Kaip tai atsitinka – ar tai gydytojų kompetencijos klausimas, ar paprasčiausiai etikos nebuvimas, kada viską lemia pinigai? Šito klausiame žinomą plastikos chirurgą Darių Radzevičių, dirbantį sostinės grožio ir chirurgijos klinikoje „Sugihara“.
Turite didžiulę plastikos chirurgo darbo patirtį, tad tikriausiai matote kiaurai, kas būna padaryta su žmonių veidais. Įdomu būtų sužinoti Jūsų nuomonę, kodėl norėdami pasigražinti ar pasijauninti žmonės taip perlenkia lazdą?
Versace ir Stallone'ės pavyzdžiai yra tikras košmaras. Ir ypač, kai matai, kaip atrodė ta Versace prieš 30 metų – buvo simpatiška graži moteris, o dabar yra neatpažįstama. Ir klausimas - kodėl taip nutiko. Aš pats labai dažnai sau užduodu tokį klausimą. Ir manau, kad tam yra kelios priežastys.
Pirmoji priežastis yra ta, kad šiais laikais galima gauti pakankamai greitą ir gerą rezultatą, atliekant vienais atvejais kažkokias injekcijas, jeigu jos tinka, kitais atvejais – kokias nors plastines operacijas. Žmogus mato, kaip galima gauti greitą rezultatą. Sakykime, injekcijos (botulinas, užpildai) – 10 minučių, ir tavo veidas pajaunėja bei pagražėja keleriais metais. Ir kažkuria prasme žmogus apsigauna ir galvoja, kad jeigu tu dar suleisi, tai dar pagražėsi keleriais metais. O jeigu dar ir dar suleisi, tai tu vis gražėsi ir gražėsi, kol pasieksi 20 metų. Bet taip nėra ir niekada nebus. Yra tam tikros ribos, kai mes galime gauti tam tikrą rezultatą.
Tas pats yra su chirurgija. Tu atlieki veido patempimo operaciją, vokų plastiką ir veidas pajaunėja 10 metų. Ir praėjus porai metų žmogus sako – gal man dar pasidaryti operaciją ir aš pajaunėsiu dar 10 metų? Tai viena iš priežasčių, kodėl mes gauname tokius košmarus.
Kita priežastis, kurios aš ilgą laiką nesupratau, kaip tai bebūtų keista, bet kai kam tai yra gražu. Aš kartais žiūriu pasaulio kolegų darbų nuotraukas, kur yra operuotos nosys, krūtys, ir man visur per vulgaru, per negražu... Juk žmonės deda gražiausius savo darbų pavyzdžius kaip reklamą į savo puslapius. Bet tu matai, kad tai yra negražu. Ir vieną dieną supratau, kad kai kam tai yra gražu.
Ar iš tiesų yra toks skirtingas mūsų grožio supratimas?
Visi žmonės sako, kad jie nori kuo natūralesnio rezultato. Visos moterys nori kuo natūralesnių krūtų po operacijos. Jos visos nori natūraliai atrodančio veido po operacijos. Bet kai pradedi šnekėti ir rodyti pavyzdžius, tas natūralu kiekvienam atrodo visiškai skirtingai. Ir vienaip atrodo vienam gydytojui, kitaip atrodo kitam gydytojui, o dar kitaip – pacientei. Ir aš, pavyzdžiui, turiu pacienčių, kurios matydamos mano vaizdinę medžiagą, nuotraukas prieš ir po operacijos, sako, kad rezultatas yra per menkas, per maža krūtinė, per mažai patemptas veidas.
Bet mano filosofija, kurią aš deklaruoju viešai, yra tokia, kad turi nesimatyti plastinės operacijos. Kaip ir turi nesimatyti makiažo, kad jis yra, – tik tada jis bus geras. Jeigu tu jį pastebi, vadinasi, jis netobulai padarytas. Lygiai tas pats yra su visomis injekcijomis ir operacijomis. Neturi matytis, kad žmogui atlikta kažkokia procedūra, kad jam padidintos lūpos ar suleistas botulinas. Tai turi matytis iš paciento pozityvumo. Juk viso šito prasmė – padaryti, kad žmogus geriau jaustųsi. Jaustųsi pašviesėjęs, pajaunėjęs, kad po procedūros ar operacijos būtų pozityvesnis. Ir, be abejo, geriau atrodytų.
Tad geriau yra mažiau?
Iš principo chirurgijos principas yra nepakenkti. Užtat aš visada galvoju ir labai sutinku su tuo, kas rašoma literatūroje – mažiau yra geriau. Mažiau yra daugiau. Ir tai yra susiję tiek su operacijomis, tiek su injekcijomis.
