Apie cholesterolį kalbama tiek daug, kad susidaro įspūdis, jog tai yra didžiausias blogis ir jo derėtų vengti visais įmanomais būdais. Arba priešingai – kaip didžiausia sensacija pateikiami nauji faktai, neva kuo šios medžiagos yra daugiau, tuo žmogus yra sveikesnis ir protingesnis. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta Petrulionienė siūlo nepulti į kraštutinumus. „Bet kokia organizmo gaminama medžiaga yra reikalinga. Cholesterolis – taip pat, – pabrėžia ji. – Svarbiausia, ar jis įtelpa į normą. Ar tai būtų kraujospūdis, ar kūno masės indeksas, ar liemens apimtis, ar gliukozė, mes niekada nekalbame apie žalą, kol neviršijama norma. Normos nenustatomos iš akies, – besivadovaudamos tyrimais, jas įtvirtina ekspertų grupės iš visų pasaulio šalių. Mes vadovaujamės Europos kardiologų draugijos parengtomis gairėmis, – panašios egzistuoja JAV ar Australijoje. Beje, su metais tos normos tik griežtėja.“
Gerasis, blogasis ir ne tik jis
Kad žodis „cholesterolis“ neskambėtų kaip keiksmažodis, prisiminkime, kas tai yra ir kam šios medžiagos mums reikia. Cholesterolis – steroidinis alkoholis, dažniau vadinamas kraujo riebalais, aptinkamas beveik visose žmonių ir gyvūnų ląstelėse. Apie 75 proc. jo susintetina pats organizmas, daugiausia – kepenys, kitas patenka daugiausia su gyvūninės kilmės maistu. Iš cholesterolio susintetinami vitaminas D, lytiniai hormonai, tulžies rūgštys, jis padeda atsinaujinti ląstelėms, užtikrina visavertį smegenų, nervų sistemos, skeleto, kaulinių audinių, imuninės sistemos vystymąsi. Kiekviename galvos smegenų ir nervinių audinių grame yra 2 mg cholesterolio. Jei jo pradeda stigti, gali sutrikti žmogaus intelektinė funkcija, išsivystyti depresija, tai gali signalizuoti ir apie onkologines ligas. Pasak Ž. Petrulionienės, Lietuvoje kalbėti apie tai, kuo pavojingas cholesterolio trūkumas, neaktualu – mat, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenimis, beveik 90 proc. vidutinio amžiaus lietuvių turi kraujo riebalų perteklių.
Skaitant panegirikas ar sensacingus pranešimus, esą cholesterolis nedidina mirtingumo nuo širdies ligų rizikos, reikėtų nepamiršti, kad šiuo atveju kalbama apie vadinamąjį gerąjį cholesterolį. Kuo šis skiriasi nuo vadinamojo blogojo? Iš kepenų į kraują išskirtas cholesterolis yra netirpus vandenyje, krauju jį perneša prisijungę baltymai. Šiems susijungus su lipidais, atsiranda vandenyje tirpūs lipoproteinai. Šie gali būti mažo arba didelio tankio. Pagal tai skirstomas ir cholesterolis – mažo tankio (MTL) yra vadinamas bloguoju, o didelio tankio (DTL) – geruoju. Abu jie turi savo misiją. Jei į periferinius audinius ir kraujagysles keliaujančio blogojo yra per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, dėl to susiaurėja kraujagyslių spindis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, o šioms plyšus susiformavęs trombas gali tapti staigios mirties priežastimi. Dažniausiai standėja ir siaurėja galvos smegenų, vainikinės (širdies), galūnių, inkstų, žarnyno kraujagyslės. Dėl to gali ištikti insultai, infarktai, dėl arterinės trombozės prasidėti galūnių gangrena ir t. t. Tam už akių užbėga gerasis cholesterolis. Jis blogojo perteklių prisijungia, atneša į kepenis, čia virsta tulžies rūgštimis ir pašalinamos per žarnyną. Štai kodėl atliekant cholesterolio kraujyje tyrimą svarbus yra ne tik bendras jo kiekis, bet ir gerojo bei blogojo santykis.
