Viena vertus, sunku įsivaizduoti ką nors apčiuopiamesnio už akmenį. Kita vertus, pagrįsti jo poveikį žmogui kur kas sunkiau, nei, tarkim, augalų gydomąsias savybes. Mokslas, tiriantis akmenų cheminę sudėtį, susidarymą, struktūrą ir kitus konkrečius dalykus, vadinamas mineralogija. Kaip mineralogė neretai pristatoma ir Agnė Vilkoicaitė, bet tai nėra visai tikslu. Jos domėjimosi sritis – litoterapija, moteris gilinasi į mokslu neužčiuopiamą akmenų poveikį žmogaus sveikatai ar netgi likimui.
Agnė yra mokslininkė – 8-erius metus Lietuvoje, Švedijoje studijavo mikrobiologiją ir molekulinę biologiją, tad puikiai supranta žmonių norą bet kokį reiškinį grįsti racionaliais argumentais. „Iš dalies tai įmanoma. Juk kiekvieno akmens cheminė sudėtis, kristalinė struktūra yra savitos, – sako ji. – Tai pripažįsta ir fizikai, ir chemikai. Tarkim, gintaro poveikis grindžiamas jame esančia gintaro rūgštimi. Ličio turintys akmenys palankiai veikia nervų sistemą. Vis dėlto ieškoti tik akmenų, kaip kad gydomųjų augalų, veikliųjų medžiagų, būtų labai ribota. Norint išsiaiškinti jų tiesioginį poveikį, tektų trinti į miltelius (kaip kad neretai daroma su gintaru) ir vartoti. Tik vargu, ar rezultatai būtų geresni. Kartais – netgi priešingai, nes kai kurie akmenys yra toksiški. Be to, gaila visus mineralus suvalgyti, juk pirminės formos nepraradęs akmuo galėtų pasitarnauti daugeliui žmonių.“ Litoterapeutų žinios apie mineralų poveikį paremtos ne moksline analize, o empirine patirtimi. O ši, pasak jau 10 metų su akmenimis dirbančios Agnės, akivaizdžiai rodo, kad mineralai veikia. „Mane vis dar stulbina, kad žmonės net nežinodami, kokį mineralą laiko rankoje, nepaprastai tiksliai apibūdina jo siunčiamą žinutę, pajunta jį veikiant konkrečias kūno sritis“, – sako ji.
Mes nežiūrim į akmenis kaip į norų pildytojus, mineralų terapija – ne magija, o darbas su savimi.
Žingsnis po žingsnio
Pirmoji asmeninė Agnės pažintis su mineralų pasauliu buvo gana ekstremali. „Aš pradėjau nuo heliotropo, – sako ji. – Tai galingas mineralas, naudojamas išminčių, magų ir alchemikų, vadinamas dvasios kario akmeniu, tikras valios ir jėgos koncentratas. O aš tiesiog perskaičiau, kad heliotropas tinka Avinams, be to, stiprina kraują, tad nudrožiau tiesiai į Astromineralogijos centrą. Tuo metu centre darbavosi (beje, dirba ir iki šiol) labai patyręs šios srities specialistas Rimvydas. „Tikrai norite heliotropo?“ – pasiteiravo abejodamas. „Taip! – atšoviau aš. – Netgi penkių – ketinu verti apyrankę.“ Jis atsiduso ir pasiūlė rinktis. Užsimoviau šią apyrankę ir jau pirmą dieną pamaniau, kad nuneš stogą. Pykino, skaudėjo galvą, kamavo baisus nerimas, gyvenimas atrodė nemielas... Buvau per silpna suvaldyti heliotropo jėgą. Vis dėlto naudos iš jo irgi buvo – parodė, kad akmenys išties veikia. Dabar jį užsidedu tik ypatingomis progomis.“ A. Vilkoicaitė sako, kad stipriai veikiantiems akmenims reikia subręsti – antraip jie taps šautuvu vaiko rankose. Deja, rinkdamiesi juos pagal grožį arba brangumą, apie tai negalvojame. Paprastai galingiausiai veikia būtent juvelyriniams dirbiniams gaminti naudojami akmenys: deimantai, smaragdai, rubinai, safyrai ir kiti brangakmeniai. „Kuo akmuo skaidresnis, švaresnis, tuo didesnės švaros reikalauja iš savo šeimininko. Valomasi neretai labai skausmingai – per sunkius išbandymus, netektis, ligas. Ne kiekvienas pajėgia tai atlaikyti“, – sako A. Vilkoicaitė. Galbūt todėl garsiausių pasaulio brangakmenių istorijos aplaistytos krauju, neapsiėjo be mirčių, išdavysčių ir kitokių nelaimių...
