Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, visame pasaulyje daugiausiai yra asmenų, turinčių vidutinio sunkumo ir sunkaus regėjimo sutrikimų. Labiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog 80% visų regėjimo sutrikimų galima išvengti arba išgydyti.
Silpnėjančio regėjimo priežastys:
• įtemptas darbas;
• sausas oras;
• netinkamas apšvietimas;
• netinkama mityba;
• ultravioletiniai spinduliai;
• netinkamai parinkti akiniai;
• darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
• rūkalų dūmai;
• nuovargis ir stresas;
• nereguliarus miegas.
Pagrindiniai regos sutrikimai
• Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.
• Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.
• Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.
• Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.
• Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.
• Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.
• Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.
Kaip galime padėti akims?
Poilsiaukime gamtoje, neužterštoje aplinkoje, laikykimės dienos ir poilsio režimo, užsiimkime atpalaiduojančia, mėgstama veikla.
Atkreipkime dėmesį į akių nuovargį ir skausmus, pašalinkime juos.
Ribokite darbo kompiuteriu laiką, televizoriaus žiūrėjimą.
Nuo 35 – erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai.
Labai svarbu tinkamai maitintis, o prireikus, vartoti maisto papildų. Raktas į sveikas akis – karotinoidai: zeaksantinas ir liuteinas – pastarasis yra aptinkamas žaliose lapinėse daržovėse – špinatuose, kopūstuose ir kt. Liuteiną organizmas naudoja kaip antioksidantą bei mėlyną šviesą absorbuojantį pigmentą.
Tyrimai parodė, kad liuteinas koncentruojasi tam tikroje makulos dalyje, atsakingoje už centrinį regėjimą. Hipotezė teigia, kad tokia natūrali liuteino koncentracija šioje vietoje yra todėl, kad liuteinas saugo nuo oksidacinio streso ir stiprios šviesos. Tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp suvartojamo liuteino kiekio ir akies pigmentacijos. Be to, kai kurios studijos pademonstravo, kad makulos pigmentacijos padidėjimas sumažina su amžiumi susijusios makulos degeneracijos galimybę.
Antioksidantai (vitaminas E ir vitaminas C) - būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.
Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.
Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje.
Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą.
