vienomis naudingiausių pasaulyje, o Amerikos indėnai vartojo kaip afrodiziaką. Šiose uogose esantys polifenoliai, antioksidantai kovoja su ląsteles neigiamai veikiančiais laisvaisiais radikalais. Nuo krūmo nuskintos aronijos aitrios, o džiovintos – visai kito skonio, fantastiškos spalvos, puikiai tinka desertams ruošti.
Iš šių daržovių, uogų mūsų gaminami milteliai pasižymi tuo, kad yra be gliuteno, laktozės, pieno, sojų pėdsakų, išlaikyti produktų sultys ir syvai. Tinka veganams, vegetarams ir žaliavalgiams.
Ar Jūsų produktai ekologiški?
Kai kurias daržoves, sėklas ir uogas perkame iš ekologinių ūkių, tačiau ne visas. Veiklos pradžioje labai sudėtinga naudoti vien ekologiškus produktus, nes jie brangesni, tad didesnė ir gaminių kaina. Reiktų paaiškinti, kas yra ekologiškas, sveikas produktas ir kuo jie skiriasi. Yra ekologiško cukraus, bulvių traškučių, net šnapso. Kokia jų nauda žmogaus organizmui? Jokios.
Mūsų gaminiai kol kas – sveiki produktai be nereikalingų priedų, tinkami vartoti vienus metus. Ieškau drėgmei atsparių ekologiškų maišelių. Ilgainiui atsiras ir sertifikuotus produktus žyminčių ženkliukų, tačiau kol kas reikia įsivažiuoti.
Gaminate ir kukurūzų su burnočiais, morkomis, topinambais lazdeles.
Mūsų šalyje kukurūzai laikomi žemos maistinės vertės produktu. Sumaišėme juos su burnočių (mokslininkai burnotį prilygina motinos pienui) sėklomis ir pradėjome gaminti daugeliui priimtinas lazdeles. Su morkų grūdeliais ypač mėgsta prie saldumynų pratę vaikai. Gaminame be pridėtinio cukraus. Skeptikai abejojo, ar mažieji valgys, nes nesaldu. Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2016“ per tris dienas įsitikinau, kad vaikai kuo puikiausiai valgo skirtingo skonio lazdeles. Vadinasi, nebūtina pratinti mažuosius prie saldumynų. Deja, sprendžia tėvai. Tokia yra ir mokyklas aptarnaujančių maisto tiekėjų nuomonė: jei nesaldu, vaikai nevalgys. Beje, mokyklose galėtų būti pamokų apie sveiką mitybą. Valgiaraščiai mokymo įstaigose sudaromi pagal tarybines metodologijas: turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, sumuojamos kalorijos, o kas jas sudaro ir kokia nauda organizmui, neaišku.
Atsirinkime, kas mums tinka, kas suteikia sveikatos, žingsnelis po žingsnelio eikime kokybiškesnio, natūralesnio maisto link.
Ar jaučiamas tokių specifinių produktų poreikis?
Pirmiausia žmogus turi žinoti, kad yra tokių produktų. Parodoje „AgroBalt 2016“ mūsų košeles degustavo šešių mėnesių mažylis. Mama guodėsi: „Mes ir bananą, ir obuolį duodame, bet jam jau atsibodo. Dabar renkamės košelę. Kurią vaikas valgys, tuos miltelius ir pirksime.“ Buvau sumaišiusi įvairių. Ragauja su topinambais – susiraukia, spjauna. Su morkų, aronijų ir juodųjų serbentų milteliais valgo. Atpratinti vaikus nuo cukraus reikia valios. Jo kiekį galima mažinti pamažu pereinant prie morkų, topinambų.
Manėme, kad pensininkams bus per brangu. Ateina moteris, sako: „Žinau tuos topinambus.“ Sakau: „Geriausia švieži. Jei turite laiko, susitarkuokite gumbų.“ O ji: „Ai, žinot, prisikasu, atsivežu, tai sudžiūva, tai pajuosta, supūva. Ir koks vargas tuos gumbus nuskusti! Duokite man miltelių.“
Žmonės, netoleruojantys gliuteno, susiduria su didele problema, mat maitinimo įstaigose į sriubas dedama pakepintų kvietinių miltų. Šie naudojami ir kepsniams kepti. Miltus puikiausiai galima pakeisti morkų milteliais, tai – geras tirštiklis.
Įdomu, kokie šiandien buvo Jūsų pusryčiai?