Vadinasi, daug lemia ne tik gydytojo kompetencija, atsakomybė, bet ir jo etikos suvokimas?
Šiuo metu pasaulyje yra mažiausiai 100 skirtingų užpildų pavadinimų. Užpildus leidžia visi – plastikos chirurgai, kosmetologai, dermatologai, šeimos gydytojai – kas tik nori. Kaip ir viskas būtų tvarkoje, bet kiekvienas užpildas turi būti leidžiamas vadovaujantis principu – nepakenk. Tu turi žinoti, kur leidi, kokį kiekį leidi, ir visada geriau suleisti mažiau nei per daug. Nes galima gauti ir labai labai skaudžių komplikacijų.
Pacientės mato, kaip viskas yra santykinai lengvai gaunama. Kad kai kam tai yra gražu, kai kam negražu – tai požiūrio skirtumas. Ir trečias dalykas – tai techninis brokas. Kai yra suleidžiama ne ten, per daug arba per daug paviršiuje. Kada yra per daug patempiama, kada gaunamos tam tikros komplikacijos, atsiranda asimetrija arba skirtingame aukštyje esantys pjūviai. Ir visa tai yra gydytojo kompetencijos klausimas. Kur jis suleidžia, kaip suleidžia, koks jo ginklų asortimentas.
Kaip aš sakau: kuo aš skiriuosi nuo dermatologės. Skiriuosi tuo, kad mano ginklų asortimentas yra gerokai didesnis. Kadangi aš ne tik galiu leisti užpildus, naudoti lazerį, bet ir atlikti operaciją. Koks yra mūsų klinikos privalumas? Kad mes dirbame visa komanda – tai kosmetologė, dermatologas ir aš, plastikos chirurgas. Ir kad mes visi galime tam pacientui padėti.
Visa tai aš galiu iliustruoti labai šviežiu pavyzdžiu. Neseniai teko matyti kiną „Bridžitos Džouns kūdikis“ su Renee Zellweger. Labai daug ir ir garsiai buvo apie ją kalbėta – ką ji pasidarė, kad ji nepanaši į save, kaip čia nutiko ir t.t. Kadangi esu matęs ankstesnes serijas, galėjau akivaizdžiai palyginti jos veidą tada ir dabar. Turėjau ištisas pusantros valandos analizuoti jos veidą ir suprasti, kas gi ten yra ne taip, kodėl tas veidas yra ne toks, ir kodėl tai jau yra kitas žmogus. Iš principo aukšto profesionalumo požymis yra tada, kai tu žmogų ne tik atjaunini, bet tu jį padarai tokį, koks jis buvo prieš 5 ar 10 metų.
Bet ar tai yra įmanoma?
Man teko dalyvauti ne vienoje konferencijoje, kur apie tai buvo diskutuojama. Ir mano paties metodikos pasikeitė, jos yra kitokios. Netgi paprasčiausia viršutinių vokų plastika – tai yra operacija, kurią atlieka praktiškai visi plastikos chirurgai ir netgi okulistai. Neužtenka tik pašalinti odos perteklių, kuris atsirado senstant. Kai buvo pradėta analizuoti nuotraukas tų pacienčių, kurios yra po operacijos, ir lyginama su nuotraukomis prieš 10 metų, pastebėta, kad tai ne tas pats žmogus. Žmogus lyg ir atjauninamas, bet negaunamas tas pats vaizdas, kaip prieš 10 metų. Aukštasis pilotažas yra padaryti iš to žmogaus tokį patį, koks jis buvo prieš 5 ar 10 metų. Ir tai yra siekiamybė.
Taigi aš, žiūrėdamas į Renee Zellweger, kuri buvo pajauninta ir pagražinta, matau, kad tai yra jau kitas žmogus. Filme buvo trumpi intarpai, kur buvo rodoma, kokia ji buvo prieš 15 metų. Tad visą kino seansą analizavau, kas čia ne taip padaryta, ir, be abejo, išsiaiškinau. Per daug suleista į viršutinę lūpą, per daug suleista į tam tikras vietas užpildų. Šios aktorės vienas iš skiriamųjų bruožų buvo putlūs žandai. Greičiausiai jai jie nepatiko ir dabar jie yra sumažinti, bet per daug. Techniškai tai yra įmanoma – jeigu tai yra riebalinis sluoksnis, viduje padaromi maži pjūviai ir išimama dalis riebalų. Jeigu taip yra dėl to, kad anatomiškai išsivystęs didelis raumuo, suleidžiama botulino tam, kad tas raumuo taptų mažesnis.
