Kovo 17–19 d. bendrovės „Expo vakarai“ organizuojamoje tradicinės ir netradicinės medicinos bei sveikos gyvensenos parodoje „Sveikata 2017“ Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žolininkė Adelė Karaliūnaitė pasiūlys ekologiškų, pačios augintų ir rinktų gydančių žolelių, miltelinių augalų rinkinių ar patars, kaip patiems iš vaistažolių pasigaminti veiksmingų ir pigių vaistų.

Taip, pat parodos lankytojai turės progą išgirsti A. Karaliūnaitės paskaitą „Septynios kūno galios ir jų stiprinimas augalais“ apie žmogaus kūno sritis, kaip jos veikia ir kaip stiprinti save dar nesusirgus.

Išsamų renginių grafiką, visas naujienas apie parodą „Sveikata 2017“ rasite „Facebook“ puslapyje „Parodos Klaipėdoje“ ir internetinėje svetainėje www.expo-vakarai.lt.

Namų vaistinė - ant palangės

Namų vaistinę galima susikurti paprasčiausiai ant savo namų palangės, - auginant ne bet kokias, o gydomąjį poveikį turinčias gėles: rausvažiedę, pelargoniją, jeronimą, alijošių ar storalapį, dar kitaip vadinamą laimės medžiu.

Būtent storalapį galima rasti daugelio namuose. Šio augalo lapai yra mėsingi. Jį labai paprasta naudoti: iš šaltu vandeniu nuplauto augalo lapo galima išspausti sulčių ir įlašinti porą, trejetą lašų į ausį, nosį. Taip pat storalapis vartojamas uždegiminėms, peršalimo ligoms gydyti.

Vasarį kambaryje pražysta ryški gėlė – meilenis. Dėl šio augalo svogūnėlyje esančių agliutininų, hydrochinono, krakmolo, gleivinių medžiagų, sugebančių skaidyti angliavandenius, meilenio svogūnėlio milteliai turi medžiagų apykaitą reguliuojančių ir antibakterinių, priešvirusinių savybių.

Gydo net vėžį

Šiuolaikiniai mokslininkai, ieškodami augalų, veikiančių vėžines ląsteles, meilenio svogūnėlyje rado glykanų proteogliukanų ir glykoproteidų, kurie stipriai veikia virusinės kilmės auglius: gimdos kaklelio, gerklų, prostatos.

Tačiau namuose ruošiant vaistus iš meilenio svogūnėlio, reikia žinoti, kad augalas yra nuodingas. Svogūnėlis turi būti ramybės būklėje, ilgesnį laiką nelaistytas, o geriausiai rudenį iškastas ir padžiovintas.

Ugninis kokteilis

Garsi žolininkė A. Karaliūnaitė stokojantiems energijos ir gero ūpo yra paruošusi ugninį kokteilį - miltelių pavidalo augalų rinkinį „Ugnius“.

Ši arbata yra plikoma puodelyje. Tereikia palaukti, kol turinys išbrinks ir išgerti su visais tirščiais. Šis gaminys turi daug teigiamų savybių: labai gerai veikia imuninę sistemą, turi daug ląstelienos, padeda lengviau tuštintis.

Tokia arbata pritaikyta šiuolaikinio, skubančio ir greito rezultato siekiančio žmogaus poreikiams.

A. Karaliūnaitė, atsižvelgdama į asmens amžių ir sveikatos būklę, gali sudaryti kiekvienam individualų vaistažolių mišinį.

Vitaminų „bomba“ - sula

Ankstyvą pavasarį geriausiai organizmą iš žiemos miego pažadina medžių sultys - sula. Joje gausu vitaminų, kai kurių organizmui reikalingų amino rūgščių. Sulą galima gerti šviežią, užsišaldyti ateičiai ar parauginti.

Kaip tik dabar, kovą ir balandį, galima bandyti tekinti beržų ir klevų sulą. Sula yra maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, pavasarį kamienu perduodamas į medžio šakas pumpurams brandinti. Dėl to sulą leisti reikia tol, kol nespėjo išsprogti pirmieji medžio pumpurai.

Klevų sula pasirodo anksčiau ir yra saldesnė. Joje yra daugiau fruktozės ir gliukozės. Beržų sula pradeda bėgti sušilus orams. Jos išgaunama daugiau nei klevų sulos.

Kitų medžių sula yra kartesnė ir ne taip mėgstama.

Kad medis per daug nenukentėtų, per sezoną galima iš vieno medžio išleisti ne daugiau nei 100 litrų sulos.

Daugiau paslapčių apie vaistažoles sužinosite parodoje „Sveikata 2017“.

Užsakymo nr.: PT_74002154