Sveikiausi pusryčiai – kruopos su daržovėmis. Ryte paprastai nėra laiko joms ruošti – vis lekiame, skubame. Jei iš vakaro nepatingėsite pamerkti žalių grikių arba avižų grūdų, virti nereiks. Aš iš vakaro buvau pamerkusi avižų grūdų. Juos sudėjau į kokteilinę, įpyliau vandens, įdėjau po šaukštelį burnočių ir kanapių miltų, pusę banano, iš savo daržo surinktų ir sušaldytų žalumynų. Sotu pusę dienos. Vakar valgėme žalius grikius su morkų milteliais ir trupučiu sviesto, – organizmui įsisavinti vitaminą A reikia riebalų.
Vasarą žmonės mėgsta greitai pasigaminti šaltibarščių. Nusiperka su actu marinuotų burokėlių ir pasigamina. Actas kenkia sveikatai. Esu sezoninio maisto šalininkė, tad jei agurkas iš daržo, tinka šaltibarščiams, o žiemą galima ir be jo apsieiti. Arba galima šaltą sriubą paruošti iš šaldytų naminių krapų.
Ar ketinate gaminti ir kitų naudingų uogų ar sėklų miltelius?
Gerai būtų, kad atsilieptų ūkininkai, auginantys įdomesnių, netradicinių veislių augalus. A. Stulginskio universitete vykusioje tarptautinėje parodoje „Ką pasėsi... 2016“ profesorė H. Danilčenko pristatė dygliuotųjų ožerškių vaisius. Pasak jos, šis augalas Lietuvoje puikiausiai auga, subrandina daug uogų, tačiau vartojame atvežtas iš Kinijos. Profesorė Elvyra Jarienė kalbėjo apie pas mus itin vertinamas iš Lotynų Amerikos atgabenamas ispaninių šalavijų sėklas. Taip, jos labai naudingos, bet maistingumu prilygsta mūsiškėms linų sėmenų, kanapių, burnočių. Visko patys turime, nieko nereikia vežtis iš toli. Juolab kad dėl pasaulinės ispaninių šalavijų sėklų paklausos kenčia regionas – plantacijoms paruošti naikinami miškai, dėl to iš šių turi traukti vietos gentys. Be to, gabenant teršiama atmosfera.
Savo maisto krepšelius vertėtų skaičiuoti taip: maistas plius vaistai.
Kitas mūsų veiklos etapas bus sveikuolių traškučių gamyba. Ruošime iš plonai supjaustytų nesūdytų ir aliejuje nemirkytų obuolių, burokėlių, morkų. Reikės tik išdžiovinti, kad produktai neprarastų natūralios spalvos.
Post Scriptum. Noriu sukurti kokybės šalį
Baigiantis pokalbiui, įsitraukia Saulės vyras – Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos prezidentas, Tarptautinės kokybės profesionalų gildijos prezidentas, VU Ekonomikos fakulteto docentas Dalius Serafinas: „Saulė seniai domėjosi sveiku maistu. Aš atlikdavau auditą maisto pramonės įmonėse ir vis pasakodavau, kaip daroma kiauliena ar vištiena. Taip taip, daroma! Parenkamos tam tikros veislės, auginama tam tikru būdu – vitaminai, augimą skatinantys preparatai ir pašarai sumaišomi taip, kad gyvūnų raumenys išsipūstų lyg kultūristų. Negana to, kombinatuose raumenys išmasažuojami, prišvirkščiama priedų, kad raumuo išlaikytų drėgmę ir putlumą. Taigi mokame ne už mėsą, o už vandeniu ir įvairiais priedais papildytą pusgaminį. Gamindami iš tokio produkto gauname daugybę blogybių. Normaliomis sąlygomis ta mėsa galbūt nėra labai kenksminga, tačiau, ją marinuojant, termiškai apdorojant, vyksta cheminės reakcijos. Taigi nuodų atsiranda, kai tokią mėsą kepame. Atkreipkite dėmesį į etiketes. Pavyzdžiui, pažymėta, kad kai kurių dešrelių negalima kepti. Liekamieji cheminiai elementai iš tokios mėsos nukeliauja į mūsų kraują. Taigi žmogus nežino, kodėl, tarkim, auga svoris. Gal užtenka tik to liekamojo elemento, kuris skatina jį augti, daro savo juodą darbą?