Taigi žmogus tarsi panašus, bet jau ne tas pats. Ir taip yra todėl, kad greičiausiai per daug visko padaryta. Klausimas kitas – ar pati Renee Zellweger patenkinta rezultatu. Jeigu ji patenkinta, tai viskas yra tvarkoje.
Gal galėtumėt pateikti gerų plastinės chirurgijos pavyzdžių?
Kitas mano jau anksčiau matytas pavyzdys – filmas su Tomu Cruise'u, kuris yra vyras gražuolis. 54-erių metų, o atrodo puikiausiai, viskas tvarkoje, niekam nekyla net jokių minčių apie procedūras, kurios jam atliktos. Scientologija nedaro žmogaus jaunesniu ir gražesniu iš principo. Bet buvo vienas vienintelis stop kadras iš labai arti, kur aš pastebėjau nedidelius pjūvelius specifinėse vietose, kurie galėtų išduoti, kad jam buvo atlikta veido patempimo operacija. Aš esu beveik tikras, kad tai buvo padaryta, bet tai yra geros plastinės chirurgijos pavyzdys, kur mes net neįtariame, kad tai buvo padaryta. Jo veidas atrodo visiškai tobulai, toks pat, koks buvo prieš 10 ar 15 metų. Anatomija nepakeista, veidas šviesus, jaunas ir gražus. Tai yra plastinės chirurgijos siekiamybė.
Gal galėtumėt daugiau papasakoti apie botuliną – kaip jis veikia, ar tai, ką mes suleidžiame, pasilieka visam laikui?
Ne, tai nepasilieka. Yra tam tikri mimikos raumenys, kurie dėl tam tikrų priežasčių su amžiumi būna nekontroliuojamai įsitempę. Normalu, kai jie įsitempia tada, kai mes norime išreikšti kokią nors mimiką. Bet nenormalu, jeigu jie būna visą laiką įsitempę. O su amžiumi jie tokie pasidaro. Tam yra suleidžiamas botulino toksinas, kuris tam tikram laikui tą raumenį padaro mažiau aktyviu, kad jis nebūtų įsitempęs. Ir tuomet automatiškai sumažėja raukšlių, kadangi tas raumuo mažiau tempiasi ir mažiau būna susitraukęs.
Kalbant apie botulino perdozavimą – aš galvoju, kad yra normalu, kai žmogus savo mimika išreiškia emocijas, ir nereikia jo tiek suleisti, kad tų mimikų nebūtų. Ir šiais metais aš leidžiu gerokai mažesnėmis dozėmis botulino nei leisdavau prieš dešimt metų. Pasikeitė filosofija, pasikeitė mano paties matymas. Ir aš visada sakau pacientams, kad neturi būti taip, kad jūs negalite mimikos išreikšti. Jums turi išlikti tam tikros raukšlės, kai jūs padarote tam tikrą grimasą. Nes jeigu mes eliminuosime tuos raumenis ir tų raukšlių nebeliks, jos atsiras kitose vietose.
Tipiškas pavyzdys, išduodantis, kad yra suleista per daug botulino kaktoje, prie akių, – žmogui šypsantis atsiranda raukšlės prie nosies. Tai tipiškas botulino veidas, kai žmogus išreiškia mimiką raukšlėmis prie nosies. Normaliai taip nenutinka, kadangi mes išreiškiame mimiką raukšlėmis prie akių, kaktoje, tarp antakių.
Ar skiriasi pats plastinės chirurgijos principas moterims ir vyrams?
Iš tiesų, vienokie yra reikalavimai moteriškam veidui ir kitokie – vyriškam. Tai yra du skirtingi dalykai. Ir normalu, kad vyriškas veidas yra visiškai kitoks. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kokie vyriški veidai patinka moterims. Tai kuo labiau jis yra vyriškas, grubus, su išreikšta apatine veido dalimi, apatiniu žandikauliu, masyvia nosimi, tam tikromis raukšlėmis kaktoje – tuo tas veidas moterims yra seksualesnis ir gražesnis. Ir visiškai nereikia, kad vyriškas veidas būtų smulkus, su maža nosyte ir be jokių raukšlių – ne tokie moterims patinka veidai.