Norintiesiems pajusti šių kristalų jėgą litoterapeutė siūlo pradėti nuo žemesnės kokybės ne tokių švarių matinių akmenų arba uolienų, kuriose yra jų priemaišų. Tiesa, jei akmenys yra dovanoti – mylimo žmogaus ar dar geriau Mokytojo, jie turi meilės apsaugą, tad šalutinių reiškinių tikimybė mažesnė. Stiprių akmenų poveikį A. Vilkoicaitė lygina su kitomis aktyviomis sąmonės keitimo praktikomis, kai pasitelkiamas hiperaktyvus kvėpavimas ar haliucinogeniniai augalai. „Dabar tai labai madinga, žmonės visa galva neria į dvasinius ieškojimus, daugėja energijos „narkomanų“ – jie laksto iš vienos praktikos į kitą, ieško dvasinių mokytojų, nuolat lanko šventyklas, nes patys pasigaminti energijos nemoka. O medikai stebisi gausėjančiais psichiniais sutrikimais, – perspėja ji. – Taip žadinti sąmonę yra prievarta. Kartais sukrėtimo išties reikia, bet dažniausiai jo nereikia ar netgi pavojinga. Man priimtiniau, kai vystomasi pamažu, pokyčiams pribręstama natūraliai. Laikausi principo, kad svarbiausia – nepakenkti, žiūriu, ar šalutiniai reiškiniai nenusveria galimos naudos. Dėl to man ir patinka dirbti su akmenimis. Tinkamai juos parinkus, žmogus auga ir tobulėja pamažu ir pats.“
Iš žemės ir dangaus
Jei norite, kad akmuo padėtų, reikia pripažinti, kad jis yra gyvas. „Terapija įmanoma tuomet, kai susitinka aktyvi, nerami žmogaus ir rami, išmintinga akmens sąmonė, – sako A. Vilkoicaitė. – Aurą fotografuojantys žmonės pastebėjo įdomų reiškinį – vienas pats akmuo spinduliuoja vos vos, bet kai tik į rankas jį paima žmogus, matyti akivaizdūs abiejų aurų pokyčiai.“ Akmenys yra tarsi motinos Žemės smegenys, tad labiausiai veikia mentalinį žmogaus kūną, jo minčių lauką. Aišku, užkabina ir fizinį bei astralinį (jausmų, emocijų) laukus. Dalis mineralų veikia ir dar aukštesnius bei subtilesnius dvasinius žmogaus kūnus.
Akmens poveikis priklauso nuo daugybės dalykų – jo sudėties, struktūros, spalvos, radimvietės. Tarkim, magminiai, žemės plutos lūžiuose randami mineralai labai tinka žmonėms, išgyvenantiems permainas ar krizes. Suakmenėjimai – medžių, gyvūnų ar sakų – padeda įgyti tvirtybės, juose sutelkta Žemės jėga. Beje, šie dariniai prie akmenų priskiriami tik simboliškai, mat yra ne mineralinės, o organinės kilmės. Gintaras – tai suakmenėję sakai, fosilijos – suakmenėję gyvūnai. Iš kosmoso atklydę meteoritai padeda suprasti savo dangiškąją prigimtį ir yra skirti itin stipriems žmonės, gebantiems peržengti sąmonės ribas. Net ir paprasti lauko akmenys sugeria vietos, kurioje guli, energiją, tad parsivežtieji iš šventų ar širdžiai mielų vietų veikia teigiamai. Tiesa, svarbu, kad tai nebūtų kitam priklausantis, kitaip tariant, vogtas, akmuo.
