Medikai nepaliauja skambinti pavojaus varpais dėl to, kad daugėja sergančiųjų vėžiu ir alergija, dėl epidemija tampančio II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, antibiotikams atsparių infekcijų ir kitų negalavimų, uoliai ieško šių problemų priežasčių. Stresas, užterštas oras, cheminiai priedai maiste ir kosmetikos priemonėse, maisto perteklius, judėjimo stoka, virusai, bakterijos... Priešų daug, tik spėk gaminti ginklus. Tik ar tinkama kryptimi puolame? Lietuvoje viešintis bendrosios praktikos gydytojas dr. Jean'as Claude'as Lapraz'as teigia, kad, pradėjęs dirbti, jis elgėsi taip pat – diagnozuodavo ligas ir skirdavo vaistų tų ligų sukėlėjams įveikti. Deja, išgydyti ligoniai grįždavo pas jį kasmet ar net kelis kartus per metus, skųsdavosi tomis pačiomis problemomis, ir tai jam sukeldavo neviltį.
„Šiuolaikinės medicinos progresas didžiulis – išradus antibiotikus, mažiau žmonių miršta nuo infekcijų, medikai išmoko persodinti ar netgi užauginti organus, atlikti genetinius tyrimus ir korekcijas, deja, sveikesni netapome, – sako jis. – Kad ir kokie būtų medicinos pasiekimai, ši sritis išgyvena didelę krizę visame pasaulyje. Kodėl intensyvus gydymas neduoda naudos? Kodėl ligos atsinaujina? Žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių gydymo būdų, domėtis kinų, ajurvedine, liaudies medicinomis. Informacijos tapo pernelyg daug, tad labai sunku susigaudyti.“ Supratęs tai, dr. J. C. Lapraz'as sukūrė individualizuotos, arba endobiogeninės, medicinos koncepciją. Jis ne tik pats sėkmingai taiko šį gydymo būdą jau 4 dešimtmečius, bet ir parengė nemažai specialistų visame pasaulyje, kartu su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre parašė knygą „Individualizuota medicina“ (leidykla „Tyto alba“).
Ligos ir ligoniai
Gydytojo dr. J. C. Lapraz'o teigimu, esminė tradicinės medicinos klaida ta, kad ji gydo ligą, o ne ligonį. „Nesvarbu, kuo žmogus serga – vėžiu, gripu ar hepatitu, kiekvienas serga skirtingai, – sako individualizuotos medicinos pradininkas. – Neužtenka išsiaiškinti, koks virusas sukėlė peršalimo ligą, reikia dar suprasti, kodėl jis įsitvirtino būtent to žmogaus organizme. Arba imkime krūties vėžį. Vienos moterys nuo jo miršta po dvejų metų, o kitos pragyvena 20 metų. Taip nutinka ne tik todėl, kad augliai yra skirtingo tipo, bet ir todėl, kad kiekvienos moters endobiogeninis laukas kitoks. Individualizuota medicina analizuoja tiek agresorių, tiek agresijos auką.“
Kitas labai svarbus dalykas – žiūrėti į žmogų kaip į visumą, o ne į atskirus jo organus. Deja, dabar medikai pernelyg specializuojasi – kardiologai gydo širdį, endokrinologai tiria hormoninę sistemą, kineziterapeutai gilinasi, ar gerai funkcionuoja raumenys, neurologai domisi neurovegetacine sistema, bet visi šie organai ir sistemos tarpusavyje susiję, vienas be kito veikti negali. Liga – tai ženklas, kad harmoningas jų bendradarbiavimas sutriko, atsirado nesklandumų.
Knygos bendraautorė M. Laure de Clermont-Tonnerre pas gydytoją dr. J. C. Lapraz'ą atėjo vedama ne tik žurnalistinio smalsumo, bet ir asmeninių sveikatos problemų – ją kankino migrena, gerklės skausmas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, alergija, tachikardijos priepuoliai. Šiuos negalavimus moteris bandė gydyti simptomiškai: nuo migrenos gėrė stiprius skausmą malšinančius, nuo alergijos – antihistamininius, o nuo skrandžio skausmų – rūgštingumą mažinančius vaistus. Pasirodo, visų šių bėdų priežastis buvo pernelyg suaktyvėjusi alfa simpatinė nervų sistema. Ji dar vadinama pavojaus sistema ir pradeda veikti, kai organizmui reikia kovoti su agresoriais.
Itin daug dėmesio individualizuotos medicinos specialistai skiria endokrininei, arba hormoninei, sistemai.