Užtat kai aš turiu pacientą vyrą, kuris nori jaunesnio ir šviežesnio veido ir kad kaktoje būtų panaikintos raukšlės, sakau, kad jų nereikia naikinti. Jas reikia padaryti mažiau intensyvias. Žmogus turi rauktis ir reikšti emocijas, taigi raukšlės turi išlikti, nes lygi kakta – jau nenatūralu. Galų gale, apatinė veido dalis turi derėti su viršutine.
O botuliną reikia suleisti taip subtiliai, kad nebūtų kaukių. Bet galbūt yra žmonių, kurie nori turėti vaškinę kaktą ir jiems tai yra gražu? Kiekvienas žmogus renkasi savo gydytoją pagal savo filosofiją ir savo standartus.
Kaip surandate kompromisą? Kai pacientas nori daugiau, o jūs manote, kad tai bus negražu?
Yra moterų, kurios pasižiūri mano pavyzdžius ir sako, kad joms tai per mažai, jos nori gerokai daugiau. Tada aš sakau, kad jeigu tas daugiau yra labai nežymiai daugiau, gerai, galima imti didesnio modelio implantus, jeigu leidžia audiniai ir galima juos bus tiek ištempti. Bet jeigu tai neatitinka mano saugumo standartų ir mes rizikuosime turėti groteskiškai didelę krūtinę, kur gali per daug išsitempti ir plyšti oda, aš labai apgailestauju, bet atsisakau operuoti.
Čia yra saugumas. Bet kiekvienas žmogus dar turi savo estetikos suvokimą ir tą plonytę raudoną ribą. Man nesinori, kad moteris su tokia krūtine pasakotų savo draugėms, kad tą krūtinę padarė Radzevičius. Man tai būtų antireklama, kadangi mano kitokia filosofija.
Kai pacientė sėdi šioje kėdėje, o aš sėdžiu priešais, pacientė galvoja, kad tai ji mane renkasi iš tų kelių gydytojų, pas kuriuos ji buvo ar dar eis. Bet aš visada pacientėms sakau, kad tai yra abipusis procesas, ir ne tik ji mane renkasi, bet ir aš ją renkuosi – ar tai mano pacientė ar ne mano. Kokie pacientės lūkesčiai, kokios jos galimybės, koks galimas rezultatas, ar pacientė bus juo patenkinta.
Techninis klausimas: jeigu botulino yra per daug, ar galima jį išsiurbti? Ką daryti, jeigu gaunamas komiškas rezultatas ir žmogus nori jį pataisyti?
Su botulinu yra paprasta. Jis turi vieną gerą ir vieną blogą savybę. Gera savybė yra ta, kad jeigu jums nepatinka gautas efektas, tai po 6 mėnesių jis praeina visiškai. Atrodo taip, tarsi nieko nedaryta. Bet blogas dalykas yra tas, kad jeigu jums tai patinka, šis efektas po 6 mėnesių praeina ir injekciją vėl reikia kartoti.
Vadinasi, Versace ir Stallone save „tobulina“ nuolat, tai nėra vienkartinės klaidos?
Kalbant apie šias moteris aš jau net negalėčiau pasakyti, kas joms padaryta, bet tai tikrai ne tik botulino suleidimas. Ten greičiausiai ir botulino, ir hialuroninės rūgšties, gal net riebalų injekcijos. Ir tikrai ne viena atlikta operacija. Ten tikrai visko yra per daug.
O ar įmanoma senti gražiai natūraliai, be jokių operacijų ir injekcijų? Juk iš tiesų senstame nevienodai...
Kai aš matau moteris, kurioms yra 60 metų ir jos puikiai atrodo, ir kai jos pasakoja apie makaronų dietas ar apie čakras, kurios joms atsidaro ir dėl to jos taip puikiai atrodo, aš netikiu tuo, nes žinau, kad taip nebūna. Aš suprantu, kad labai svarbu yra genetika, gyvenimo būdas, tačiau jeigu žmogus 65-erių ar 70-ies atrodo taip, tarsi jam būtų 50, tai tikrai nebūna stebuklų. Tai yra tik geros plastinės chirurgijos pavyzdžiai. Sophia Loren, Maja Pleseckaja - galima paimti bet kurį aktorių arba žymų žmogų, kuris būdamas 65 atrodo puikiai. Ir aš manau, kad tai yra tiesiog geros plastikos chirurgijos pavyzdžiai, o ne makaronų dieta ar dar kažkas.
Kalbant apie darbo broką – ar teko taisyti savo kolegų darbus?