Saulė gavo pelningą profesinį pasiūlymą, klausė, ką rinktis: dirbti įprastą finansininkės darbą ir gyventi be rūpesčių ar užsiimti tuo, kas patinka. Pasakiau: „Man regis, esi pavalgiusi, turi kur gyventi, taigi rinkis, kas miela širdžiai.“ Leidau žmonai gyventi kaip maisto menininkei (juokiasi). Jau prigyvenome, užtenka. Dabar svarbios kitos vertybės. Ką pakeistų papildomas milijonas? Daugiau laimės neatneštų. O santykiai, bendravimas, veikla, kuria tiki, suteikia pasitenkinimo. Įdomiau prasmė, o ne pelnas. Jei prasmė reikšminga, pinigai ateis savaime. Kaip gera, kai gali nesiderėti, nesinervinti dėl vieno ar kito euro. Svarbu kūryba. Tada grįžęs namo negalvoji, kada prasidėjo ir baigėsi darbo valandos. Jos nei prasideda, nei baigiasi. Atsikeli, eini miegoti galvodamas apie sveiką maistą. Kaip padaryti, kad kuo daugiau žmonių tave suprastų. Visa mūsų šeima paniro į šią sritį.
Noriu sukurti virtualią kokybės šalį – tokią, kurioje nebūtų nekokybiško švietimo, valstybės valdymo, vartojimo, maisto ir t. t. Paprastai bendruomenės kuriasi geografiniu principu, tačiau globalios visuomenės nariai gali burtis dalykiniu arba interesų pagrindu. Aš, būdamas čia, interaktyviai susisiekiu su japonu, suomiu, amerikiečiu, italu, mes tampame tos pačios bendruomenės nariais. Taigi „Kvaliteto“ pumpurėlis – „Urban Food“. Vienas gyvenimo kokybės elementų yra sveikas maistas. 90 proc. mūsų gyventojų vartoja prastą maistą. Norime, kad žmonės pradėtų mąstyti apie tai, ką valgo.“
Galimi miltelių naudojimo būdai
Greitieji šaltibarščiai
1 arbatinį šaukštelį burokėlių miltelių įberkite į 200 ml kefyro arba jogurto, gerai išmaišykite ir palaikykite 2 ar 3 minutes. Galima pagardinti krapais, svogūnų laiškais ir kt.
Avižų arba grikių košė, papildyta beta karotenu
3 ar 4 valgomuosius šaukštus avižinių dribsnių arba grikių užpilkite karštu vandeniu, įberkite 1 ar 2 arbatinius šaukštelius morkų miltelių ir palikite kelioms minutėms išbrinkti.
Detoksikuojamasis kokteilis
1 stiklinė šilto vandens su citrina, 1 arbatinis šaukštelis burokėlių miltelių, 1 arbatinis šaukštelis morkų miltelių, 1 arbatinis šaukštelis topinambų miltelių.
Burokėlių ir ananasų kokteilis kaulams stiprinti
100 ml vandens, 1valgomasis šaukštas burokėlių miltelių, nedidelis supjaustytas ananasas, citrinos skiltelė. Rekomenduojama gerti reguliariai 2 ar 3 kartus per savaitę.
Liekninamasis kokteilis
1 stiklinė neriebaus kefyro, žiupsnelis saldžiosios paprikos, 1 arbatinis šaukštelis burokėlių miltelių. Šis kokteilis ne tik degina riebalus, bet ir puikiai valo organizmą.
Imunitetą stiprinantis kokteilis
1 stiklinė vandens, 1 bananas, 1 arbatinis šaukštelis aronijų, juodųjų serbentų ar šaltalankių miltelių, lauko vaistingųjų žolynų (kiaulpienės valo kepenis ir tulžies pūslę; garšvos stiprina imunitetą; dilgėlės – geriausia priemonė sergant mažakraujyste). Viską gerai suplakti.
Žaliasis torčiukas
Pagrindui reikia: 200 g daigintų grikių (nedžiovintų), 200 g datulių (pamirkytų), žiupsnelio druskos. Viską gerai sutrinti maisto smulkintuvu. Sudėti į formą.
Tortą galima daryti dviejų spalvotų sluoksnių. Vienam sluoksniui reikia: 1 banano, 1 apelsino, 150 g mirkytų anakardžių riešutų, pusės citrinos, 2 valgomųjų šaukštų morkų miltelių, 70 g kokosų aliejaus. Viską, išskyrus kokosų aliejų, gerai sutrinti. Aliejų ištirpinti, supilti į masę ir gerai išmaišyti. Antram sluoksniui reikia: 1 banano, 150 g mirkytų anakardžių riešutų, pusės citrinos, 100 g kokosų drožlių, 2 valgomųjų šaukštų juodųjų serbentų miltelių, 70 g kokosų aliejaus. Viską, išskyrus kokosų aliejų, gerai sutrinti. Aliejų ištirpinti, supilti į masę ir gerai išmaišyti. Galima papuošti šaltalankių, aronijų milteliais, uogomis.