Kitas svarbus kriterijus – akmens kristalinė struktūra, jo simetrijos ašių visuma, dar vadinama singonija. Singonijos atitinka tam tikras geometrines figūras. Tiesa, tos struktūros išoriškai dažnai nematomos ir neturi nieko bendra su papuošalo forma. Akmenų žinovai nesutaria, ar keičiantis formai (tarkim, šlifuojant kubinės struktūros akmenį iki rutuliuko) keičiasi ir mineralo savybės, bet dauguma laikosi nuomonės, kad didelės įtakos tai neturi. Svarbu, kad akmuo nebūtų lydytas, kaitintas, švitintas ar dažytas. Dažniausiai surtinkamos struktūros yra trikampis ir kubas. „Trigonas (trikampis) yra paprasčiausia struktūra. Ją turintys akmenys retai pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu, jie padeda atrasti harmoniją, ramybę, gyvenimo džiaugsmą. Prie šios grupės priklauso visi kvarcai (rožinis, dūminis, ametistas, citrinas, kalnų krištolas), – paaiškina A. Vilkoicaitė. – Kubinės struktūros mineralai veikia protą, padeda surikiuoti mintis, gyvenimui suteikia disciplinos, aiškumo.“ Taigi padeda ne tik kai galvoje dūzgia minčių chaosas, bet ir kai linkstama į kitą kraštutinumą – dogmatizmą, kategoriškumą. „Vienas iš švelniausių šios grupės mineralų yra fluoritas. Jis yra lyg minčių sanitaras, – sako A. Vilkoicaitė. – Lazuritas, sodalitas veikia šiek tiek lėčiau, šiuos akmenis reikia panešioti ilgiau, bent porą savaičių. Sodalitas padeda susidoroti su užslėptomis nuoskaudomis, emocijomis, kurios sustabarėjusios virsta įsitikinimais.“ Sudėtingesnės struktūros akmenys naudojami ieškant savo paskirties, padeda pabudinti sielą, išgyventi lūžius. Geriausia, jei juos parenka specialistas.
Daug apie akmenį pasako ir jo spalva. Ją lemia įvairių metalų, pavyzdžiui, geležies, vario, mangano, chromo, priemaišos. Tarkim, geležies turintys mineralai (hematitas, piritas) suteikia stiprybės, vario (malachitas, chrizokola) – labai tinka moterims. Spalvos siejamos ir su tam tikra planeta bei energijos centrais. Tarkim, raudona – tai karingojo Marso spalva. Tokie akmenys (vienas stipriausių – rubinas) pažadina valią, seksualinę energiją, bet kartu ir pyktį, tad nepatyrusiems nešiotojams gali sukelti daug problemų. A. Vilkoicaitė siūlo pradėti nuo paprastesnių akmenų, tarkim, kvarcų grupės. Jų būna įvairių spalvų. Rožinis kvarcas pažadina meilę sau, bet gali kiek prislopinti energiją, tad netiks, kai reikia aktyviai veikti, skubiai apsispręsti. Šiuo atveju kur kas labiau pravers geltonos spalvos citrinas – jis padeda spręsti savirealizacijos, karjeros problemas. Violetinis ametistas, dar vadinamas blaivumo akmeniu, lemia minčių aiškumą, skaidrumą, padeda medituojant. Dūminis kvarcas veikia pasąmonines baimes, tinka patiriantiesiems didelį stresą. Skaidrusis kalnų krištolas yra universalus, jis pamaitina visus centrus švaria, šviesia energija.
Nesvarbu, kokio tikslo siekiate, būtina prisiminti – akmuo nieko negali padaryti už jus, jis tik palengvina jūsų kelią, sušvelnina smūgius, atkreipia dėmesį į spręstinas problemas. „Būna, kai pradedame nešioti vieną ar kitą akmenį, sulaukiame priešingo rezultato – tam tikros bėdos paūmėja. Nereikia to išsigąsti, – pataria A. Vilkoicaitė. – Kad išsivalytume, pirmiausia tenka pakelti visas šiukšles nuo dugno ir pripažinti, jog jos egzistuoja. Nuo ametisto ar fluorito gali iš pradžių skaudėti galvą, nes sukyla visas minčių šaršalas, o jį reikia apvalyti ir surikiuoti. Emocijas balansuojantis mėnulio akmuo gali pažadinti polinkį į dramatizmą. Opalai padeda atsirinkti, bet turime pasiruošti išgirsti ir ne itin malonią tiesą, patirti skausmingų išsiskyrimų. Svarbiausia – neskubėti ir nemesti iškart į šalį neįtikusio akmens. Išsivalymą paprastai lydi prašviesėjimas. Panašiai man buvo su chrizoprazu. Šis akmuo laikomas detoksikuojamuoju, jį nešiojant reikia gerti daug vandens. Man jis buvo tiesiog atgrasus, vos užsidėdavau, imdavo pykinti. Tik kai panešiojau jį savaitę, atskleidė savo gražiąsias puses, ėmė teikti gyvenimo džiaugsmo ir lengvumo.“
Kaip išsirinkti savąjį?
