Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ir net be simptomų.
Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių organizme gripo virusas dauginasi žarnyne ir nesukelia ligos simptomų. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių.
Gripo virusai nuolat kinta dėl paviršinių antigenų kintamumo (H ir N), ir kai viruso kintamumo galimybės išsisemia, tuomet paplinta genetiškai naujas gripo virusas. Tokie virusai sukelia labai dideles epidemijas ir pandemijas.
Gripo infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia, žmogui pakyla temperatūra iki 38,5ºC ar net daugiau. Pasireiškia raumenų skausmas, galvos ir gerklės skausmai, apima silpnumas ir kamuoja sausas kosulys. Taip pat gali atsirasti sloga, perštėti akis, padidėti jų jautrumas šviesai.
Rečiau, tačiau pasitaikantys simptomai: šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas.
Gripo simptomai trunka 2-3 dienas, bet ne ilgiau nei 7 dienas. Simptomai nyksta palengva, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali likti kelias savaites.
Paprastai infekcinis šaltinis būna sergantis žmogus. Visgi epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacinio periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai skiriasi pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamasis periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams - 10 dienų ir daugiau.
Gripu užsikrečiama kalbant, kosėjant, čiaudint apie žmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydžio dalelės. Didesnės dalelės ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės greitai išgaruoja ir išdžiūvusioje formoje lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Gripo virusas patenka į kitą imlų organizmą per nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę, pvz. neplautomis rankomis patrinant akį.
Gripo sezono pikas būna gruodžio bei vasario mėnesiais, todėl kasmet rudeniui įpusėjus rekomenduojama skiepytis.
Lietuvoje vakcinos nuo gripo yra sudarytos iš inaktyvuoto suskaldyto viruso, todėl vakcinos yra gana saugios. Kartais pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Anot Vilniaus visuomenės biuro specialistų, kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną.
Efektyvumas – imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4-6 savaičių po skiepijimo.
Kam rekomenduojama skiepytis?
Skiepytis nuo gripo ypatingai rekomenduojama žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:
- asmenims, dirbantiems su pacientais;
- vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;
- nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;
- vaikams nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;
- asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;
- asmenims, esantiems 50-64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);
- asmenims, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.
Kaip dar apsisaugoti?
Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža, pvz. sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridenkite burną sulenkta alkūne.
Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina reguliariai plauti rankas.
Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Rankas reikėtų plauti apie 20–30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10–15 s.
Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti čiaupą. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant burną ranka.
Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti patalpas.