Suaktyvėjus alfa simpatinei nervų sistemai, skrandis ima gaminti daugiau rūgšties, organizmas išskiria daugiau histamino (tai sukelia alergiją ir yra viena iš migrenos priežasčių). Gerklę dirgina skrandžio rūgštis, negana to, mažiau išskiriama seilių, o dėl histamino burnos audiniai tampa jautresni. Būtent tai, o ne virusas ar peršalimas buvo moters gerklės skausmo priežastis. Siekdamas panaikinti pirminę visų šių negalavimų atsiradimo priežastį, gydytojas žurnalistei pirmiausiai skyrė alfa simpatinę nervų sistemą raminančių vaistinių augalų, svarbiausias jų – levandų eterinis aliejus.
Kita knygos „Individualizuota medicina“ herojė 51-ų metų Carol Silverander susidūrė su rimtesnėmis problemomis – susirgo krūties vėžiu. Kai energinga, sportuojanti, puikiai besijaučianti vegetarė išgirdo diagnozę, ištiko šokas. Moteris viltingai stojo į kovą su vėžiu, deja, jis labai greitai išplito į kepenis ir kaulus, – gydytojai prognozavo gyventi vos dvejus metus. Dr. J. C. Lapraz'ui pradėjus aiškintis, kaip viskas įvyko, paaiškėjo, kad viena svarbiausių šio vėžio atsiradimo priežasčių buvo ginekologės pasiūlyta pakaitinė hormonų terapija. Ją gydytoja tradiciškai skirdavo visoms menopauzės link artėjančioms moterims. Papildomi estrogenai turėjo apsaugoti Carol nuo būsimų su menopauze susijusių bėdų – nuotaikų kaitos, kaulų retėjimo, bet prišaukė mirtiną ligą. Jei prieš tai gydytoja būtų atlikusi pacientės hormonų tyrimą ar bent jau atidžiau į ją įsižiūrėjusi, veikiausiai būtų supratusi, kad estrogenų šiai aktyviai moteriai, kuriai vis dar yra menstruacijos, netrūksta, o gal net turi jų per daug. Papildoma šių hormonų dozė sugriovė organizmo balansą ir sukėlė negrįžtamus procesus.
Apie nervus ir hormonus
Itin daug dėmesio individualizuotos medicinos specialistai skiria endokrininei (hormoninei) sistemai. Šią dr. J. C. Lapraz'as vadina viso kūno architekte, mat tik nuo jos priklauso, ar ilgai stovės namas – mūsų kūnas, kokius remonto darbus ir kada reikia pradėti.
„Tai vienintelė viską apimanti sistema, reaguojanti į visus organizmo jutimų, metabolizmo ir visų rūšių fiziologinius poreikius, – rašoma knygoje „Individualizuota medicina“. – Ji darniai veikia visur, yra susieta su visomis kitomis sistemomis, ji vienintelė, remiantis šiandieniniu fiziologijos žinių lygiu, gali garantuoti gyvybės reguliavimą (...) ir tuo pat metu valdyti pati save; dėl to ji tampa tikrąja gyvos visumos, koks ir yra mūsų organizmas, valdytoja.“ Hormonus gamina keli žmogaus organai – hipofizė, antinksčiai, skydliaukė, kasa ir kiaušidės arba sėklidės. Kalbėdami apie hormonus, omenyje dažniausiai turime lytinius, bet iš tikrųjų jų mūsų organizme yra kelios dešimtys. Ko gero, visi girdėjome apie laimės gamintojus endorfinus, apie streso hormonus adrenaliną ir kortizolį, kasos gaminamą insuliną ir tai, kad sutrikusi jo gamyba sukelia cukrinį diabetą... Hormonai veikia mūsų savijautą, nuotaikas, mintis ir elgesį, sukelia trumpalaikius sveikatos sutrikimus bei lėtines ligas ir, žinoma, sąveikauja tarpusavyje. Retai kada pagalvojame, kad dažnų peršalimo ligų priežastis galėtų būti sutrikusi skydliaukės ir antinksčių veikla, bet, pasirodo, būtent šių organų gaminami hormonai didina imuninės sistemos gebėjimą priešintis mikrobams ir virusams. Imunitetą taip pat veikia kepenys, mat jose vyksta daug metabolinių procesų, detoksikacinių reakcijų, todėl peršalus derėtų pasidomėti, ar jos funkcionuoja tinkamai. Nėra gerų ar blogų hormonų, yra tik sutrikusi jų pusiausvyra. Tarkim, kortizolio perteklius lemia polinkį į depresiją, aukštą kraujospūdį, riebalų rūgščių pagausėjimą kraujyje, diabetą, riebalų sankaupas ant pilvo ir netgi celiulitą, tačiau trūkumas irgi pavojingas – sukelia nuovargį, išsekimą, polinkį į infekcijas, astmą, egzemą, pūslelinę, žvynelinę, yra susijęs su vėluojančia branda.