Žinodami, kaip veikia kiekvienas akmuo, galime rinktis pagal vadinamąją temą, atsižvelgdami į tai, kas šiuo metu aktualiausia – surikiuoti mintis, rasti tvirtybės, atrasti meilę ar sustiprinti sveikatą. Vis dėlto astromineralogai tuo neapsiriboja – jie įvertina ir kiekvieno žmogaus asmeninį horoskopą. Šis parodo, kurios sritys yra pažeistos, o kurios harmoningos. Tai šiek tiek panašu į vaistų skyrimą – kad ir kaip puikiai penicilinas naikintų bakterijas, skirdami šį vaistą jam alergiškam žmogui, pacientą ne išgydysime, o pražudysime. Rinktis akmenis vien pagal savo Zodiako ženklą A. Vilkoicaitė nepataria. „Jūsų Zodiako ženklas nurodo tik Saulės – vienos iš daugelio astrologijoje nagrinėjamų planetų padėtį horoskope. Tačiau kitos planetos būna įvairiuose Zodiako ženkluose“, – sako ji.
Paklausta, kokie mineralai padeda pritraukti priešingą lytį, litoterapeutė A. Vilkoicaitė nusišypso. „Mes nežiūrime į akmenis kaip į norų pildytojus, mineralų terapija – ne magija, o darbas su savimi, – sako ji. – Turite klausti, kaip galėtumėte pasikeisti, kad taptumėte verta gražios partnerystės. Kartais pernelyg švelnioms, nuolaidžioms ar svajingoms moterims reikia stiprinti ne vadinamąsias moteriškas, o priešingas savybes. Toms, kurios vis dėlto nori stiprinti moteriškumą, labai tinka mėnulio akmuo. Jis suteikia švelnumo, gyvenimo džiaugsmo, jautrumo ir užuojautos kitiems, stiprina intuiciją, subalansuoja emocijas, padeda išlaikyti jaunatvišką išvaizdą, sureguliuoja menstruacijų ciklus, tinka norint pastoti, nėštumo ir menopauzės metu.“ Karneolis padaro moteris žaismingesnes, viliojančias, o tai natūraliai pritraukia vyrų. Teigiama, kad, nešiojant karneolį nuolat, oda tampa jaunatviškai graži ir gaivi. Tiesa, jis pažadina itin didelį seksualumą, tad reikėtų pagalvoti, ar jums to reikia. Chrizokola rekomenduojama vyriškoms moterims, padeda joms susijungti su Žeme, pajusti savo natūralų ritmą, iš jo išsimušame ir pernelyg skubėdamos. Malachitas mažina menstruacijų skausmus, skatina meilę sau ir kitiems, kūrybingumą, padeda įsisąmoninti slepiamus jausmus ir norus. Idealu, jei ieškodami savojo akmens, galime pasikonsultuoti su specialistais. Jie taiko įvairius būdus – individualius pokalbius, apdėjimą akmenimis.
Dabar daugėja energijos „narkomanų“ – jie laksto iš vienos praktikos į kitą, po šventyklas. O medikai stebisi gausėjančiais psichiniais sutrikimais.
Jei neturite laiko ar noro eiti pas specialistą, A. Vilkoicaitė siūlo labiau pasikliauti ne bendraisiais aprašymais ar Zodiako ženklais, o savo intuicija. Kad neblaškytų informacijos gausa, galite akmenį rinktis užmerktomis akimis. „Palaikykite jį rankoje, mintyse paklauskite, ką galėtumėte kartu nuveikti. Tiesa, būna, kai žmonėms trūksta energijos, jie griebia pernelyg stiprius akmenis – granatus, piritus, hematitus. Šių nereikėtų nešioti ilgą laiką, vis leiskite pailsėti. Su įsigytu akmeniu siūlau pabūti bent mėnesį. Stebėti, užrašyti pojūčius. Akmenį reikia pažinti, negalima mėtytis nuo vieno prie kito“, – sako A. Vilkoicaitė.
Kaip naudoti?
