Į Lietuvą C. Chauchard'as atvyko trumpam – skaityti pranešimo didžiausiame Baltijos šalyse estetikos profesionalų forume „Next Quality Anti-Age Forum'16“. Šį kosmetologams, dermatologams ir estetinės medicinos žinovams skirtą renginį jau ketvirtą kartą organizuoja bendrovė „Femina Bona“.

T. Vinicko nuotr. (Delfi)

Mūsų interviu išvakarėse C. Chauchard'as iš Honkongo skrido į Paryžių. Nors skrydis truko visą naktį, apie trečią popiet šis garbaus amžiaus vyras jau plaukiojo baseine, o penktą vėl buvo lėktuve, skrendančiame į Lietuvą. Atvykęs iš ryto atliko savo mėgstamus tempimo pratimus. Tik iš trykštančios energijos niekada neatspėtum, kad per 28 valandas sukrimto vos kelis sausainukus ir gurkštelėjo espreso. Apsikeičiame vizitinėmis kortelėmis, ir C. Chauchard'as tuoj pat manęs pasiteirauja, ar naudoju puikią mobiliąją programą kontaktams saugoti. Pasijuntu šiek tiek atsilikusi nuo laiko, o jis – toks įkvepiamai jaunatviškas. „Man 71, o gyvenu kaip penkiasdešimtmetis. Kai kurių dalykų negalėjau padaryti būdamas 50 metų, bet galiu dabar, nes organizmas funkcionuoja gerai, turiu pakankamai energijos. O viskas dėl to, kad ėmiausi tam tikrų priemonių, apie jas ir pasakoju žmonėms“, – sakė C. Chauchard'as.

Regis, žinote ilgaamžiškumo paslaptį. Ar atskleisite ją žurnalo skaitytojams?

Žinoma! Juk toks mano darbas (juokiasi). Tris dalykus išmokau anksti. Būdamas 27-erių surūkydavau vieną pakelį cigarečių per dieną, bet laiku supratau, kad jei toliau taip darysiu, mirsiu. Antra, nebevalgau druskos. Trečia, mano draugas gydytojas išmokė mane valytis tarpdančius, todėl visada kišenėje turiu dantų krapštukų, o maistą tarpdančiuose galiu pakęsti ne ilgiau nei dešimt minučių. Užtat mano dantys geri – kaip penkiasdešimtmečio. Tai lengva, ir tai veikia.
Esu vienas iš senėjimo prevencijos medicinos (angl. anti-aging) koncepcijos pradininkų. Ši kryptis atsirado prieš trisdešimt metų. Endokrinologijos, sporto medicinos ir mitybos studijos leido man suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas ir kaip galime pailginti kokybišką gyvenimą, kad žmogus ilgiau būtų laimingas.

Ar senėjimo prevencija susidomėjote dėl asmeninės priežasties?

Oi ne, tada dar nesijaudinau, kad senstu. Dabar jau – taip (juokiasi). Buvau kupinas jaunatviško profesinio entuziazmo padėti pacientams, juk nė vienas žmogus nesvajoja gyventi trumpai. Tada Europoje buvo labai populiari kompanijos „La Prairie“ sukurta jauninamoji terapija, tad nuvykau į Šveicarijoje, Montrė (Montreux), esančią šios kompanijos kliniką. Žmogaus organizmo senėjimo procesas lėtintas gyvų ląstelių injekcijomis. Organizmui atjauninti naudotos avių embrionų ląstelės. Prancūzijoje to daryti negalėjome, o Šveicarijoje tokios injekcijos buvo legalios. Aš, tada jaunas gydytojas, stovėjau labiau patyrusiems kolegoms už nugarų, mačiau puikius rezultatus. Tai buvo tikrai veiksminga. Dabar gydyti kitos rūšies gyvo organizmo ląstelėmis (angl. xenobiotic) draudžiama ir Šveicarijoje. Tai, manau, susiję su kamieninių ląstelių atėjimu į rinką. Kol kas jas leidžiama naudoti tik kosmetikos tikslais, bet ateityje kamieninės ląstelės bus viena iš senėjimo prevencijos medicinos priemonių, mat senėjimo prevencijos medicinos koncepcijos šerdis yra regeneracinė medicina, o ši – kamieninių ląstelių terapijos sritis. Tai tikrai gali padėti atsukti laiką atgal, išvaduoti nuo kai kurių sunkių degeneracinių ligų, pavyzdžiui, Parkinsono, Alzheimerio, artrozių. Juk ilgaamžiškumo prasmė – ilgiau džiaugtis kokybišku gyvenimu.