Gausūs tyrimai nepatvirtina, kad ryšys tarp riebalų maiste ir kraujo riebalų yra tiesioginis.
Prof. Ž. Petrulionienė atkreipia dėmesį, kad be cholesterolio yra ir kitų kraujo riebalų – trigliceridų, jų padidėjimas taip pat gali pridaryti nemažai žalos. „Tai greičiausiai kintantys kraujo riebalai, – sako ji. – Jų perteklius gali sukelti ūmų kasos uždegimą pankreatitą. Trigliceridų daugėja valgant riebų maistą ir geriant alkoholį, ypač sparčiai – jei jie vartojami kartu.“ Trigliceridų perteklius ir sumažėjęs gerojo cholesterolio kiekis būdingas sergantiesiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, pilviniu nutukimu, kartais yra paveldimas.
O gal priežastis – genai?
Dėl to, kad daugeliui lietuvių yra padidėjęs cholesterolio kiekis (dislipidemiją), dažniausiai vainojamas mūsų gyvenimo būdas – neva labai jau mėgstame riebią mėsytę, sviestą, kiaušinius. Negana to – esame nejudrūs, daugiau laiko leidžiame prieš televizorių, nei mankštindamiesi. Tai, be abejo, yra tiesa. Vis dėlto prof. Ž. Petrulionienė atkreipia dėmesį į dar vieną šios bėdos priežastį – gali būti, kad tam įtakos turi mūsų genai. Apie tai Lietuvoje kol kas kalbama mažai, bet kitose pasaulio šalyse genetiškai nulemtoms šeiminėms hipercholesterolemijoms (ŠH) skiriama vis daugiau dėmesio. „MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje reguliuoja tam tikri genai. Nustatyta, kad patologiją dažniausiai sukelia viena iš trijų genų mutacijų, – sako kardiologė. – Pakeitus gyvenimo būdą, liga gali kiek nutolti, bet to neužteks. Itin sunkiai ir anksti susergama, jei ŠH yra homozigotinė, kai vaikas paveldi šiuos genus ir iš tėvo, ir iš motinos. Tokiais atvejais negydant blogojo cholesterolio koncentracija gali siekti 13 mmol/l (norma – iki 3 mmol/l), o gydant sumažėja, bet vis tiek viršija 8 mmol/l. Agresyvi aterosklerozė, koronarinė širdies liga gali pasireikšti jau vaikystėje. Aprašyta nemažai atvejų, kai miokardo infarktai ištinka vaikus.“ Laimė, tai labai reta, būdinga maždaug vienam iš 160000–300000 žmonių. Kur kas dažnesnė (1:250) yra heterozigotinė ŠH. „Heterozigotinius pažeidimus galima nustatyti sulaukus 10 metų, homozigotinius – jau kūdikiams ir vaikams, – teigia kardiologė Ž. Petrulionienė. – Šią ligą išduoda riebaliniai poodiniai gumbeliai, mazgeliai (ksantomos ir ksanteliazmos) aplink Achilo sausgyslę, sąnarius, alkūnes, kelius, akis. Apie akies rainelę gali susidaryti baltas apvadas. Įtarti, kad ligos priežastis – genai, galima, jei miokardo infarktas ištinka jaunesnius kaip 50-ies metų žmones, jei kurį nors iš artimų giminaičių dėl širdies ir kraujagyslių ligų ištiko staigi ankstyva mirtis, jei bendrojo cholesterolio koncentracija viršija 7 ar 8 mmol/l, o MTL cholesterolio – 5 ar 6 mmol/l.“
Tai, kad tėvų cholesterolio kiekis viršija normą, dar nereiškia, kad vaikas irgi susidurs su šia problema. Pirmiausia ne visiems vaikams pažeistas genas yra perduodamas. Be to, svarbu išsiaiškinti, ar padidėjusią tėvų cholesterolio koncentraciją kraujyje, arba dislipidemiją, lemia mutavęs genas, ar gyvenimo būdas. Jei priežastis ši, grėsmės paveldėti nėra.
