Pakalbėti šia tema plačiau paprašėme Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėjos dr. Giedrės Smailytės ir NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjo prof. Ričardo Rotomskio.

Dr. G. Smailytė: žmonių susidomėjimas vėžio priežastimis yra visiškai suprantamas. Pastaraisiais metais mūsų šalyje diagnozuojama po beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų kasmet. 2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 17734 piktybiniai susirgimai – 9078 vyrams ir 8656 moterims. Vaikai onkologinėmis ligomis suserga retai, Lietuvoje kasmet jos diagnozuojamos mažiau nei 100 vaikų.

Vėžys yra labai heterogoniška liga, rizikos veiksniai kiekvienu atskiru atveju dažnai yra skirtingi. Jie skiriasi priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos, taip pat skiriasi net ir to paties organo skirtingų histologinių formų rizikos veiksniai.

Pvz., plaučių vėžio pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas, gimdos kaklelio vėžio – žmogaus papilomos viruso infekcija, pleuros mezoteliomos – asbestas ir pan. Pastaraisiais metais daug kalbama apie galimą neigiamą elektromagnetinių laukų, ypač skleidžiamų bevielės komunikacijos prietaisų, poveikį žmogaus sveikatai.

Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (International Agency for Research on Cancer) leidžia specialią seriją monografijų, kuriose yra įvertinama įvairių veiksnių žmogui keliama vėžio rizika. Veiksnių kancerogeniškumą vertina tarpdisciplininės darbo grupės, kuriose išanalizuojami turimi mokslinių tyrimų duomenys ir remiantis skirtingų sričių mokslinių tyrimų rezultatais priimamas sprendimas dėl veiksnio kancerogeniškumo žmogui.

Vertinami veiksniai apima ir atskirus cheminius elementus, ir įvairių medžiagų mišinius, ir profesinius poveikius, ir fizinius bei biologinius, taip pat ir gyvensenos veiksnius. Nuo 1969 metų yra įvertinti daugiau nei 900 įvairių veiksnių, iš jų 118 pripažinti kancerogeniškais (1 grupės kancerogenai), 80 tikriausiai kancerogeniškais (2A grupė) ir 289 galbūt kacerogeniškais (2B grupė) žmogui.

Tokia tarpdisciplinė darbo grupė 2011 metų gegužės 24–31 dienomis Lione buvo susitikusi įvertinti radijodažnio elektromagnetinių laukų kancerogeniškumą. Darbo grupę sudarė 31 mokslininkas iš 14 šalių. Buvo įvertinti mokslinių tyrimų žmonių grupėse duomenys, eksperimentinių tyrimų duomenys ir kitų susijusių tyrimų duomenys. Radijodažnio elektromagnetių laukų poveikis žmogui vertintas kaip radarų ir mikrobangų poveikis darbo aplinkoje; radijo, televizijos ir bevielių telekomunikacijos signalų poveikis iš aplinkos; mobiliųjų telefonų naudojimo individualus poveikis.

Ekspertų grupė išanalizavusi publikuotų mokslinių tyrimų duomenis ir juos aptarusi radijodažnio elektromagnetinius laukus priskyrė 2B grupės kancerogeniniam veiksniams, t.y. veiksniams, kurie yra galbūt kancerogeniški žmogui. Ekspertai nustatė, kad įrodymai apie radijodažnio elektromagnetinių laukų kancerogeniškumą žmogui yra riboti.

Kaip riboti įvertinti ir radiodažnio elektromagnetinių laukų kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymai. Šio veiksnio priskyrimas galbūt kancerogeniškiems veiksniams rėmėsi nustatytu gliomos (smegenų naviko) ir akustinės neuromos rizikos padidėjimu, susijusiu su mobiliųjų telefonų naudojimu.

Taigi bendrieji tyrimai parodė, kad elektromagnetiniai laukai gali būti priskiriami 2B grupei. Kol kas tai tik numatomas galimas poveikis. Taip pat ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad įrodymai yra riboti ir nepakankami galimo kancerogeniškumo vertinimui.

Prof. R. Rotomskis: nuo pat homo sapiens atsiradimo per visą žmogaus vystymosi ir tobulėjimo laikotarpį iki šių dienų, netgi per visą Žemės formavimosi laikotarpį elektromagnetinė spinduliuotė buvo vienas iš faktorių veikiančių mūsų Žemę.

Ir šiandien Žemės paviršiuje fiksuojama foninė elektromagnetinė spinduliuotė, kuri kyla dėl gamtos reiškinių, o ne sąlygota žmogaus veiklos ar jo sukurtų prietaisų. Reikia pažymėti, kad tenkinant žmogaus poreikius sukurta daug įvairių prietaisų, spinduliuojančių papildomą elektromagnetinę spinduliuotę mūsų aplinkoje. Tačiau nerandama konkrečių faktų, patvirtinančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė turi pražūtingą poveikį žmogui, kaip kad tai buvo nustatyta rentgeno, gama ir kitų jonizuojančiosios elektromagnetinės spinduliuotės rūšių atžvilgiu.

Dažnai bandoma gąsdinti nepagrįstais ar iš konteksto ištrauktais teiginiais. Siūlyčiau prisiminti, kaip XIX a. buvo paskelbtas kryžiaus karas garvežiams, riedantiems geležiniais bėgiais. Jie dėl ekonominių bei socialinių problemų buvo paskelbti šėtono pasiuntiniais, sunaikinsiančiais Žemę.

Juodi dūmai, besiveržiantys iš garvežių kaminų, ir ugnimi alsuojančios anglies pakuros paprastiems žmonėms, nesuprantantiems garvežių veikimo principų, asocijuodavosi su pragaru ir velniais, kurstančiais pragaro ugnį.

Iš tiesų internete ne kartą esame matę, kaip su mobiliaisiais telefonais iš kukurūzų neva daromi spragėsiai ar kepama kiaušinienė, tačiau bandymai tai padaryti iš tikrųjų būna nesėkmingi.

Objektyvumo dėlei reikėtų pridėti, kad visuomenei visgi derėtų atkreipti dėmesį į didėjantį elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų kiekį mūsų buityje. Juk sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Pamąstyti vertėtų, ar tikrai yra būtini Lietuvoje žmonių namuose ir butuose statomi karšto vandens skaitikliai, kurie rodmenis perduoda elektromagnetine spinduliuote. Vystantis technologijoms vis daugiau ir daugiau buitinių prietaisų, komunikacijos priemonių bus valdomos ir reguliuojamos naudojant elektromagnetinę spinduliuotę. Tad elektromagnetinės spinduliuotės buityje vis daugės ir daugės.

Reikėtų šnekėti ne remiantis nepagrįstais, nepatvirtintais ar iškraipytais faktais, o atlikti mokslinius tyrimus ir atsakyti į visuomenei iškilusius klausimus. Išspręsti problemas padėtų realus situacijos vertinimas atsižvelgiant į interesų grupes.

Rimta daugelio faktorių, veikiančių mūsų visuomenės sveikatą, analizė leistų išvengti spekuliacijų, o atitinkamoms interesų grupėms butų sunkiau brukti perteklinius produktus visuomenei ar formuoti neteisingą požiūrį į mus supančius reiškinius.