Vegetarizmas, veganizmas – nebūtinai sveikiau
„Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikatai palankiai arba ne, nes išsirinkimas veganiškų, vegetariškų ar ekologiškų maisto produktų dar nieko nereiškia, kad mityba subalansuota, gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis yra alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus.
Taip pat neretai racione atsiranda rafinuoto cukraus kosminiai kiekiai, kai vegetarų ar veganų mityba būna nesubalansuota. Pasitaiko nesaikingumo ir persivalgymo, didėja kūno svoris.
O energijos juk reikia iš kur nors gauti? Kai negauni pakankamai baltymų, lieka tik rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusiais prastos kokybės riebalais ar kitą prastą maistą. Žinoma, jei subalansuotumėte mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė ir įkūrėja VšĮ „Sveikatai palankus“ Raminta Bogušienė.
Mitybos specialistė kviečia atkreipkti dėmesį, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti, t.y., ekologiškus ar įprastinius, mėsą valgyti ar ne, bet nekalba, kaip ir kiek jų suvalgyti. Visuomenėje trūksta valgymo kultūros tradicijų. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadieninių pietų. Juk maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, tai – kultūros ir bendravimo dalis su mus supančiais artimaisiais. Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalinasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Jau nekalbu apie tokias tradicijas kaip valgių gaminimą bei daržovių ar žalumynų auginimą kartu su vaikais, taip perduodame ne tik tradicijas iš kartos į kartą, bet šalia mūsų auga laimingi ir savimi pasitikintys vaikai.
„Kaip ir rūbų madoje, taip ir maisto srityje – tendencijos egzistuoja. Todėl vegetarizmą, veganizmą, tiek augalinės kilmės maisto vartojimą priskiriu prie mados tendencijų, bet iš kitos pusės suprantu žmones, kurie dėl etinių sumetimų atsisako vartoti gyvūninės kilmės produktų. Ne paslaptis, kad dirbdama mėsos pramonėje pati tam tikrą laiką mėsos produktų nevartojau. Tačiau nors ir vėliau pradėjau valgyti mėsą, vartoju ją tik šviežiai paruoštą mėsą, o neperdirbtą (rūkytą, vytintą, sūdytą, mėsos faršą ir pan.) ir nesuvalgau tiek, kiek būdinga dažnam lietuviui – kai pusryčiai, pietūs ir vakarienė neapsieinami be mėsos.
Apie ekologiškų maisto produktų vartojimą ir jų tiesioginį sutapatinimą su sveikumu mano nuomonę žinote, o jei kas negirdėjote, tai trumpai tariant: ekologiškiems neperdirbtiems rekomenduoju teikti pirmenybę, tačiau perdirbtų ekologiškų maisto produktų skaitykite etiketes ir vertinkite, ką perkate. Gali būti ne tik pridėtinio cukraus, druskos dideli kiekiai, bet taip pat gausu prastos kokybės rafinuotų riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų”, – sako R.Bogušienė.
Tad koks yra sveikos mitybos apibrėžimas?
Sveikataipalankus.lt įkūrėja mano, kad visais laikais sveika mityba turi ir turės vieną apibrėžimą ir ji yra ir bus ne tai, kad mada, o būtinybė. Žmonės puikiai supranta, kad kokį kurą į save pilame, tokie ir esame. Žinoma, noriu pabrėžti, kad ne tik kuras kaip medžiaga svarbu, nes žmogaus tiesiogiai su automobiliu negalime sulyginti. Juk pagal Hipokratą maistas prilyginamas vaistui, tuo ir skiriamės nuo automobilio, kad mums maistas padeda išsaugoti sveikatą ir atsinaujinti ląstelėms arba griauna sveikatą ir sudaro palankias sąlygas ligoms gyvuoti. Taip pat svarbu, kaip tą maisto produktą, mūsų organizmo kurą, suvalgysime ir kaip organizmas jį suvirškins. Jei mėsos ar pupelių nekramtome, tai nesistebėkime, kad sutrinka virškinimas, o nesuvirškintas produktas sudaro puikias sąlygas puvimo procesui, kurio metu išsiskiria mūsų organizmui žalingos medžiagos.
Kalbant apie sveikos mitybos apibrėžimą, pirmiausia mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad maisto produktai turi būtų užauginti sveikatai palankiu būdu t.y. naudojant tik tas priemones, kurios būtinos praturtinti dirvą, augalą, kad jis nebūtų užterštas kenkėjais ar ligomis. Visi kasdieniniai maisto produktai turi būti „gryni“ t.y. kuo mažiau perdirbti. Jei grietinė, tai grietinė, o ne augalinių riebalų mišinys. Jei bulvė, tai bulvė, o ne bulvių traškučiai, jei saldumynas – tai morka su medumi ar tikrojo juodojo šokolado gabalėlis, o ne hidrintų riebalų ir rafinuoto cukraus spalvotas pakelis. Maisto gaminiai turi būti nepersūdyti, dirbtinai nepersaldinti, neplaukiantys riebaluose, o visų blogiausia nekokybiškuose. Jei gaminame patiekalus – technologinis procesas reikalingas ne tik skoniui ar aromatui atskleisti, termiškai apdoroti, bet svarbu išsaugoti produkto maistinę vertę ir jo neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Kas iš to, jei ekologišką bulvę apkepsime aliejuje iki tamsiai rudos, ar net juodos spalvos – kancerogeninės medžiagos akrilamidai – garantuoti.
Dar pridurčiau, kad mityba privalo būti subalsuota, įvairi, kad gautume reikalingą kiekį mūsų organizmui maistinių medžiagų. Ir visiais laikais bus svarbi valgymo kultūra ir lėtas valgymas, nes tik taip pajusime, kiek turime suvalgyti.
Taigi, maisto tendencijų gali būti įvairių: ir sveikuoliškų, ir nevisai, juk net burgerių mada – nauja maisto tendencija, argi ne? Bet sveikatai palanki mityba pasak R. Bogušienės, turbūt visiems aišku, kad tai ne mada, o būtinybė. Nes tai tiesiog mityba, kuri išsaugo žmogaus sveikatą.
Kaip turėtume keisti savo mitybos įpročius, kad gyventume iš tiesų sveikiau?
Visų svarbiausia vidinė ramybė, harmonija su savimi ir aplinka. Kai jautiesi mylintis save ir pasaulį aplink bei iš esmės laimingas, tu niekada neleisi savo organizmo teršti prastu maistu. Nepraleisi valgymų, pagal juos planuosi savo dieną, nes žinai ir jauti, ko reikia tavo organizmui. Jei valgai nereguliariai, po 5-6 valandų nevalgymo, garantuotai kitą kartą persivalgysi. Įsiklausęs į savo organizmą tu jausi, koks aktyvumas ar rytinė mankšta, o gal meditacija tau labiausiai reikalinga. Nei vienas specialistas negali pasakyti, kas tau tiksliai tinka ir kaip tu turi gyventi sveikai, jie turi praplėsti tavo požiūrį apie sveikatai palankų gyvenimo būdą, o tu turi atsirinkti pats, kas tau palanku.