Kadangi šie genai perduodami iš kartos į kartą, uždaresnėse bendruomenėse ar tautose ŠH rodikliai gali būti gerokai didesni nei vidutiniai. Pasak gydytojos, pastebėta, kad tarp Lietuvoje gyvenančių aškenazių (šie sudaro 90 proc. visų žydų) ŠH pasitaiko net 4 kartus dažniau nei yra vidurkis (1:67).
Kodėl taip svarbu žinoti padidėjusio cholesterolio priežastis? Kuo anksčiau tokie atvejai pradedami gydyti, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Problema ta, kad dislipidemija sergantys žmonės neretai nejaučia visiškai jokių simptomų, o Lietuvoje pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą cholesterolio kiekis kraujyje pradedamas visuotinai tirti tik 40 m. sulaukusiems vyrams ir vyresnėms kaip 50 m. moterims. Taip vieną dieną puikiai besijaučiantis ganėtinai jaunas žmogus gali staiga mirti nuo infarkto. Siekiant užbėgti tam už akių, daugelyje šalių visuotinai atliekami prie rizikos grupės priskiriamų šeimų tyrimai. Olandijoje taip buvo atrasta net 70 proc. sergančiųjų šeimine hipercholesterolemija, Norvegijoje – 43 proc., Čekijoje – 31 proc.
Ką gali dieta
Vis dėlto reikia pripažinti, kad dauguma dislipidemija sergančių žmonių šios ligos priežastimi turėtų įvardyti ne genus, o gyvenimo būdą. Kadangi cholesterolio itin gausu gyvūninės kilmės produktuose, ilgai buvo einama tiesiausiu keliu – rekomenduoja vengti riebaus maisto. Šiuo metu dietologai nebėra tokie kategoriški. Teigiama, jog su maistu gaunamas cholesterolis yra kitoks nei tas, kuris aptinkamas aterosklerozinėse plokštelėse, o gausūs tyrimai nepatvirtina, jog ryšys tarp riebalų maiste ir kraujo riebalų yra tiesioginis. Netgi priešingai – bandymas visiškai išbraukti iš raciono riebalus neretai sukelia atvirkštinį rezultatą, blogojo cholesterolio padaugėja. Mat organizmas, negaudamas tam tikrų medžiagų iš išorės, pradeda jų daugiau gaminti pats. Bene daugiausia strėlių, o vėliau – atsiprašymų sulaukė kiaušiniai. Dar 1991 m. medicinos žurnale „ The New England Journal of Medicine“ buvo išspausdintas gastroenterologo dr. Fredo Kerno straipsnis apie 88-metį vyrą, suvalgantį po 25 kiaušinius kasdien. Pasak jo asmeninio gydytojo, senolis taip maitinosi jau 15-a metų, o draugų tvirtinimu, – dar ilgiau. Daug kartų atlikti jo cholesterolio tyrimai buvo puikūs (3,88–5,18 mmol/l), nors vyriškio organizmas su maistu kiekvieną dieną gaudavo 6250–7500 mg cholesterolio. Išsamesnis šio vyriškio stebėjimas parodė, kad su maistu gaunamas cholesterolis apie 20 proc. sumažino cholesterolio sintezę kepenyse, o perteklius su tulžies rūgštimis buvo išskiriamas į žarnyną ir keliaudavo lauk su kitu nesuvirškintu maistu, padengdamas žarnyno sieneles riebalais ir padėdamas šiek tiek lėčiau įsisavinti kitą maistą. 2000 m. Mičigano universitete atlikto tyrimo duomenys taip pat rodė, kad kiaušinius valgančiųjų kraujyje cholesterolio kiekis buvo netgi mažesnis nei tų, kurie jų nevartojo.