Nederėtų pamiršti ir tyliuoju darbininku vadinamos neurovegetacinės sistemos. Nors ji, pasak dr. J. C. Lapraz'o, nėra tokia svarbi kaip endokrininė, bet medikai jai dažniausiai skiria per mažai dėmesio. Neurovegetacinė sistema skirstoma į tris šakas – parasimpatinę (ramybės ir prisitaikymo), alfa simpatinę (pavojaus) ir beta simpatinę (kovos ir atsako). Visi mes esame sukurti taip, kad šios sistemos nuolat keistų viena kitą. Tarkim, geram virškinimui užtikrinti iš pradžių pradeda veikti parasimpatinė sistema (ji skatina išsiskirti virškinamąsias medžiagas), paskui – alfa simpatinė (kontroliuoja raumenų susitraukimus), tada – beta simpatinė (užtikrina tolesnį maisto judėjimą virškinimo traktu). Jei ima dominuoti alfa simpatinė sistema, prasideda stiprūs skrandžio spazmai, jei beta simpatinė, – viduriavimas.
Svarbiausia – detali apžiūra
„Atpažinti ligai užtenka kelių minučių – per tiek peržvelgiami tyrimų rezultatai, – sako „Individualizuotos medicinosa“ autorius. – Pažinti ligoniui gali prireikti ne vienos valandos. Jau vien iš to, kaip jis įeina, kalba, juda, koks balso tonas, veido spalva, kūno sudėjimas, nemažai pasako apie jo sveikatos būklę. Jei žmogus į kabinetą įeina energingu žingsniu, atrodo susijaudinęs, kalba greitai, jo akys žiba, tai yra ženklas, kad yra suaktyvėjusi jo skydliaukė. Žmogaus kūno konstitucija sufleruoja, kokių lytinių hormonų turi per daug, o kokių – per mažai. Tarkim, jei organizme dominuoja vyriški hormonai, žmogus būna plačių pečių, siauro dubens, jo pirštai trumpi, smilkiniai praplikę, balsas žemas.“ Dr. J. C. Lapraz'as net kelis kartus pabrėžia, kad labai svarbu pacientą apžiūrėti visiškai nuogą. Jis prisimena neįtikėtiną istoriją apie nugaros skausmais besiskundusį jaunuolį. Jį apžiūrėję du gydytojai nutarė, kad skausmo priežastis – neatsargus judesys, ir skyrė vaistų nuo uždegimo. „Kai jis atėjo pas mane, nustačiau kitą diagnozę, nes nepatingėjau jį kruopščiai apžiūrėti, – pasakoja dr. J. C. Lapraz'as. – Nuogo paciento apžiūra iš karto atskleidė rimtą problemą, ji neturėjo nieko bendra su neatsargiu judesiu. Paciento nugaroje, juosmens srityje, buvo didžiulė piktybinė melanoma. Šio odos naviko išvaizda leido prognozuoti, kad gali būti metastazių pilve, jos spaudžia sėdimąjį nervą ir todėl skauda vaikštant. Skubiai atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas tai patvirtino. Žinoma, tai išskirtinis atvejis, bet, deja, pernelyg dažnai pacientai apžiūrimi paskubomis.“
Jei neįsigiliname į konkretų žmogų, vaistai gali sukelti kur kas didesnį žalingą šalutinį poveikį, nei suteikti naudos.
Ne mažiau informacijos suteikia ir išsamus pokalbis su pacientu. Svarbu ne tik tai, kaip jis šiuo metu jaučiasi, bet ir kokiomis ligomis sirgo, kokių išgyvenimų patyrė vaikystėje, kokia yra tėvų ir artimų giminaičių sveikatos būklė. Štai informacija, kad pacientei prieš menstruacijas kyla didžiulis noras tvarkytis, gydytojui rodo, jog gali būti padidėjęs prolaktino kiekis. Labai ryškūs, gyvi sapnai praneša apie nusilpusią beta simpatinę sistemą, o košmarai ir haliucinacijos – apie silpną parasimpatinę sistemą. „Prancūzijoje gydytojas su ligoniu kalba maždaug 5–7 minutes, ir tai yra esminė problema. Klaidingai įsivaizduojama, kad ilgesniam pokalbiui neužteks laiko, nes už durų rikiuojasi eilė pacientų, bet galbūt ta eilė nebūtų tokia ilga, jei daugiau dėmesio skirtume pirminei apžiūrai, – sako individualizuotos medicinos specialistas. – Suskaičiuokite, kiek sugaištate laiko, jeigu tas pats vaikas per vieną sezoną pas jus ateina 7–10 kartų. Jei jau per pirmąjį vizitą pastebėsite tikrąsias jo problemos šaknis ir paskirsite tinkamą gydymą, gali būti, kad šis pacientas pas jus daugiau negrįš.“
