Nesvarbu – vasara ar žiema, mūsų kabinete netrūksta diskusijų oro tema. Tiesa, labiau mus jaudina ne tos stichijos, kurios siaučia už lango, bet oras, kuriuo kvėpuojame biure. Jungti kondicionierių ar ne? Šildyti ar šaldyti? Atidaryti langą ar laikyti uždarą? Ir ką daryti, jei tavo mėgstamų kvepalų aromato šalia sėdinti kolegė negali pakęsti? Kad tai nėra tuščias priekabių ieškojimas, patvirtino Baltijos aplinkos forumo (Baltic Environmental Forum, BEF) atlikti patalpų oro kokybės tyrimai. Pasirodo, kvėpuodami gauname ne mažiau kancerogeninių ir alergizuojančių medžiagų, nei valgydami netinkamą maistą ar naudodami iš naftos pagamintą kosmetiką.
Po remonto – atostogų
Latvijoje BEF tyrimo metu penkiolikos vaikų kambarių ore ieškota alergizuojančių kvapiųjų medžiagų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ). Tirta net 40 skirtingų cheminių medžiagų. Kiekviename mėginyje rastas jų visų kokteilis, o daugiausia – prie LOJ grupės priklausančio tolueno. Šio koncentracija visuose oro mėginiuose viršyta 2–13 kartų. Vaikų kambariai užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis limonenu, pinenu ir kt. Jų normos vienuolikoje mėginių viršytos 2–8 kartus. Nors patalpų oro tyrimas atliktas Latvijoje, specialistų įsitikinimu, situacija panaši ir Lietuvoje. „Abiejų šalių rinkos praktiškai identiškos, namuose naudojame panašius gaminius“, – teigia Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Kaip mums kenkia šios cheminės medžiagos? Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro specialistė dr. Rūta Aldonytė teigia, kad LOJ gali netgi sukelti haliucinacijų, panašiai kaip uostomi klijai. „Su užterštu oru siejami galvos skausmai, negalėjimas susikaupti, netgi suprastėję vaikų mokymosi rezultatai. Kartais net negali pasakyti, kas tame pastate ne taip, bet jei trumpai jame pabuvęs imi jaustis blogai, tai gali būti ženklas, kad pavojingų medžiagų koncentracija viršyta“, – sako mokslininkė. Pasak jos, džiaugtis ką tik įrengto biuro patalpose dvelkiančiu naujumo kvapu nevertėtų, nes jis paprastai rodo, kad ore gausu sveikatai kenksmingų lakiųjų junginių – tolueno, formaldehido.
Kvėpuodami gauname ne mažiau kancerogeninių ir alergizuojančių medžiagų, nei valgydami netinkamą maistą ar naudodami iš naftos pagamintą kosmetiką.
„Labiausiai orą teršia būtent patalpoms remontuoti ir naujiems baldams gaminti naudojamos medžiagos“, – sako R. Aldonytė. Laura Stančė apgailestauja, kad Lietuvoje patalpų oras nestebimas, jo tyrimai neatliekami. „Nors higienos normos nustatytos, kaip jų laikomasi, niekas netikrina,“ – sako cheminių medžiagų ekspertė. Tad tenka orientuotis pagal savo savijautą arba vadovautis biojutikliais. Tai – įvairūs patalpose esantys gyvieji organizmai: augalai, gyvūnai, akvariumo žuvytės. „Biojutikliai gali geriau nei cheminiai parodyti, kad kažkas blogai, mat pastarieji reaguoja tik į tam tikras medžiagas, o gyvi organizmai – į visumą, – teigia R. Aldonytė. – Savo prastą savijautą neretai stengiamės paaiškinti kitomis priežastimis – stresu, nuovargiu ir panašiai, bet jei kartu gyvenantys gyvūnai vangūs, o augalai nenori augti, džiūsta, gelsta, vadinasi, problemos priežastis – netinkama aplinka.“
Laimei, šis nuodingo naujumo dvelksmas nėra ilgalaikis. „Buvo įdomu stebėti pakartotinio tyrimo rezultatus, – sako mokslininkė. – Apmokius žmones daugiau vėdinti, valyti dulkes drėgna šluoste, maždaug po savaitės rasti jau gerokai sumažėję tolueno, formaldehido ir aromatinių junginių kiekiai. Aišku, prastesnės kokybės laminatas ar linoleumas gali „kvepėti“ ir kur kas ilgiau.“ Panašu, kad idėja po remonto paimti porą savaičių atostogų – tobula visomis prasmėmis: ir pailsime, ir namai tampa gyvenami.
