Tai kaip visgi būtų teisinga žiūrėti į slogą – tiesiog nosies bėgimą, kuris praeina savaime, ar ligą, kurią žūt būt reikia įveikti?
Beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo tempas diktuoja savo sąlygas – norime vienos tabletės, kuri išspręstų visas mūsų problemas. Tačiau sloga taip greitai nepasiduoda. Įdomiausia yra tai, kad žmonės turi susigalvoję įvairiausių būdų, kaip kovoti su sloga. Kurie iš jų padeda, o kurie ne?
Atsiradus ūmiai slogai ar esant užgulusiai nosiai, „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytoja otorinolaringologė dr. Inga Julija Sruogienė pataria nepatingėti ir pirmiausia kelis kartus per dieną nosį praplauti su druskingu jūros vandeniu, kuriame gausu mineralų ir mikroelementų - magnio, vario, aukso, sidabro, sieros, seleno, mangano ir kitų. Jis natūraliai atkemša užgulusią nosį, palengvina tiršto sekreto nutekėjimą bei padeda lengviau pašalinti virusus ir alergenus.
Liaudies medicinoje galima rasti patarimų slogą gydyti svogūnų ir česnakų sultimis, tačiau šis būdas nėra saugus, nes yra rizika nusideginti nosies gleivinę. „Svogūnų ar česnakų sultys turi deginantį poveikį gleivinei, gali sukelti žaizdeles ar net pakraujavimus iš nosies. Gali būti stebima alerginė reakcija, nes nosis yra jautrus reflektorinis organas. Šie metodai nuoširdžiai nerekomenduotini“,- perspėja gydytoja.
Alijošius – dar vienas labai liaudies medicinos mėgstamas vaistas. Slogai gydyti rekomenduojama kelis lašus šviežiai išspaustų alijošiaus sulčių kas kelias valandas lašinti į nosį.
Medikės teigimu, ūmi sloga pasireiškia sutrikusiu alsavimu nosimi, nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia sekrecija. Todėl slogos gydymo tikslas turėtų būti sutraukti nosies gleivinę, sumažinti gleivingą sekreciją, pagerinti alsavimą nosimi. Todėl karštos arbatos, karšti nosies garinimai netinka. Visada gerai gerti daugiau skysčių, o taip pat - vaistažolių arbatų, tik ne karštų.
„Mūsų šeima paprastai vartoja vingiorykštės arbatą su medumi. Šią stebuklingą žolę, jos žiedus renkame Lietuvos pievose, sodyboje. Taigi žiemai ruošiamės jau vasarą. Kadangi mes sergame retai, paruoštas vaistažoles dovanoju draugams,- šypsosi gyd. J. Sruogienė, akcentuodama geros nuotaikos svarbą. - Visada stengiamės sportuoti ir džiaugtis gyvenimu, todėl ir imunitetas stiprėja. O kadangi stresai silpnina iminitetą, stengiamės mažinti gyvenimo tempą, išmokti susitvarkyti su stresinėmis situacijomis”.
Kojų kaitinimas. Peršalus ir neturint temperatūros, o tik sloguojant, rekomenduojama 10-15 min pakaitinti kojas vonelėje su karštu vandeniu ir druska, paskui nakčiai apsiauti vilnones kojines, pribėrus garstyčių miltelių į vidų.
Sveikuoliai peršalus ir sloguojant ragina pasikaitinti pirtyje ir lįsti į eketę, tačiau ne visi medikai tam nenori pritarti. Sirguliuojančiam žmogui, anot jų, saunos karštis ir šaltas vanduo tik dar labiau silpnina organizmą. Persišaldžius geriau pagulėti, vengti sportinės veiklos. Taip pat patariama saugotis skersvėjų, nes jiems traukiant labai greitai pakenkiama nosies gleivinė.
Geriausias receptas, ko gero, būtų grūdintis ir imunitetą stiprinti ištisus metus, tada ir virusai nekibs kaip musės prie medaus. Tą akcentuoja ir gydytoja otorinolaringologė dr. Inga Julija Sruogienė: „Pati nuo 24 metų intensyviai maudausi šaltame vandenyje, eketėse, žiemą jūroje, mėgstu kaimišką pirtį ir nei karto iki šiol nesirgau, man niekada nebuvo pakilusi temperatūra, todėl apie šiuos dalykus galiu daug ir su meile kalbėti. Jie tikrai padeda. Daug draugų esu išmokiusi žiemą maudytis arba maudytis bet kokiu oru, bet kokioje temperatūroje, ir visi tapo sveikesni ir linksmesni“.
Užsakymo nr.: PT_73920710