Gyventi iki 100 metų nesunku, tik svarbu nedaryti daug klaidų ir remtis medicina.

Dažnai teigiate, kad žmogus gali gyventi 100–120 metų. Kuo pagrįsta tokia nuomonė?

Gyventi iki 100 metų nesunku, tik svarbu nedaryti daug klaidų ir remtis medicina. Mano teiginys apie tokio ilgio gyvenimo trukmę paremtas mokslinio tyrimo, kiek kartų mūsų ląstelės gali atsinaujinti, rezultatais. Deja, dėl daromų klaidų jos atsinaujina vis rečiau.

Kokios mūsų klaidos trumpina gamtos užprogramuotą gana ilgą ląstelių gyvenimo laiką?

Netinkamas maistas, bloga maisto medžiagų absorbcija, judėjimo stoka ir nepakankamas hormonų kiekis organizme.

Norėčiau klausinėti apie mitybą, bet pirmiausia išsiaiškinkime, kuo čia dėti hormonai? Kaip galima gamtos užprogramuotą, natūraliai blėstantį hormoninį foną laikyti mūsų pačių klaida?
Taip sakau todėl, kad turime suprasti, jog galime valdyti hormoninio senėjimo procesą. Kai žmogus pasiekia 50 metų ribą, daugumos hormonų lygis ima kristi. Tai atsitinka ir moterims, ir vyrams, tik vieni žmonės hormonų netenka staiga, kiti labai lėtai, todėl, norint pradėti stabdyti organizmo senėjimą, pirmiausia svarbu nustatyti, koks yra hormoninis organizmo statusas. Hormonai yra gerai išstudijuoti, tiriami visose laboratorijose, sukurtas ir būdas jiems reguliuoti. Tai – pakaitinė hormonų terapija.

Informacijos apie menopauzės įtaką moters organizmui labai daug, o kaip vyrų gyvenimą veikia andropauzė?

Andropauzę vyrai patiria sulaukę maždaug 40 metų, šis procesas vyksta lėtai ir trunka iki pat gyvenimo galo. Stipriosios lyties atstovai dažniausiai nesijaudina dėl testosterono, nes, net ir būdami 90-ies metų, gali susilaukti vaikų. Visgi reikėtų žinoti, kad šis hormonas lemia ne tik seksualinį jų pajėgumą ir vaisingumą. Andropauzę išgyvenantis vyras sunkiau priima sprendimus, dažnai jaučiasi pavargęs, jį vis traukia prigulti, užuot aktyviai leidus laisvalaikį, pavalgius vis dažniau norisi pamiegoti. Dažnai norisi ir paverkti. Visa tai stiprioji lytis sieja su amžiumi, bet iš tikrųjų tai aiškūs ženklai, kad organizme mažėja testosterono. 2014 m. kartu su kolega Claude'u Dalle'iu išleidome knygą „Au delà de 49 ans votre ticket est toujours valable“ („Vyresnis nei 49-erių: jūsų bilietas dar galioja“), kurioje išsamiai paaiškinome, kaip andropauzė veikia vyro gyvenimo kokybę – pradedant išvaizda ir baigiant bendru aktyvumu. Raginu stipriąją lytį nebijoti pakaitinės hormonų terapijos. Aš pats testosterono preparatus pradėjau vartoti anksti – sulaukęs 45-erių metų.

Ar hormonai turi įtakos ir poreikiui skirtingai maitintis? Moterims kur kas dažniau norisi valgyti saldžiai, na, o vyrai neretai tvirtina, kad be mėsos negalėtų gyventi.

Vyrai ir moterys gali valgyti vienodai. Visgi dailioji lytis neįsisąmonina vieno dalyko – kad vidutinė moteris yra 20 kg lengvesnė už vidutinį vyrą. Tai reiškia, kad ji ir valgyti turi 20 proc. mažiau. Ir atsargiau rinktis sūrų maistą, kad išvengtų pabrinkimo, susijusio su mėnesinių ciklu. Savaitę prieš mėnesines geriausia apskritai nevartoti druskos.