Langas ar kondicionierius?
Kad patalpas vėdinti būtina, abejonių nekyla niekam. Tik kaip geriau tai daryti – pasikliauti ventiliacijos sistema, jungti kondicionierių ar vis dėlto naudotis senuoju tradiciniu būdu – atverti langą? Kondicionieriaus priešininkai tikina, kad šis sausina odą, sukelia nesibaigiančią slogą ir gerklės perštėjimą, negana to, platina virusus ir bakterijas iš vieno kabineto į kitą. Kita vertus, užtenka užmesti akį pro langą į tuos amžinus automobilių srautus ir miestą užgulusį smogą, ir noras jį praverti taip pat praeina. Kaip nuo vilko neužšokti ant meškos? Deja, atsakyti vienareikšmiškai negali ir dr. R. Aldonytė. „Dideliuose pastatuose kondicionierius neišvengiamas, – sako mokslininkė. – Jis neleidžia orui užsistovėti, jei reikia, pašildo ar pašaldo. Vėsesnis atrodo ir šviežesnis. Tai apgaulingas įspūdis, nes kondicionieriai vėdinimo funkcijos neatlieka, sistemoje cirkuliuoja tas pats oras. Dėl to lieka ir ligas sukeliančių mikroorganizmų (pavyzdžiui, legionelių) recirkuliacijos pavojus. Be to, kondicionierius džiovina orą, tad jį reikėtų naudoti saikingai. Jei yra galimybė, kuo dažniau vėdinkite patalpas natūraliai.“ Dr. R. Aldonytė sutinka, kad ir už lango situacija – ne pati geriausia. „Europos aplinkos agentūra kasmet atlieka oro tyrimus visoje Europoje. Deja, Lietuvai visada tenka raudonuoti, ypač dėl benzpireno, šio gausu išmetamosiose dujose, dūmuose, – sako R. Aldonytė. – Taip yra dėl nekokybiškų katilų, naudojamų namams šildyti, senų automobilių. Tiesa, mieste oras stebimas – matuojamas kietųjų dalelių, anglies monoksido ir azoto dioksido kiekis. Pastebėta, kad tarša pas mus ypač padidėja, kai vyrauja rytų krypties vėjai, pučiantys iš Baltarusijos, Rusijos.“
Mokslininkė atkreipia dėmesį į ilgalaikius tokios taršos padarinius. „Labiausiai kenčia plaučiai, – sako ji. – Pastebėta, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga kamuoja vis daugiau žmonių, yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Ilgą laiką ši liga laikyta rūkorių problema, bet dabar pastebėta, kad ja serga ir itin daug nerūkančių žmonių, tarkim, indės, mat verda maistą prie krosnelių. Užtenka visą gyvenimą pragyventi mieste, kad, sulaukus 60 metų, plaučiai taptų tokie juodi kaip tabako antireklamose rodomų rūkorių.“ Plaučių audinio irimą išduoda lėtinis bronchitas, įkyrus kosulys, skrepliavimas.
Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad lauke, skirtingai nei patalpose, situacija nuolat kinta. Vėjas greit išsklaido lakiuosius junginius, dulksna nusodina kietąsias daleles. Padeda ir gatvių laistymas. Kiek labiau pasisekė ir tiems, kurių butai yra vadinamajame aukštamiestyje, o biurai – viršutiniuose dangoraižių aukštuose, mat dauguma kenksmingų medžiagų telkiasi žemai. Vėdinti biurus ar namus taip pat turėtume atsižvelgdami į situaciją. Geriau – naktį, kai nedirba gamyklos, nėra automobilių, po lietaus, kai aukštas slėgis. „Svarbu ir tai, kaip įrengta rekuperacinė sistema,– atkreipia dėmesį R. Aldonytė. – Jei oro įsiurbimo anga išeina į judrią gatvę arba yra kur nors netoli rūkomojo, tai iš tokios ventiliacijos gali būti daugiau žalos nei naudos.“
Drėkinti, džiovinti ar kvepinti?
Dar viena nemaža mūsų patalpų problema – drėgmė. Tiek jos trūkumas, tiek perteklius kenkia sveikatai. „Šildymo sezonu oras būna pernelyg sausas, o kai nešildo, – drėgnas, – sako dr. R. Aldonytė. – Jei oras pernelyg sausas, džiūsta akys. Jos parausta, greitai įsijautrina, ašaroja. Džiūsta ir gleivinė, nosyje nėra sekreto, ji atrodo nuolat užgulta, o išpūsti nepavyksta. Dirgina gerklę, dėl to įkyriai kosčiojama, dėl išsausėjusio epitelio lengviau limpa infekcijos, virusai.“ Ne mažiau kenčia ir mūsų oda – dėl drėgmės trūkumo ji pilkėja, šiurkštėja, greičiau raukšlėjasi, tampa lengviau pažeidžiama. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Jei ji nėra pakankama, gali padėti oro drėkintuvai. Pigesnis, bet, pasak R. Aldonytės, ne mažiau veiksmingas būdas – džiauti šlapius rankšluosčius. Tiesa, biuruose tai netinka, tad svarbu nepagailėti pinigų gerai rekuperacinei sistemai. Tokia ne tik vėdina patalpas, bet ir palaiko jose tinkamą drėgmės lygį.
Labiausiai orą teršia būtent patalpoms remontuoti ir naujiems baldams gaminti naudojamos medžiagos
Ne ką geriau, kai drėgmės per daug, mat tada susidaro idealios sąlygos augti pelėsiui. „Tai, kad nematote nuo pelėsio papilkėjusių kampų, dar nereiškia, kad jo nėra, – perspėja sveikatos specialistė. – Kai kurie pelėsiai sunkiai pastebimi, bet jų sporos skraido ore ir gali sukelti alergiją, kvėpavimo takų ligas ar netgi plaučių uždegimą. Grybelio sukelta pneumonija – viena sunkiausių. Jei prastai džiūsta skalbiniai, pelėsiu pasidengia vazonuose esančios žemės paviršius, atsiranda specifinis kvapas. Tai – ženklas, kad drėgmės patalpose per daug. Jos dažniausiai prisigaminame patys – verdame, džioviname viduje skalbinius.“ Išspręsti šią problemą gali padėti dažnas vėdinimas, gartraukiai. „Svarbiausia – nebandyti užmušti pelėsio kvapo sintetiniais kvapais. Tai problemos nepanaikina, tik dar labiau padidina neigiamą poveikį sveikatai“, – perspėja R. Aldonytė.