Žinoma, tai nereiškia, kad galime valgyti, ką papuola. Honkongo universitete 2009 m. atliktais tyrimais nustatyta dar viena blogojo cholesterolio atmaina – oksicholesterolis. Jis susidaro, kai prie cholesterolio prisijungia laisvas deguonies atomas (laisvasis radikalas). Pasirodo, ši medžiaga gana smarkiai prisideda prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Panašūs procesai vyksta ir su augaliniais riebalais, kai jie yra apdorojami aukštoje temperatūroje. Kai jų molekulės jungiasi su vandenilio atomais, skysti riebalai virsta kietaisiais, šių randama margarine. Štai kodėl dietologai vis dažniau užsimena, kad margarinas nėra geresnė alternatyva už gyvūninės kilmės sviestą. Aišku, jei to sviesto nekepiname. Oksicholesterolio gausu ne tik keptoje mėsoje, bet ir tuose kulinariniuose gaminiuose, kuriems gaminti naudojami augaliniai riebalai, kiaušinių ar pieno milteliai. O jei dar prisiminsime greitųjų angliavandenių daromą žalą, taps visiškai aišku, kad bandelė mūsų sveikatai kelia didesnį pavojų nei bryzelis lašinukų.
Kad tėvų cholesterolio kiekis viršija normą, dar nereiškia, kad vaikas irgi susidurs su šia problema. Ne visiems pažeistas genas yra perduodamas.
„Maiste turi būti visko, riebalų – taip pat. Neverta perlenkti lazdos – galima atsipjauti ir lašinukų, ir kiaušinių suvalgyti. Išimti kokį nors produktą iš raciono reikėtų tik tuomet, jei žmogus jam alergiškas ar netoleruoja, – teigia prof. Ž. Petrulionienė. – Deja, reikia pripažinti, kad lietuviai gyvūninės kilmės riebalų vartoja gerokai per daug, o daržovių ir nesočiųjų riebalų – per mažai.“ Gydytoja pabrėžia, kad į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą ir vertinti įvairius rodiklius. Tai, kas vienam kenkia, kitam gali nedaryti jokios žalos. Turbūt ne kartą teko sutikti itin lieknų, puikiais kraujo rodikliais pasižyminčių žmonių, nors jie valgo beveik viską, o kitiems net ir kruopščiai subalansuota mityba neduoda norimų rezultatų. „Pasitaiko, kad ir lieknų žmonių cholesterolio kiekis būna padidėjęs. Tai labiau sietina su genetiškai paveldėta dislipidemija, – teigia prof. Ž. Petrulionienė. – Vis dėlto dažniausiai stebime vadinamąjį mirtiną simptomų ketvertą: padidėjusius kraujospūdį, kraujo riebalų, gliukozės kiekį ir pilvinio tipo nutukimą. Šiems žmonėms itin svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, valgyti subalansuotą maistą, daugiau judėti, o neretai prireikia ir specialių vaistų. Cholesterolis gali būti aukštas ir dėl lydinčių ligų, tarkim, skydliaukės patologijos, inkstų ligų, tai gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Svarbu žinoti ne tik žmogaus, bet ir jo giminės ligų istoriją. Jei dažną jūsų artimą giminaitį yra ištikęs infarktas, insultas, sirgo širdies ligomis, jums sveikatą reikėtų tikrintis kur kas atidžiau.“
Kai prireikia vaistų
Kartais vien pakeisti gyvenimo būdą neužtenka. Sumažinti MTL cholesterolio kiekį gali statinai. Ši prieš 40 metų Japonijos mokslininkų atrasta vaistų grupė padarė perversmą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Juos vartojant lėčiau gaminasi bendrasis cholesterolis, geriau iš organizmo pašalinamas blogasis cholesterolis, jie apsaugo kraujagyslių sieneles nuo spartaus aterosklerozės plokštelių susidarymo. Aišku, netrūksta ir skeptiškų nuomonių. Esą statinais pernelyg piktnaudžiaujama, neįvertinamas jų sukeliamas šalutinis poveikis – raumenų skausmai, mėšlungis, kepenų fermentų pakitimai, su tuo siejamas netgi greitesnis Alzheimerio ligos vystymasis. Pasak prof. Ž. Petrulionienės, šių vaistų nauda mažinant mirčių nuo infarktų ir insultų riziką yra daug kartų didesnė už bet kokio šalutinio poveikio tikimybę. Tai seniai įrodyta daugybe klinikinių tyrimų su tūkstančiais pacientų, tad diskutuoti apie tai neverta.
