Vieną dieną tai nutiko ir man – užčiuopiau krūtyje nemažą gumbą. Jį apžiūrėjusi šeimos gydytoja irgi atrodė sunerimusi. Į klausimą, ar tai rimta, numykė, esą sunku iškart pasakyti, reikėtų išsitirti, ir išrašė siuntimą pasikonsultuoti su onkologu. Patekti pas gydytoją pavyko gana greitai – po savaitės jau sėdėjau prie kabineto su kitomis likimo draugėmis. Jos dalijosi savo ligų istorijomis, kai kurios pliką galvą dengė skarele, ir tai, tiesą sakant, optimizmo nesuteikė. Po mamografijos užėjusi į kabinetą sužinau, kad reikėtų ir echoskopijos. „Kažką rado. Reikia papildomų tyrimų“, – rašau vyrui žinutę ir laukdama bandau ką nors įskaityti savo kortelėje. Joje parašyta: „Vyrauja liaukinis audinys.“ Ir kas iš to? Peržiūrėjusi ultragarso rezultatus gydytoja praneša, kad abiejose krūtyse aptikta cistų, o į klausimą, kada vėl ateiti pasitikrinti, atsako, kad tai nebūtina. Ir pusbalsiu priduria: „Na, tokias ligas galėtų ir poliklinikoje sužiūrėti...“ Tiesa, mano euforija truko neilgai – vos atėjau į darbą, kolegės ėmė klegėti, kad ir gerybiniai augliai gali supiktybėti, kad kontrolė būtina, o onkologai ramina, nes turi savo interesų. Kaip yra iš tikrųjų, sutiko papasakoti dvi Nacionalinio vėžio instituto gydytojos – chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė ir radiologė dr. Rūta Briedienė.

Ramiai, be panikos!

Abi gydytojos teigia, kad, kalbant apie krūtų patikrą, situacija tikrai kiek komplikuota, mat trūksta tarpinės grandies specialistų. „Tarkim, jei jums pagausėjo išskyrų ar sutriko menstruacijos, tikrai nekeliausite iškart į onkologijos ligoninę. Šeimos gydytoja siuntimą išrašys pas poliklinikos ginekologę, o ši, atlikusi visus reikiamus tyrimus, jau spręs, ar yra nerimą keliančių simptomų. Taigi pas onkologą patenka jau atrinkti pacientai, – sako dr. R. Briedienė. – O štai mamologų poliklinikose nėra, tad šeimos gydytojas pacientę dėl bet kokio krūties skausmo ar gumbelio dažnai išsyk siunčia į onkologijos įstaigą. Moterys pamato užrašą „onkologo konsultacijai“ ir iškart puola į paniką, nors dauguma jų serga gerybinėmis ligomis arba visai neserga.“ Kadangi į Nacionalinį vėžio institutą važiuoja moterys iš visos Lietuvos, pacientų srautas tikrai nemažas. „Dėl to eilėje kartais laukia ir tie, kuriems išties reikia skubios pagalbos“, – apgailestauja dr. D. Gudavičienė. Tiesa, dabar situacija gerėja – daugėja poliklinikų, kuriose profesionaliai atliekama pradinė apžiūra, ir į Vėžio institutą kreipiasi jau gerai ištirtos pacientės. Vilniuje tai – Centro, Šeškinės, Antakalnio poliklinikos, moterys gerai ištiriamos ir Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Klaipėdoje. „Kita vertus, ne visada poliklinikos gydytojas gali nustatyti, koks yra navikas – gerybinis piktybinis, tad pasiekti, kad pas onkologus patektų tik vėžiu sergantys pacientai, neįmanoma. Dar labiau neverta tikėtis, kad pacientas pats sugebės įvertinti, ar jo liga rimta“, – sako gydytoja.

Cista ir fibroadenoma niekada nesupiktybės, bet būna atvejų, kai auglys slepiasi jų viduje, todėl lieka nepastebėtas.