Teigiate, kad organizmas veikia gerai, jei tinkamai maitinamės. Papasakokite apie savo sukurtą mitybos sistemą „Chrono-Geno Nutrition Diet“.

Patikslinsiu, kad reikia valgyti tinkamą maistą tinkamu laiku. Tai kertinė mano sudarytos mitybos sistemos „Chrono-Geno Nutrition Diet“ nuostata. Tinkamas maistas – tas, kurį jūsų organizmas gerai toleruoja. 50 procentų mano pacientų skundžiasi vidurių užkietėjimu ar diarėja, kūno pabrinkimu. Pradedame tirti jų mitybą, paaiškėja, kad valgo produktus, kurių organizmas netoleruoja. Glitimo turintys produktai, žuvys ir jūrų gėrybės, kiaušiniai, pieno produktai – tai keturios grupės, kurios dažniausiai kelia slaptas alergijas. Valgydami netinkamus maisto produktus, žmonės nualina savo žarnyno mikroflorą. Šios svarbą įžvelgiau dar tada, kai niekas ta sritimi nesidomėjo, o dabar atliekama labai daug mokslinių žarnyno mikrofloros tyrimų, aiški ir probiotikų nauda. Pats juos vartoju nuolat.

Na, o tinkamas valgymo laikas nustatomas atsižvelgiant į natūralią hormonų (kortizolio, melatonino ir kitų) sekreciją organizme. Žmonės dažnai valgo chaotiškai, maišo produktus ir sukuria organizme visišką netvarką.

Vida Press

Kaip reiktų maitintis, kad organizme įsivyrautų tvarka?

Atkreipkite dėmesį į maisto produktų molekulinę masę. Mūsų organizmas per valandą pajėgus suvirškinti 100 000 g/mol molekulinės masės produktų. Raudonos mėsos molekulinė masė yra 800 000 g/mol, ji virškinama 8 valandas, todėl valgykite per pietus. Paukštienos – 400 000 g/mol, ši virškinama keturias valandas, žuvų, jūrų produktų – 200 000 g/mol. Taigi pavalgę paukštienos miegoti galėsite eiti po keturių valandų, o žuvų – jau po dviejų. Jei valgysite šiuos produktus per pietus, greit pasijusite alkani.

Vakarienei niekada nevalgau krakmolingų ir miltinių produktų. Per pusryčius – taip, dar galbūt per pietus, bet vakare – jokiu būdu. Tai tukina, o žmogaus medžiagų apykaita senstant lėtėja, į tai taip pat reikia atsižvelgti.

Galbūt turėtume atsisakyti ne tik miltinių produktų, bet ir mėsos? Yra teorijų, kad ji lemia spartų organizmo senėjimą.

Valgyti per daug mėsos nėra gerai, bet aš nesu vegetarų gerbėjas. Taip maitintis nenatūralu. Jei visą dieną valgote tik daržoves, vakare organizme trūksta vitaminų B9 ir B12, ir šio trūkumo niekuo nekompensuosite. Vienas tyrimas rodo, kad nėra vegetarų, vyresnių nei 80-ies metų, nes jie visi mirę.

Ką būtina padaryti prieš renkantis maistą, kuris leistų ilgiau nesenti?

Man patinka maisto produktų netoleravimo testas. Juo galima tiksliai ištirti net 300 maisto produktų toleravimą. Kai pradėjau domėtis šia mitybos sritimi, tokios galimybės nebuvo, todėl dažnai naudojomės kraujo grupių ir mitybos ryšio teorija. Ja naudojamės ir dabar, kai nėra galimybės atlikti maisto netoleravimo testo, kai žmonės nenori ar negali leisti pinigų šiam tyrimui. Organizme turi būti tam tikrų fermentų, kad maistas būtų gerai suskaidytas, nes tik tada maisto medžiagos pasieks ląsteles ir teiks sveikatą.

Žmonės dažnai valgo chaotiškai, maišo produktus ir sukuria organizme visišką netvarką.

Ar vis dar yra poreikis tirti, ko organizmas netoleruoja, jei pastaruoju metu atrodo, kad kone visi esame alergiški glitimui ar pienui?