Aromaterapinės medžiagos kelia tikrą galvos skausmą ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis. Šiais laikais kvepiname viską: skalbimo priemones, valiklius, kosmetiką, deginame kvapiąsias žvakes, smilkome smilkalus. Negana to, kvepinamės ir pačios. „Vis stebiuosi, kad pas mus moteriai viešumoje išsitraukti buteliuką ir prie visų pasipurkšti kvepalais laikoma norma“, – sako R. Aldonytė. Mokslininkė įsitikinusi, kad kvepinimasis neturi nieko bendra su asmenine higiena. Švarus žmogus nesmirdi. Kūno kvapą maskuodami dirbtiniais aromatais, švaresni netapsime. „Kvepinimąsi skandinavai vertina kaip tiesioginį pavojų sveikatai, mat jie yra gana alergiški, – sako mokslininkė. – Deja, kvepalai kuriami net mergaitėms. Vis dėlto tikiuosi, kad ir pas mus ateis tokie laikai, kai bus normalu nekvepėti arba kvepėti labai švelniai.“
Pavojingas kokteilis
Biuruose yra ir daugiau papildomų veiksnių. Pasak R. Aldonytės, spausdintuvai, kopijuokliai, kompiuteriai skleidžia ne tik chemines, bet ir radioaktyvias medžiagas, tad geriausia, kad bendro naudojimo biuro technika stovėtų ne ten, kur nuolat dirba žmonės, o atskirose, atvirose erdvėse, tarkim, kur nors koridoriuje. „Problema ta, kad atliekami tik atskirų objektų tyrimai. Žiūrima, ar dažuose, balduose, valikliuose ir t. t. neviršijama pavojingų medžiagų koncentracija, bet netiriamas suminis visų jų poveikis žmogui. O juk nemažai „chemijos“ gauname ir su maistu, kosmetika“, – sako R. Aldonytė. Pasak L. Stančės, prieš porą metų Lietuvoje tirtas savanorių kraujas, kiekviename mėginyje rastas tikras pavojingų medžiagų (15 iš 28 tirtų) kokteilis. Jos siejamos su vėžinėmis ligomis, vystymosi, vaisingumo, hormonų sistemos sutrikimais, kitomis lėtinėmis ligomis. „Nors medžiagos naudojamos gerą šimtmetį, tyrimai daromi tik pastaruosius 20 metų. Ir tik ne per seniausiai nustatyta, kad kai kurios jų gali būti pavojingos. Tarkim, ilgą laiką oro gaiviklius naudojome siekdami patobulinti gyvenimą, tačiau tik dabar susivokėme, kad jie teršia mūsų gyvenamąją aplinką, vaikams sukelia alergiją. Be to, tyrimai yra pavieniai: vienų medžiagų ieškoma kraujyje, kitų – ore, trečių – dulkėse ir pan. Tarkim, lakieji junginiai nėra patvarūs, aptikti juos ore lengviau nei žmogaus organizme, tad nustatyti, ar žmogus buvo jais apsinuodijęs, gana sunku. Neatsižvelgiama ir į tai, kad kai kurios medžiagos linkusios kauptis organizme. Nors vienkartinė dozė ir neviršija normos, niekas nesigilina, kiek visko susikaupia mūsų organizme per ilgus metus“, – sako L. Stančė.
Užtenka visą gyvenimą pragyventi mieste, kad, sulaukus 60 metų, plaučiai taptų tokie juodi kaip tabako antireklamose rodomų rūkorių
Ir R. Aldonytė, ir L. Stančė ragina žmones būti pilietiškus – drąsiau išsakyti savo nuomonę dėl pažįstamų naudojamų senų automobilių, katiluose deginamo plastiko ar kitokių pavojingų atliekų, kaimynų rūkymo balkonuose, kvepinimosi kultūros ir kitų dalykų. Jei kyla įtarimų, nebijokime iš įmonės vadovų pareikalauti, kad užsakytų Nacionalinėje visuomenės sveikatos laboratorijoje atlikti biuro oro tyrimus. Nepakenktų mažiau galvoti apie įvaizdį, o daugiau – apie sveikatą. „Kartais mūsų lūkesčiai perdėtai dideli, norime, kad viskas žvilgėtų. Deja, valikliai ne tik išnaikina gerąsias bakterijas, bet ir paskleidžia į orą įvairių cheminių medžiagų, – teigia R. Aldonytė. – Galbūt užtektų valyti biurus kartą ar du per savaitę? Švara ne visada sietina su geresne sveikata. Štai ištyrus