Vis dėlto pabandykime apžvelgti dažniausius krūties vėžio simptomus ir jų rizikos laipsnį. Vienas nepavojingiausių – krūtų skausmas. „Sakoma, kad vėžys neskauda, ir tai paprastai yra tiesa, – sako dr. D. Gudavičienė. – Nesvarbu – maudžia, tempia ar duria, šis simptomas onkologus gąsdina mažiausiai, bet skausmas – puikus pretekstas pasitikrinti krūtis. Skausmas dažniausiai būna ciklinis. Vienas moteris nemalonūs pojūčiai kamuoja per ovuliaciją, kitas – prieš menstruacijas. Homeopatinių ar uždegimą slopinančių vaistų skiriama tik tada, kai skausmas trukdo gyventi. Jei krūtį duria, ypač keičiant padėtį, čiaudint, tai dažniausiai rodo neuralginio pobūdžio susirgimą – nervų šaknelių uždegimą, stuburo išvaržą.“

Krūtyje užčiuopti gumbeliai taip pat dažnai būna gerybiniai. Paprastai tai – cistos ir fibroadenomos. Cistos – vandeningos pūslelės, fibroadenomos – išvešėjęs liaukinis ir jungiamasis audinys. Gerybiniai navikai paprastai paslankūs, lygiu paviršiumi, taisyklingos formos. Vis dėlto aptikus tokį nereikėtų numoti ranka, mat, pasak onkologės, karcinomų irgi gali būti labai paslankių, lygiu paviršiumi. Maži gerybiniai navikai paprastai neoperuojami, nebent didėja, yra didesni kaip 2 ar 3 cm, deformuoja krūtį. Anksčiau jie šalinti dažniau dėl prastesnių diagnostikos galimybių – neretai tik išpjovus auglį buvo galima nustatyti, koks jis. Dr. D. Gudavičienė paneigia mitą, esą kai kurie gerybiniai augliai ilgainiui supiktybėja. „Cista ir fibroadenoma niekada nesupiktybės, bet būna, kad auglys slepiasi jų viduje, todėl lieka nepastebėtas, – paaiškina onkologė. – Todėl reikėtų sekti, ar šie dariniai neauga, nekeičia formos.“ Dr. Rūta Briedienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugybinės cistos ar kiti gerybiniai augliai rodo organizmo polinkį į proliferaciją – kad jo ląstelės dalijasi greičiau, nei derėtų, o vėžys, kaip žinome, šia savybe irgi pasižymi. Vis dėlto tiesioginių ir labai akivaizdžių sąsajų ieškoti nevertėtų – piktybinis auglys gali išsivystyti ir toms moterims, kurios gerybinių nėra turėjusios.

Kartais be reikalo nerimaujama ir dėl įdubusių spenelių arba išskyrų iš jų. „Įdubęs spenelis gali būti ir anatominė ypatybė, ypač jei spusteltas lengvai išnyra. Blogiau, jei visada buvo iškilęs, o vėliau įdubo arba spustelėtas neiškyla, – vėžinis navikas jį paprastai įsiurbia gana tvirtai, – sako dr. D. Gudavičienė. – Jei yra išskyrų nustojus maitinti kūdikį krūtimi, nerimauti nereikėtų – jų gali būti net 5-erius metus. Beje, jei dažnai maigysite spenelius, išskyrų gaminsis tik daugiau, tad tikrinti juos užtenka kartą per mėnesį. Kas kita, kai išskyros ima tepti drabužius arba yra kraujingos. Šis požymis gali rodyti, kad yra intraduktalinių papilomų, o periferinės intraduktalinės papilomos laikomos ikivėžine būkle.“ Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuo atveju, jei krūtimi nemaitinate, o spenelis išopėjo, atsirado negyjanti žaizda.

Ar verta ieškoti ligos?