Iš dalies esate teisi. 43 proc. populiacijos sudaro žmonės, turintys pirmą kraujo grupę (0), iš jų 80 proc. netoleruoja pieno produktų, kiaušinių ir glitimo. Kitus 39 proc. populiacijos sudaro antros kraujo grupės (A) žmonės. Tarp jų irgi yra netoleruojančiųjų glitimo, pieno ir kiaušinių, bet ne taip smarkiai. Taigi ko nors netoleruoja kone visi. Mažiausiai netoleruojamų produktų nustatoma ketvirtosios kraujo grupės (AB) žmonėms. Šių populiacijoje tėra 5 procentai.

Visgi tikslus maisto netoleravimo testas parodo, ko konkrečiai negalima jums. Mano kraujo grupė A, niekada negeriu pieno, bet mėgstu sūrį, todėl jo šiek tiek suvalgau. Taip pat leidžiu sau truputį maisto, kuriame yra glitimo, nes nesu 100 proc. jo netoleruojantis žmogus. Visgi, jeigu padauginu, jaučiu nemalonius pojūčius – žarnyno dujas, disfunkciją. Kai kada jaučiu niežulį, bet dar neatradau, koks produktas tai sukelia.

Turėtumėte būti labiau nepopuliarus nei mėgstamas, juk daugumai žmonių draudžiate valgyti tam tikrus produktus.

O taip, pasakykite prancūzams, kad privalo atsisakyti prancūziškų batonų, ar italams, kad nustotų valgyti makaronus, – tai didelė problema. Bet esu mėgstamas Prancūzijoje, nes sugebu paaiškinti, kodėl tai reikia daryti, nesukeldamas frustracijos (juokiasi).

Visgi atsisakyti nuo vaikystės mėgstamo maisto tikrai nelengva.

Jei pusryčiams mėgote valgyti duoną ir sviestą, labai sunku šio įpročio atsisakyti. Tai lemia ir priklausomybė nuo angliavandenių, tai rimta šių dienų problema. Yra keturi pagrindiniai skoniai: saldus, sūrus, rūgštus, kartus. Dabar išskiriamas dar vienas naujas – polisacharidų. Toks būdingas miltiniams ir daug krakmolo turintiems patiekalams. Tapę priklausomi, žmonės praranda galimybę kontroliuoti savo gyvenimą. Nesvarbu, nuo ko esate priklausomi: nuo alkoholio, narkotikų ar maisto, jūsų organizmas to prašo kasdien. Ilgai dirbau Kinijoje, ten žmonės priklausomi nuo sūraus maisto, todėl turi daug kraujospūdžio problemų. Druska – antrasis po cukraus produktas, kurio reikėtų vengti.

Jo valgis buvo sveikas, bet toks skurdus, kad man taip maitintis ir ilgai gyventi neatrodė jokia laimė. Aš noriu drausmę jungti su malonumu.

Ar skiriate nors kiek dėmesio kalorijoms?

Niekada apie jas nekalbu. Juk žinote, kad desertas kaloringas, taigi reikia susilaikyti. Turime apriboti savo norus, kad išlaikytume pusiausvyrą. Gerbkime savo kūną. Štai pyragėlis. Jei suvalgysiu vieną, – viskas gerai, jei tris, – jau ne. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad senstant lėtėja medžiagų apykaita, todėl reikia mažiau valgyti. Galime tai kontroliuoti. Matote mano kavos puodelį? Aš gurkštelėjau, gana ilgai palaikiau kavą burnoje, kofeinas nukeliavo į smegenis, ir man likusios dalies puodelio gerti nebereikia, nes mano noras jau patenkintas. Tas pats ir su maistu. Seilės yra pirmasis virškinimo fermentas. Jau kramtydami virškinate. Jei norisi ko nors draudžiama, valgykite, bet kramtykite lėtai. Imkite šį pyragėlį ir lėtai kramtykite. Jį galima suvalgyti per vieną minutę, bet užtrukite penkias.

Į socialinį tinklą „Instagram“ kasdien keliate savo mankštos nuotraukas, patariate, kaip judėti. Ar sportą taip pat laikote jaunystės eliksyru?