Taip, be abejonės. Gal kažkas taiso mano klaidas. Mes esame žmogiški faktoriai. Ir visada yra du žmogiški faktoriai – tai paciento ir gydytojo. Be abejo, aš dabar operuoju kitaip, negu tai dariau prieš 10 metų. Dabar mano kitokie pjūviai, kitokie randai ir kitokie rezultatai. Mažiau leidžiu botulino ir mano veidai atrodo natūraliau negu tada. Galbūt kai kurie gydytojai yra tame procese, kuriame aš buvau prieš 10 ar 15 metų. Tai yra natūralu. Taip, yra kažkiek techninio broko. Neretai tenka raminti pacientes po operacijos, kad viskas yra gerai, taip turi būti. Kartais tenka nuraminti ir atėjusias iš kito gydytojo, kad viskas tvarkoje, galbūt lūkesčiai buvo kiti.
Gal galite pateikti konkretų pavyzdį?
Tenka peroperuoti nosis. Operuodamas nosį aš visuomet pacientams sakau, kad yra geriau šiek tiek per mažai, negu šiek tiek per daug. Aš nesu turėjęs savo pacienčių, kurioms būčiau per daug sumažinęs nosies kuprelę ar per daug sutrumpinęs nosį. Neneigsiu, esu turėjęs pacienčių, kurioms galbūt per mažai nuėmiau nosies kuprelės ar per mažai ją sutrumpinau. Bet visada galima grįžti ir tą kuprelę dar sumažinti.
Bet aš esu operavęs ne vieną nosį, kuri buvo per daug sutrumpinta ar per daug nuimta kuprelė. Tuomet atsiranda nemaža bėda, kaip visa tai pakoreguoti, nes jau nebeužtenka grįžti ir kažką smulkaus padaryti. Reikia turėti kremzlės, kuri imama dažniausiai iš ausies, įdėti į nosį ir ją pailginti. Reikia tą įdubimą, kuris atsirado vietoje kuprelės, sumažinti. Ir tai jau nebe nosies plastika, o nosies rekonstrukcija. Ir tai iš tikrųjų yra labai sudėtingos operacijos, kai tau reikia kažką ilginti ir didinti. Tad geriau jau šiek tiek per mažai, negu šiek tiek per daug.
Kyla klausimas – tad plastikos chirurgai yra menininkai?
Iš vienos pusės tai yra rankų darbas. Bet aš visuomet sakau, kad jeigu tavo operacijoje dirba tik rankos, tai greičiausiai tu esi amatininkas. Bet jeigu dirba rankos, protas ir širdis, tai tu galbūt gali pretenduoti į menininką. Bet nereikia įsivaizduoti, kad plastikos chirurgas kaip dailininkas, atsisėdęs prie molberto su kaklaskare ir teptuku kažką daro. Ne. Pirmiausiai tai yra amatas.
Pirmuosius 5 metus tu dirbi tam, kad įsisavintum metodiką bei techniką ir žinotum, kaip reikia operuoti. Toliau tu jau galvoji, kaip tau neoperuoti. O dar vėliau tu galvoji, kaip tau atsirinkti pacientus, kuriuos iš tikrųjų reikia operuoti ir gauti tą rezultatą, kurio jie nori. Ir ar tu gali jį gauti? Ir jeigu gali, tai kad jis būtų natūraliai atrodantis. Ir taip kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tai tuo pažengęs gydytojas skiriasi nuo ką tik pradėjusio savo chirurginį kelią.
Iš vienos pusės tai yra komercinė sritis, bet iš kitos pusės tu turi visada išlikti gydytoju, kurio pagrindinis principas yra pirmiausia nepakenkti.
„Brokus“ taisyti, ko gero, yra labai nepaprasta – juk tai yra veidas, o po operacijos visada lieka siūlės.
Jeigu kalbame apie nosį, tai tos siūlės dažniausiai būna nosies apačioje arba jos viduje ir jų beveik nesimato. Bet, be abejo, operuoti antrą kartą visada yra gerokai sunkiau negu pirmą. Padaromas pjūvis, atkeliama visa oda, nes reikia viską matyti. O jeigu jau būna kartą operuota, ta oda būna prirandėjusi prie kremzlių ir ją būna labai sunku atidalinti, kad nesigautų nelygumai. Standartiškai pakartotinos nosies plastikos trunka beveik du kartus ilgiau.
Labai dažnai gydytojai turi vieną šansą – operuojant krūtinę, dedant implantus. Jeigu tu juo pasinaudojai - tavo pacientai bus laimingi ir viskas bus gerai. Bet jeigu tu to šanso neišnaudojai, tai operuoti antrą ir trečią kartą yra gerokai sunkiau.
Užsakymo nr.: PT_72681642