orą lėktuvo salone prieš valymą ir po, paaiškėjo, kad nevalyto salono ore laisvųjų radikalų mažiau. Mokslininkai daro išvadą, kad juos sugėrė odos pleiskanos ir kitos organinės po žmonių liekančios medžiagos. Dėl to namuose labai naudinga laikyti naminių gyvūnų. Paradoksalu, tačiau mums reikia dalytis ir blogosiomis bakterijomis, t. y. kartais sirgti – įprastomis kvėpavimo takų, žarnyno virusinėmis ligomis. Kovodama su jomis lavėja mūsų imuninė sistema. Pernelyg sterilioje erdvėje ji neturi darbo, tad silpsta, dėl to ima pulti įvairios alergijos, labiau kimba virusai.“ Anot specialistės, nereikėtų perlenkti lazdos ir į kitą pusę: „ Per didelė tarša mikrobais, nešvara gali sąlygoti pavojingų ligų plitimą, be to, ilgai nevalomose patalpose, balduose susikaupia daug dulkių. Jose gyvenančios dulkių erkutės – labai dažna alergijos priežastis.“
Iš kur atsiranda pavojingos medžiagos, aiškina cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė
* Kvapiosios medžiagos limonenas ir pinenas dažniausiai naudojamos įvairioms kosmetikos priemonėms, valikliams, kvepalams gaminti, nes puikiai imituoja pušų ir citrinų kvapus. Sintetiniai kvėpikliai gaminami iš naftos produktų, juose gausu benzeno junginių, aldehidų, ftalatų. Pastarieji naudojami kaip kvapo nešiklis.
* Formaldehido daugiausia aptinkama klijuotos arba presuotos medienos gaminiuose, medžio dulkių, drožlių plokštėse, faneriniuose balduose, kai kuriuose audiniuose, dažuose, tapetuose, klijuose, buitinės chemijos priemonėse, šampūnuose. Didžiausių formaldehido koncentracijų BEF tyrimo metu rasta vaikiškuose supamuosiuose arkliukuose ir medžio drožlių lentynose.
* Toluenas į namų aplinką patenka su klijais, dažais, skiedikliais, tirpikliais, valikliais, jo yra išmetamosiose automobilių dujose, netgi dailininkų naudojamuose dažuose.
Kaip pagerinti orą, pataria mokslininkė dr. Rūta Aldonytė
1. Dažniau vėdinkite patalpas. Per valandą patalpose turi pasikeisti bent pusė oro. Geriau patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai (sudarant skersvėjį), negu ilgai, bet švelniai.
2. Naujus baldus palaikykite negyvenamoje vėdinamoje patalpoje bent 2 dienas. Per tą laiką lakiųjų organinių junginių koncentracija juose sumažės kelis kartus.
3. Atsisakykite dirbtinių kvėpiklių ir agresyvių valiklių. Dulkėms nuvalyti ar grindims išplauti pakanka drėgnos šluostės, o cheminius valiklius vonios kambaryje ar virtuvėje neretai gali pakeisti valgomoji soda. Namus kvepinkite įvairiais eteriniais aliejais, jų molekulių sandara visai kitokia nei sintetinių kvėpiklių ir sveikatai nekenkia.
4. Patalpų oro kokybę gali pagerinti šiuolaikinė technika – drėkintuvai, oro grynintuvai (filtrai), ozonatoriai. Juos reiktų rinktis atidžiai skaitant gamintojų rekomendacijas ir reguliuojančių institucijų leidimus.
5. Siurbliai su vandens filtrais padeda apsisaugoti nuo dulkių erkučių. Jei namuose yra sergančiųjų astma, alerginėmis ligomis, tokie siurbliai bus kur kas naudingesni nei su sausaisiais filtrais.
6. Lauke ir patalpose auginkite, kurkite žaliuosius plotus – sodus, gyvąsias sieneles, tiesiog augalus. Jie geriausiai padeda mums kovoti už švaresnį orą.
7. Būkime pilietiški. Suremkime pečius ir kovokime už švaresnį aplinkos orą sau ir savo vaikams. Dažniau važinėkime dviračiais, reikalaukime daugiau tik pėstiesiems skirtų zonų, vietų, kur nerūkoma, žaliųjų erdvių. Atsisakykime senų ir dyzelinių automobilių (šie yra pagrindinis azoto dioksido šaltinis.)