Idealiausia akmenis nešioti prie kūno, ties labiausiai susijusiu energijos centru. Tarkim, ametistas medituojant neretai kabinamas ant kaktos, mat padeda susitelkti, atveria vadinamąją trečiąją akį. Melsvasis chalcedonas yra komunikacijos centro akmuo, jis turėtų kabėti ties kaklo duobute ar kiek žemiau. Jis labai tinka, kai tenka daug bendrauti, vesti seminarus, paskaitas, be to, mažina gerklės skausmus. Širdies centro akmenys nuleidžiami į krūtinės vidurį. Reguliuojantieji vaisingumą, mažinantieji menstruacijų skausmus kabinami žemiau bambos, užvėrus juos ant liemenį juosiančios virvutės. Prireikus aptakios formos akmenėlį prie reikiamos kūno vietos galima priklijuoti pleistru. Skaidresni, švaresni, protą veikiantys akmenys paprastai kabinami ant viršutinės kūno dalies, segami į ausis, drumstesni, tamsesni – ant apatinės dalies, ant kojos. Rankos puikiai tinka visiems akmenims. Tik reikia atsiminti, kad moterų laimingoji ranka yra kairė, o vyrų – dešinė. Stipresnius akmenis rekomenduojama pradėti nešioti ant nelaimingosios rankos. Svarbu, kad akmens aptaisas žiede nebūtų uždaru dugnu, akmuo turi liesti odą. Ne visus mineralus galima pragręžti, tad galite juos įdėti į drobinį maišelį ir šį kabinti ant virvutės. „Dažnai akmenys dėvimi poromis. Tarkim, kalnų krištolas kartu su bet kuriuo kitu akmenėliu subalansuoja, normuoja pastarojo poveikį“, – teigia A. Vilkoicaitė. Akmenis galima ne tik nešioti, bet ir laikyti ant stalo ar po pagalve, sutelkti į juos dėmesį medituojant, pagulėti apdėjus jais kūną ar jų rate. Populiaru gerti mineralų vandenį. Tiesa, ne visus akmenis galima nardinti į vandenį, mat trapesniems tai sukels eroziją, be to, gali apkalkėti.
Akmenų terapija neretai užsiimame to nenutuokdami – kai pajūryje apsikasame smėliu ar renkame patikusius akmenėlius, kai vaikštome po juos basi ar maudomės jūroje – druska turi didelės valomosios jėgos. Ir net jei po kojomis akmenų nejaučiame, vaikštant basomis, jie mus veikia. Mat didžioji Lietuvos dalis (išskyrus Žemaitiją) yra įsikūrusi ant anhidrito (arba angelito) kristalinio pamato, o šis akmuo turi labai stiprią apsaugą bei skatina ryšį su dvasios pasauliais. Dėl to kai kurie mineralogai mūsų šalį net vadina palaiminta.
PATARIMAI
Litoterapeutė Agnė Vilkoicaitė
Kaip prižiūrėti? Prie kūno palaikytą akmenį reikia nuplauti tekančiu šaltu vandeniu. Labai gerai valo ir druskos tirpalas. Jei negalima plauti, palaikykite ant ametisto arba kalnų krištolo drūzos arba įdėtą į drobinį maišelį ir apkastą druska. Šią paskui išpilkite, antrą kartą nenaudokite.
Kaip pakrauti? Daugumą akmenų geriausiai pakrauna pilnaties ir tekančios saulės šviesa, palaikykite joje bent kartą per mėnesį. Jei yra galimybė, išneškite į gamtą, sodą, kad galėtų pabūti gaubiami natūralių stichijų, tada jie akivaizdžiai atsigauna.
Kaip atskirti tikrą nuo netikro? Deja, tai įkandama ne visiems. Geriausia kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus arba pirkti tik patikrintose vietose. Ypač daug padirbinių pasitaiko karoliukų vėrimo salonuose ar mugėse. Vienas dažniausiai padirbinėjamų yra turkis. Juvelyriniai dirbiniai iš tikro turkio daromi retai, mat šis mineralas yra vos kietesnis už kreidą. Jis gali būti kietinamas dervomis arba klijuojamas iš šlifuojant atlikusių turkio miltelių, bet dažniau sutinkame iš magnezito ar netgi plastmasės gaminamus padirbinius. Kalnų krištolas kartais švitinamas radioaktyviaisiais spinduliais, kad patamsėtų iki dūminio kvarco ar net moriono juodos spalvos, tad pigiai internetu galite atsisiųsti ne pagalbininką, o radiacijos šaltinį arba grūdinto stiklo niekutį. Citrinas niekada nebūna karamelės geltonumo. Jei toks yra, vadinasi, – kaitintas. Agatai dažnai dažomi. Jei šis akmuo švyti keliomis spalvomis, veikiausiai yra dažytas. Taip mėgstama paryškinti ir rožinio kvarco spalvą.
