Bet tiesa yra tokia - apie 20 proc. žmonių yra alergiški žiedadulkėms, tarsi jos būtų toksiškos medžiagos. Kodėl taip atsitinka?

Mokslininkų teigimu, alergijos išsivysto, kai imuninė sistema nekenksmingą baltymą klaidingai ima laikyti grėsme. Ir jeigu kartą organizmas susidarė tokį klaidingą įspūdį apie žiedadulkes, išsivystys alergija, kuri, tikėtina, liks visam gyvenimui. Kas kartą susidūrusi su alergenu, imuninė sistema pasitelkia apsaugines reakcijas. Iš pradžių imuniteto ląstelės pagamina antikūnių, kurių kiekvienas prilimpa prie alergeno molekulės ir gabena ją į baltuosius kraujo kūnelius, išskiriančius cheminę medžiagą – histaminą. O tada ir kyla visos organizmo alerginės reakcijos – sloga, niežėjimas, čiaudulys, kosulys, išbėrimai ir patinimai.

Anot specialistų, alerginės reakcijos dažniau kamuoja tuos žmones, kurių imunitetas nusilpęs dėl streso bei kitų aplinkos dirgiklių.

Alergija yra aktuali ir žiemos mėnesiais, kada daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose yra dulkių, todėl padažnėja alergija dulkių erkėms. O tiems, kurie turi naminių gyvūnėlių – kačių, šunų, graužikų ir kitų padarėlių, kuriems yra alergiški, tai problema ištisus metus.

Žiedadulkės skraido jau nuo ankstyvo pavasario

Kada pradės reikštis vienos ar kitos žiedadulkės, labiausiai priklauso nuo oro sąlygų. Jei orai šiltesni, medikai pirmųjų pacientų sulaukia jau vasario pabaigoje, kai pradeda žydėti pirmieji medžiai – alksniai ir lazdynai, paskui – beržai. Tačiau su pavasariu alergiškų žmonių bėdos nesibaigia, nes žiedadulkių Lietuvoje galima aptikti daugiau nei pusę metų – yra augalų, žydinčių ir sukeliančių alergijas netgi ankstyvą rudenį.

Mokslo tikslais ore sklandančių žiedadulkių kiekį stebinčių Šiaulių universiteto aerobiologų teigimu, šios smulkios augalų dalelės aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Gal ir sunku patikėti, bet iki mūsų atkeliauja žiedadulkės iš Vengrijos, Prancūzijos ir net Ispanijos. Patogiausia joms keliauti esant sausiems orams, tada labiausiai ir kenčia alergiški žmonės, kuriems lietus pavasarį būna tikra atgaiva.

Varginantys simptomai ir kaip juos palengvinti

Ore sklandančios žiedadulkės sukelia alerginį rinitą, kurį išduoda paburkusi nosies gleivinė, gausios skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudėjimo priepuoliai. Šie požymiai primena peršalimo ar ūmios virusinės infekcijos simptomus, todėl dauguma alerginę slogą painioja su peršalimu ir gydo netinkamai. Bėda ta, kad ilgai negydoma alerginė sloga gali išplisti į bronchus, sukelti dusulį, astmą, rinosinusitą, ausų uždegimą. Paprastai alerginė sloga gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno).

Alerginės slogos simptomai žymiai sumažės reguliariai plaunant nosį 100 % neskiestu jūros vandeniu, turtingu mineralais ir mikroelementais: manganu, kuris stiprina nosies gleivinės atsparumą alergenams; variu, kuris apsaugo nosies gleivinę nuo infekcijas sukeliančių veiksnių (bakterijų, virusų); siera, kuri atkuria pasikartojančių infekcijų susilpnintą gleivinę.

Dėl nepertraukiamos švelnios mikrodifuzinės (dulksna) srovės jūros vanduo:

· Išplauna iš nosies gleives, dulkes ir alergenus.

· Mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą;

· Drėkina gleivinę;

· Pagalbinė priemonė kompleksiškai gydant alerginę slogą;

Medikai perspėja: jeigu užsitęsė ūmi sloga, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų. Tinkamas gydymas padės išvengti varginančios ligos.

Pavojingiausios žiedadulkės

Specialistų teigimu, stipriausias alergijas kelia lazdynai, alksniai bei balandžio ir gegužės mėnesiais pražystantys beržai. Šiaulių universiteto aerobiologai penkių balų skalėje alksnio ir lazdyno alergeniškumą vertina trimis, o beržo - penkiais balais. Dar stipresnę alergiją pavasarį gali sukelti kryžminis beržų ir lazdynų žiedadulkių poveikis.

Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes – medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.), pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.) ir piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlės ir kt.).

Anot mokslininkų, gana retai žmonės būna alergiški tik kuriam nors vienam augalui. Be to, jautrūs žmonės reaguoja ir į smarkiai kvepiančius augalus - akacijas, alyvas, ievas, hiacintus. Aerobiologai prie pavojingiausių, be beržo, taip pat priskiria miglinius žolinius augalus, kurių Lietuvoje auga per šimtą rūšių, o žydi jie nuo gegužės iki rugsėjo.

Netikėtos kryžminės reakcijos

Net iki 60-70 proc. žmonių, sergančių šienlige, pasireiškia kryžminė alerginė reakcija, t. y. atsiranda alergija tam tikram maistui, kuriame yra panašių alergenų. Dažniausiai tai sukelia vaisiai ir daržovės, kurie valgomi termiškai neapdoroti. Reakcija būna labai greita – per 5-10 minučių gali patinti lūpos, išberti kūną, pradėti perštėti gerklė, galima suviduriuoti. Tačiau staiga prasidėjęs, negalavimas staiga ir praeina.

Žmonėms, kurie alergiški beržų žiedadulkėms, nemalonių pojūčių gali sukelti žali obuoliai ar morkos, abrikosai, nektarinai, slyvos, persikai, kartais – ir lazdyno riešutai. Įdomu tai, kad alergiją sukelia ne visų rūšių obuoliai, o termiškai apdoroti iš viso nesukelia.

Rečiau kryžmines reakcijas jaučia piktžolių žiedadulkėms alergiški žmonės. Kartais jas gali sukelti rugiai ir kviečiai, tačiau dažniau problemos atsiranda ne dėl miltinių produktų, o geriant kviečių želmenų sultis ar valgant daigintus grūdus.

Kryžminės alergijos vaistais negydomos, kadangi greitai praeina, tačiau reikia stebėti ir nevartoti maisto, kuris sukelia nemalonias reakcijas.

Alergologai perspėja, kad žmonės, jaučiantys alergijų simptomus, turėtų bent vieną kartą išsitirti, kam jie yra jautrūs - žiedadulkėms, pelėsiui, dulkėms, o gal katėms ar šunims, kad būtų galima parinkti tinkamą kiekvienam atvejui gydymą.

Užsakymo nr.: PT_74125096