Visos 50–68-erių metų moterys Lietuvoje kas dvejus metus gali pasinaudoti nemokama profilaktine krūtų vėžio patikros programa. O jei esi jaunesnė ir jokių pastebimų simptomų nėra – gal nėra reikalo ieškoti ligos? „Profilaktinė programa skirta tokio amžiaus moterims, nes jų krūties vėžiu serga daugiausia, tačiau tai nereiškia, kad jaunesnių ar vyresnių ši liga nepuola, – sako dr. D. Gudavičienė. – Pirmiausia siūlyčiau kiekvienai pačiai apčiupinėti krūtis praėjus kelioms dienoms po menstruacijų. Būtinai atsistojusios prieš veidrodį pakelkite rankas aukštyn, paskui uždėkite jas ant klubų ir įsižiūrėkite, ar oda nėra patempta, įdubusi, ar nepakitusi krūtų forma. Vėžiui būdinga tarsi įsiurbti, deformuoti aplink esančius audinius. Apčiupinėkite pažastis – ar nepadidėję limfmazgiai. Verta žinoti ir tai, kad jokių pastebimų pirmos stadijos vėžio simptomų dažniausiai nėra, tad profilaktiškai tikrintis vertėtų ne tik vyresnėms kaip 50-ies metų moterims.“

Būna, augliukas snaudžia 10 metų, o kitas per du mėnesius išveši iki metastazių kauluose.

Labiausiai riziką susirgti šia onkologine liga padidina BRCA genų mutacijos. Išsitirti, ar jų nėra, vertėtų, jei giminėje buvo ar yra sergančiųjų krūties ar kiaušidžių vėžiu, ypač jei sirgo ar serga jaunos. „Pastaruoju metu padaugėjo krūties vėžio paveldimumu susirūpinusių moterų. Mes tai vadiname Jolie efektu, mat tirtis paskatino Angelinos Jolie sprendimas pašalinti abi krūtis ir kiaušides siekiant išvengti šios ligos, – pasakoja onkologė. – Jei aptinkamas mutavęs BRCA genas, tikimybė susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu yra labai didelė – net 50–80 proc. Tokiu atveju pasakome pacientėms, kad yra būdas apsisaugoti ir sumažinti riziką susirgti – t. y. pašalinti krūtis. Tai padarius, susirgimo vėžiu tikimybė sumažėja 95 proc.“

Profilaktiškai dažniau tikrintis dr. D. Gudavičienė rekomenduoja ir toms, kurios vartoja hormoninius preparatus vaisingumui skatinti, taip pat kontraceptikus, kurioms taikoma pakaitinė hormonų terapija. Dėl kitų vėžį skatinančių ar jį mažinančių veiksnių patikimų įrodymų nėra. „Galima sakyti, kad vėžį vystytis skatina viskas, kas silpnina imunitetą. Pastebėta, kad žmonės, vartojantys imunitetą silpninančius vaistus (tarkim, po organų transplantacijos), dažniau suserga onkologinėmis ligomis, – sako gydytoja. – Yra net tokia teorija, kad kiekvienas mūsų turime po kelis snaudžiančius auglius, o tai, ar jie išvešės ir suaktyvės, priklauso nuo daugelio aplinkybių, organizmo savybių. Žinoma, kad vienas iš rizikos veiksnių yra estrogenų perteklius, o šie kaupiasi riebaliniame audinyje, todėl itin pavojinga nutukti. Imuninę sistemą silpnina stresas, žalingi įpročiai, o stiprina sportas, subalansuota mityba. Palankus veiksnys – maitinti kūdikį krūtimi.“

