Pastaruoju metu dieta be glitimo yra viena populiariausių. Jos besilaikantieji atsisako ne tik kviečių produktų (juose glitimo yra daugiausiai), bet ir kitų grūdų gaminių, taip pat įvairių padažų, gėrimų, saldumynų, kuriuose gali būti pridėtinio glitimo.
Niekam abejonių nekelia, kad tokios dietos būtina laikytis žmonėms, sergantiems celiakija – tai tam tikra autoimuninės sistemos liga, pasireiškianti visišku glitimo netoleravimu. Tiesa, tokių žmonių iš visos yra vos 1-2 proc. Vis dėlto glitimo atsisako kur kas daugiau – dar 2012 tyrimo duomenimis, nustatyta, kad jį riboja maždaug 28-30 proc. populiacijos. Teigiama, kad tokia dieta padeda mesti svorį, atsikratyti pilvo pūtimo ir kitų virškinimo sutrikimų, mažina nuovargį, gerina smegenų darbą, kelia nuotaiką, suteikia žvalumo, stabdo senėjimo procesus ir t. t.
Deja, kaip ir visuomet, egzistuoja ir antroji medalio pusė. Ilinojaus universitete (Čikaga) atlikti ir žurnale „Epidemiology“ paskelbti tyrimai parodė, kad šios dietos besilaikantieji sukaupia kur kas didesnius toksinių sunkiųjų metalų – gyvsidabrio ir arseno kiekius.
Mokslininkai, vadovaujami dr. Marios Argos, išanalizavo 7400 žmonių sveikatos duomenis ir tarp jų aptiko 73, kurie laikėsi griežtos beglitimės dietos. Jų amžius buvo 6 – 80 metų. Atlikę jų šlapimo ir kraujo tyrimus mokslininkai pastebėjo ženklius skirtumus, lyginant su likusia grupe. Gyvsidabrio koncentracija beglitimės dietos besilaikančiųjų kraujyje buvo 70 proc. didesnė nei kitų, o arseno koncentracija šlapime – didesnė net 2 kartus.
Tyrimo autoriai kol kas nesiima vertinti, kas galėjo sukelti tokius pokyčius, bet spėja, kad viena iš priežasčių – bandymas keisti kviečius beglitimėmis kruopomis, o ypač – ryžiais.
Arsenas priskiriamas toksinių sunkiųjų metalų grupei. Daugiausiai jo sukaupia pesticidai, kuriais apdorojami augalai, bandant apsaugoti juos nuo kenkėjų ir piktžolių. Šis metalas ilgai išlieka dirvožemyje. Kraujyje arsenas išsilaiko kelias dienas po patekimo, šlapime – ilgiau. Ypač ilgai arsenas išsilaiko plaukuose ir naguose. Arsenas daugybę šimtmečių buvo laikomas nuodų karaliumi. Mažesni kiekiai skatina odos, plaučių, šlapimo takų vėžio atsiradimą, diabetą, anemiją, širdies ligas, sukelia ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą. Kaip parodė Švedijos ekspertų tyrimas, ypač daug arseno sugeria ir išlaiko ryžiai. Ir, beje, daugiau jo turi būtent sveikuolių pamėgti rudieji, nes arsenas labiau kaupiasi ryžio grūdo luobelėje.
Gyvsidabris organizme išlieka ilgai ir paprastai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Daugiausiai gyvsidabrio randama jūrų žuvyse, o į augalus patenka apdorojant juos fungicidais (grybelį naikinančiomis priemonėmis). Gyvsidabris labiausiai kaupiasi smegenyse ir inkstuose. Patekęs į organizmą, jis sutrikdo fermentų veiklą, dėl to įvyksta įvairių sistemų pažeidimai. Organiniai gyvsidabrio junginiai labiausiai pažeidžia nervų sistemą – atsiranda parestezijos (tirpimo, niežėjimo pojūtis), pirštų virpėjimas, nevalingi galūnių judesiai, nuovargis, atminties sutrikimai, judėjimo, klausos, regos, taip pat – psichikos sutrikimai (haliucinacijos, psichozė), vystosi paralyžius. Gali būti pažeidžiamas virškinimo traktas, inkstai.