Nuo kokio cholesterolio kiekio pradedama gydyti vaistais? Tai – taip pat individualu. „Jei žmogus dėl infarkto ar insulto pateko į ligoninę, skaičiai jau ne tokie svarbūs, gydyti pradedama nedelsiant ir siekiama sumažinti blogojo cholesterolio iki 1,8 mmol/l. Vaistų tikriausiai prireiks, esant didelei cholesterolio koncentracijai ir įtariant sunkią ŠH formą, – sako gydytoja. – Jei būklė normali, rizika maža, žmogus neturėjęs problemų dėl širdies, kiti rodikliai (kraujospūdis, gliukozė) neblogi, tik cholesterolis šiek tiek viršija normą, su statinais galima neskubėti, tik būtina keisti gyvenseną.“
Iki šiol šie vaistai buvo skiriami persirgusiems miokardo infarktu, nestabilia krūtinės angina, tiems, kuriems stentuotos vainikinės arterijos, atlikta aortos ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių operacija. Šių metų pradžioje patvirtintos papildomos indikacijos: statinai kompensuojami insultą, praeinantį galvos smegenų išemijos priepuolį patyrusiems, stabiliąja krūtinės angina sergantiems pacientams, taip pat tiems, kurių užsikimšusios ar susiaurėjusios galvos ar priešsmegeninės arterijos. Receptus galės išrašyti ne tik kardiologai, bet ir šeimos bei vidaus ligų gydytojai, neurologai.
„Kad sumažėtų sergamumas ir mirtingumas, turi iš esmės pasikeisti gyvensenos įpročiai, o kad tai nutiktų, turi pasikeisti kartos, – sako prof. Ž. Petrulionienė. – Daugumoje Europos šalių šie skaičiai yra gerokai mažesni. Teigiamos tendencijos jau pastebimos ir Lietuvoje, jauni žmonės labiau rūpinasi sveikata, taisyklingiau maitinasi, daugiau mankštinasi. Deja, vyresnės kartos atstovai dar laikosi senų įpročių. Vyrauja nuostata, esą natūralu, jei su amžiumi cholesterolio daugėja. Iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai – kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė koronarinės širdies ligos rizika, tad cholesterolio kiekis kaip tik turėtų būti mažesnis.“ Rizika susirgti šia liga pradeda greitai didėti vyrams perkopus 40-metį, o moterims – 50-metį (arba po menopauzės).
1. Kraujo spaudimas. Normalus – iki 140/90 mmHg, optimalus – 120/80 mmHg
2. Liemens apimtis. Norma: moterų – iki 80 cm; vyrų – iki 94 cm. Pilvinis nutukimas: moterų – daugiau kaip 88 cm, vyrų – daugiau kaip 102 cm.
3. Kraujo riebalai. Bendrasis cholesterolis – iki 5 mmol/l; MTL (blogasis) – iki 3 mmol/l, DTL (gerasis): moterų – daugiau kaip 1,2 mmol/l, vyrų – daugiau kaip 1 mmol/l. Trigliceridai (TG) – iki 1,7 mmol/l
4. Gliukozė kraujyje. Iki 5,6 mmol/l (nevalgius)
5. Kūno masės indeksas. Norma – iki 25 kg/m2, anstvoris – 25–29,9 kg/m2, nutukimas – daugiau kaip 30 kg/m2.
Statistika
- Standartizuotas mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis Lietuvoje daugiau nei 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungoje (ES).
- 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka apie 338 mirusiųjų, ES vidurkis – 96.
- Imant gyventojų iki 65-erių metų grupę, Lietuvoje 100 tūkstančių jų teko 78 mirtys nuo išeminės širdies ligos, ES vidurkis – 22,5.
- Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje kasmet miršta 55–57 proc. gyventojų, nuo vėžio – apie 20 proc.
- Net 63 proc. vyrų ir 52 proc. moterų aterosklerozė pasireiškia be jokių išankstinių simptomų, ir šis pirmas pasireiškimas gali būti mirtinas.