Vida Press

Teiginį, esą vėžiu serga vis jaunesnės moterys, dr. D. Gudavičienė vertina atsargiai. Pasak jos, toks įspūdis gali susidaryti dėl pagerėjusios diagnostikos ir dėl to, kad jaunoms moterims vėžys vystosi greičiau. Kad šia liga serga vis daugiau jaunesnių moterų, gali lemti ir nauji šeimos planavimo įpročiai. „Pastebėta – kuo ilgesnis moters vaisingasis periodas, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, – sako onkologė. – Anksčiau moterys gimdė daug vaikų, juos ilgai maitino krūtimi, tad ir vaisingasis periodas buvo trumpesnis. Dabar anksti bręsta, vėlai gimdo, turi vos po vieną ar du vaikus, menopauzei atitolinti vartoja pakaitinę hormonų terapiją. Įdomu tai, kad ankstyvas gimdymas turi didesnę teigiamą įtaką nei vėlyvas. Pasirodo, jei hormoniniai ciklai išjungiami per patį piką, naudos daugiau.“ Taigi senosios kartos medikų patarimai pirmąjį vaiką gimdyti iki 28-erių metų sveikatos požiūriu atrodo išties pagrįsti... Tik visos taisyklės turi išimčių. Dr. R. Briedienė neseniai tyrė pacientę, neturinčią nė vieno rizikos veiksnio.

„Vegetarei, lieknai, sportiškai, du vaikus pagimdžiusiai, laimingą santuokinį gyvenimą gyvenančiai, streso beveik nepatiriančiai, vėžiu sergančių giminaičių neturėjusiai ir neturinčiai 47-erių metų moteriai diagnozuota abiejų krūtų sarkoma. Vieną krūtį teko pašalinti, kitą – iš dalies. Šiuo metu pacientė vaikšto į chemoterapijos procedūras“, – pasakoja radiologė. „Tokia pat neprognozuojama yra ir ligos vystymosi eiga, – priduria dr. D. Gudavičienė. – Būna, vienos organizme augliukas snaudžia 10 metų, o kitos per du mėnesius išveši iki metastazių kauluose. Būna, tie, kuriems nustatyti dideli pakitimai, gyvena ilgai, o tie, kuriems diagnozuoti maži, miršta. Deja, būna ir tokių skaudžių atvejų, kai moteris nuolat vaikšto pas gydytojus tirtis, bet auglys pastebimas tik trečios ar ketvirtos stadijos.“ Tokiu atveju nereikėtų skubėti kaltinti gydytojų neprofesionalumu. Pasak dr. D. Gudavičienės, maždaug apie 5 proc. auglių ilgą laiką yra nematomi – jų nerodo nei mamogramos, nei ultragarsas, jie neaptinkami ir apčiuopos būdu.“

Tyrimų labirintai

„Kažką rado!“ – puola į paniką dažna moteris išgirdusi, kad reikia papildomų tyrimų. Kitos pyksta, jei tyrimų gydytojas neskiria. „Štai kaimynei ir echoskopiją darė, ir magnetinį rezonansą, ir kompiuterinę tomografiją, o man – tik mamogramą. Matyt, kyšio laukia“, – skundžiasi kita. Pasak dr. R. Briedienės, tokių kalbų kyla dėl informacijos stokos. Medikė mielai sutinka paaiškinti, kada ir kokie tyrimai paprastai skiriami. „Pagrindiniai diagnostikos būdai tebėra du – mamografija ir echoskopija, – sako R. Briedienė. – Mamografija – tai krūtų rentgenograma. Gana greitas ir patogus būdas. Priešingai nei kiti, jis padeda pagauti nulinės stadijos vėžį, t. y. neišplitusį už latakėlio ribų. Tokį darinį išpjovus, liga neatsinaujina. Štai kodėl mamografija tinka kaip profilaktinės patikros būdas. Be to, šį tyrimą lengva pakartoti, todėl galima objektyviai matyti auglio vystymosi dinamiką. Mamografija taip pat labai tinka moterims, kurių vyraujantis krūtų audinys yra riebalinis, mat rentgeno spinduliai jo beveik neveikia, tad labai aiškiai matyti audinio pakitimai. Tai dar viena priežastis, kodėl šis tyrimo būdas tinka vyresnėms nei 50 metų pacientėms, – su amžiumi liaukinis krūtų audinys paprastai virsta riebaliniu. Tiesa, yra ir išimčių.“

Dažniau tikrintis reikėtų toms moterims, kurios vartoja hormoninius preparatus vaisingumui skatinti, kontraceptikus, kurioms taikoma pakaitinė hormonų terapija.