Neprašau, kad žmonės sportuotų tarsi išprotėję. Jei neturite laiko sportuoti, vaikščiokite, palikite mašiną atokiau nuo darbo ar namų ir likusią dalį eikite pėsčiomis. Aš kasdien einu į darbą, tai užtrunka 15 minučių. Mano kontora yra 28 pastato aukšte, tad 20 aukštų važiuoju liftu, o likusius 8 lipu laiptais. Tai mano minimumas. Visada pasinaudoju proga pajudėti – bėgioju, vaikštau, žaidžiu golfą, lipu laiptais, važiuoju dviračiu. Net jei jokios galimybės nėra, galima tai daryti savo kambaryje bėgant vietoje.

Ar tiesa, kad labai mėgstate tempimo pratimus?

Taip, juos dariau ir šiandien ryte. Tam kasdien skiriu po 20 minučių. Mėgstu tempimo pratimus, jei kartą kitą jų nepadarau, jaučiuosi sustingęs. Kai sensti, tampi nelankstus. Mano žmona užsiima karšta joga, šiai skiria 2–3 val. per savaitę, ir vis liepia man temptis daugiau, bet daugiau jau negaliu. Ji juk – moteris, tad iš prigimties lankstesnė, be to, dar ir 20 metų už mane jaunesnė.

Esate didelis maisto papildų propaguotojas. Kodėl?

100 proc. tikiu maisto papildais, jie subalansuoja antioksidantų sistemą, o tai svarbu stabdant ląstelių senėjimą.

Ar ne geriau gauti visų būtinų medžiagų su maistu?

Visus pacientus verčiu kasdien išgerti 3 ar 4 stiklines daržovių sulčių – dėl vitaminų ir mineralų. Visgi to nepakanka. Jums čia trūksta vitaminų A ir D, tad papildai nepakenks. Aš pats kas 6 mėnesius darausi kraujo tyrimus, matuoju vitaminų A, C, B ir antioksidantų, mineralų kiekį. Kasdien vartoju probiotikus, riebalų rūgštis, mineralines medžiagas.

Kokia Jūsų nuomonė apie organizmo valymą – kaip jauninamąją priemonę?

Darau tik trumpas iškrovas. Tai labai lengva, nes pradedu sekmadienį ketvirtą valandą po pietų, o baigiu pirmadienio popietę. Sekmadienį geriu tik daržovių sultis (1,5 l) ir valgau juodąjį šokoladą – jis mažina apetitą. Pirmadienio rytą nevalgau, geriu tik vandenį. Jei tokią iškrovos dieną darysite nuolat, jokio ilgesnio detoksikacijos kurso nereikės.

Kokią sėkmės formulę rekomenduotumėte tiems, kurie nori pakeisti mitybą ir ilgai išlikti jauni?

Maistas yra mokslas. Taigi sėkmės formulė tokia: žinios, sprendimas, disciplina. Drausmingai elgtis dėl savo sveikatos labai sunku. Mano belgas draugas žymus senėjimo prevencijos medicinos atstovas laikosi labai griežtos disciplinos, o aš esu nedrausmingas – valgau ir džiaugiuosi, bet vieną dieną per savaitę laikausi iškrovos. Tokia mano disciplina. Noriu drausmę sujungti su malonumu. Jei visi vakarieniaudami geria vyną, išgersiu ir aš. Išgersiu ir pieno kartu su kompanija, nors šiaip negeriu. Buvome Japonijoje, visi geria sakę, valgo sušius ir džiaugiasi, o mano kolega – ne. Jis gal gyvens dešimt metų ilgiau už mane, bet kokia prasmė? Turėjau mokytoją, tas žmogus buvo labai griežtas, valgydavo labai mažai ir labai lėtai, ilgai gyveno. Nenorėdavau jo trikdyti, todėl prie bendro stalo valgydavau kaip jis, bet grįžęs namo pasisotindavau jau kaip reikiant. Jo valgis buvo nepaprastai skurdus, – man taip maitintis ir ilgai gyventi neatrodė jokia laimė. Jei jautiesi gerai, visai nesvarbu, kad sveri keliais kilogramais daugiau.

Ar po daugelio metų Jums vis dar įdomi ši profesija?

Kaip gali būti neįdomu? Maistas, kaip ir seksas, alkoholis, – amžino susidomėjimo objektai (juokiasi).