Pagrindiniai mamografijos minusai – rentgeno spinduliuotė ir tai, kad ji nėra pakankamai informatyvi, jei vyraujantis krūtų audinys yra liaukinis. „Mamograma rodo, kad šis audinys yra baltas, toks pat baltas yra ir navikas, tad jei liaukos daug, ji tanki, auglį gali užstoti. Štai kodėl tokiu atveju rekomenduojama atlikti ir tyrimą ultragarsu, – paaiškina gydytoja. – Deja, moterys ne visada supranta, kodėl tiriamos papildomai, mano, kad gydytojas kažką aptiko, ima nervintis, pyksta, jei reikia ilgiau palaukti. Pastebėjau, kad Skandinavijoje ir kai kuriose kitose šalyse moterys reaguoja ramiau, net jei ir reikia laukti pusę metų.“ Tyrimo ultragarsu minusas tas, kad jis ne itin išsamus. „Jei jutiklį uždedi ant auglio, jį pamatai, jei nepataikai, auglys lieka nepastebėtas. Be to, tiriant ultragarsu, vėžinės ląstelės būna juodos, kaip ir gerybiniai dariniai. Jei šių daug, piktybinis auglys gali likti nepastebėtas“, – atkreipia dėmesį radiologė. Modernesni ultragarso aparatai turi daugiau funkcijų, kai kurie leidžia matyti trimatį vaizdą, padeda nustatyti audinio tankį. Kai mamografo ir ultragarso duomenų nepakanka, diagnozei patikslinti gali būti atliekama biopsija – paimami krūties audinių mėginiai.

Vienas informatyviausių – magnetinio rezonanso tyrimas. Jo metu moteris patalpinama į magnetinį lauką, krūtys įdedamos į krūtų rites. Prietaisas leidžia užfiksuoti skirtingą audinių tankį, o vėžinių ląstelių tankis yra didesnis nei aplinkinių audinių. Dar tikslesnė diagnozė nustatoma, jei per tyrimą į veną suleidžiama kontrastinės medžiagos. „Piktybinis auglys paprastai prisiaugina daug kraujagyslių, tarsi susikuria kraujotakos sistemą, kad galėtų geriau misti ir augti. Suleidus kontrastinės medžiagos, auglį supančios kraujagyslės beregint išryškėja. Tai padeda atskirti piktybinį naviką nuo gerybinio, be to, pamatome, kaip jis išsidėstęs, ar peraugęs raumenį ir pan. Labai svarbu, kad pamatome ir aplink jį išsimėčiusius naujus židinius, o šių atliekant kitus tyrimus pastebėti neįmanoma, – aiškina dr. R. Briedienė. – Todėl labai naudinga magnetinio rezonanso tyrimą atlikti prieš operaciją – kad pamatytume, kokį plotą reikia išpjauti. Palikti židiniai jie užauga, tada sakome, kad vėžys atsinaujino.“ Tiesa, radiologė perspėja, kad netinkamu metu, tarkim, prieš menstruacijas, atliekamas magnetinis rezonansas gali klaidinti, mat tada krūtys būna paburkusios, prikaupia pernelyg daug kontrastinės medžiagos ir taip užmaskuoja auglius. Šis tyrimas atliekamas jau 30 metų, ir nėra jokių duomenų, kad kenktų sveikatai. Dėl to rekomenduojamas ne tik įtarus daugiažidininį vėžį ar lobulinę karcinomą, bet ir kaip profilaktinės patikros priemonė, kai nustatytos BRCA genų mutacijos. Kadangi tokioms moterims tirtis reikia dažnai, šis būdas padeda išvengti spinduliuotės. Problema ta, kad Lietuvoje magnetinio rezonanso aparatų su krūtų ritėmis yra nedaug, tad jie naudojami tik būtinu atveju.

Sakoma, kad vėžys neskauda, ir tai paprastai yra tiesa.

O kaip dėl implantų – trukdo jie diagnozuoti auglį ar vis dėlto ne? „Įdėti po raumeniu liaukos nepažeidžia, tad lyg ir nieko neužstoja, bet gali suklaidinti, – atsako gydytoja, – Vienas iš vėžio požymių yra kūginė forma. Virš implanto krūties audinys išsitempia, auglys suplokštėja, tad jį lengva supainioti su gerybiniu.“

Ar chemija atgyveno?

Daug diskusijų kyla ne tik dėl diagnostikos, bet ir dėl gydymo. Vis dažniau pasigirsta kalbų, esą chemoterapija jau atgyveno, tai – tik žmonių nuodijimas, o naujausias ir geriausias metodas yra biologinė, arba taikinių, terapija, tik ji labai brangi, todėl ne visiems skiriama. „Gydymo būdų išties atsiranda naujų, bet tai nereiškia, kad jie visais atvejais gali pakeisti senuosius, – sako dr. D. Gudavičienė. – Biologinė, arba taikinių, terapija tinka tik tada, kai labai ryškūs HER2 receptoriai. Jei skirsime šių vaistų kitais atvejais, pacientės patirs rimtą šalutinį poveikį, o pagrindinio nebus. Kai augliai yra trejopai neigiami – nėra jautrumo estrogenams ir progesteronui, o HER2 reakcija neigiama, chemoterapija yra faktiškai vienintelis būdas sustabdyti tokio vėžio vystymąsi. Ji taikoma visame pasaulyje, tik metodika vis tobulinama, ieškoma preparatų ir jų dozavimo būdų, kad šalutinis poveikis būtų kuo mažesnis. Jei augliai turi ryškius estrogenų ir progesterono receptorius, kartais galima apsieiti ir be chemoterapijos. Kitaip tariant, skiriant gydymą svarbiausia atsižvelgti ne į auglio dydį, o į tai, kam jis jautrus.“ Tai pasakytina ir apie mastektomiją. „Šį gydymo būdą tenka rinktis, kai pakitimai daugiažidininiai. Jį rekomenduojame ir pacientėms, kurioms nustatytos BRCA genų mutacijos, bei toms, kurioms dėl rimtos gretutinės, dažniausiai širdies, patologijos negali būti taikomas spindulinis gydymas. Kitais atvejais pašalinti krūtį nėra šimtu procentų teisingas sprendimas, nes liga gali persimesti į plaučius, kepenis, kaulus, smegenis, kitus organus. Atlikus tausojamąją operaciją (kai išsaugoma krūtis), paprastai rekomenduojamas spindulinis gydymas. Jei jis netaikomas, vėžys atsinaujina maždaug trečdaliui pacienčių, – sako onkologė. – Beje, statistika rodo, kad išgyvenamumo rodiklis, atlikus tausojamąją operaciją ir pritaikius spindulinį gydymą, yra toks pat, kaip ir atlikus mastektomiją, tad visada verta pagalvoti, ar būtina aukoti krūtį.“ Pasak gydytojos, Nacionaliniame vėžio institute jau seniai dirba multidisciplininės komandos, kai įvairių sričių specialistai kartu sprendžia, kokią operaciją atlikti, koks gydymas būtų veiksmingiausias. „Norėtųsi dažniau atlikti pacientėms rekonstrukcines operacijas, – sako dr. D. Gudavičienė. – Valstybė kol kas finansuoja tik pačią operaciją, už implantus ir ekspanderius moterys turi susimokėti pačios.“