Negi turėtume pamiršti visus šiuolaikinės diagnostikos pasiekimus? Gydytojas dr. J. C. Lapraz'as purto galvą. „Jokiu būdu, – sako jis. – Kraujo, šlapimo ir kiti tyrimai mums suteikia daug naudingos informacijos, bet prieš skirdami juos turime žinoti, ko ieškome. Jei įtariame esant kokio nors hormono perteklių, būtina atlikti tyrimus, kad šie įtarimai būtų patvirtinti arba paneigti. Problema ta, kad gydytojai paprastai visiems ligoniams skiria tuos pačius bendruosius tyrimus, o į individualumą neatsižvelgia.“
Augalų galia
Nuodugniai ištyrus ligonį, svarbu sukurti jo gydymo strategiją. Tik reikėtų siekti ne trumpalaikio poveikio, kai vaistais nuslopinami ligos simptomai – skausmas, karščiavimas, kosulys ar pan. Gydymo strategija – tai nuoseklus ir ilgas darbas siekiant atkurti harmoningą viso organizmo veiklą. Štai kaip gydytojas dr. J. C. Lapraz'as išgydė lėtinį ir dažnai besikartojantį otitą (ausies uždegimą). „Daugeliu atvejų uždegimas yra stiprus imuninės sistemos atsakas. Šios būklę reguliuoja hormoninė sistema, todėl būtų klaidinga apsistoti vien ties ausies būklės tyrimu, – teigia endobiogenikos specialistas. – Atidžiai apžiūrėjus vaiką, paaiškėjo, kad uždegimas lėtinis, nes sutriko skydliaukės veikla, o dažno saldumynų vartojimo išdirginta kasa sudarė palankią dirvą uždegimams kartotis.“ Otitu sergančiam berniukui skirta insulino kiekį mažinanti dieta be cukraus ir pieno produktų. Kasos veiklai paskatinti pasiūlyta valgyti daugiau graikinių riešutų ir gervuogių, kepenims detoksikuoti, neurovegetacinės sistemos aktyvumui sumažinti, skydliaukės ir antinksčių veiklai sureguliuoti skirta antiseptiškai veikiančių inhaliacijų, įvairių vaistažolių ir eterinių aliejų. Ligonis netrukus pasveiko.
Negi paprasčiausi maisto produktai ir vaistažolės gali išgydyti lėtines ligas? Ar taip negrįžtame prie močiučių receptų, į viduramžių laikus? Dr. J. C. Lapraz'as sako tokius klausimus girdintis gana dažnai. „Jau 40 metų dirbu onkologijos ligoninėje ir labai gerai išmanau, kaip veikia – ir teigiamai, ir neigiamai – vaistai, – sako jis. – Jei žmogaus gyvybei gresia pavojus, skiriu šiuolaikinius vaistus, bet nedarau to kaskart, nes jie, jei neįsigiliname į konkretų žmogų, gali sukelti kur kas didesnį žalingą šalutinį poveikį, nei suteikti naudos. Nesame augalų pasaulio atstovai. Vis dėlto reikia pripažinti, kad medicina labai daug prarado nustūmusi augalus į šalį ir visiškai pakeitusi juos cheminiais vaistais. Tai dramatiškas posūkis. Augalai – ne šventoji dvasia.
Daugumos jų veikliosios medžiagos ir gydomosios savybės ištirtos ir patvirtintos moksliškai, tad kodėl tuo nesinaudojame? Mūsų kūnas augalus priima natūraliau nei cheminius vaistus, jie veikia kompleksiškiau.“ Endobiogenikos pradininkas pabrėžia, kad augalų negalima vartoti bet kaip. Gydytojas privalo turėti medicininį išsilavinimą, puikiai išmanyti augalus ir skirti juos tik gerai ištyręs visą ligonį, o ne atsižvelgdamas vien į simptomus. Tarkim, nėra vaistažolių skrandžio veiklai gerinti, turi žinoti, ką konkrečiai reikia gerinti – mažinti rūgštingumą ar nuimti spazmus. Žvelgiant dar giliau, reikėtų aiškintis, kas tuos skrandžio spazmus ar rūgštingumą sukėlė – suaktyvėjusi parasimpatinė, o gal susilpnėjusi alfa simpatinė sistema?
Štai kaip individualizuotos medicinos gydytojas augalais išgydė kiaušidės cistą. „Pritaikius endobiogeninį požiūrį, paaiškėjo, kad suaktyvėjusi moters alfa simpatinė sistema, beta simpatinė nusilpusi, didelė dubens venų sugestija, antinksčiai dirbo sunkiai, labai suaktyvėję estrogenai ir androgenai, o progesterono nepakako, pasireiškė kepenų ir žarnyno kongestija“ – taip knygoje „Individualizuota medicina“ aprašomos kiaušidės cistos atsiradimo priežastys. Moteris gydyta taip: kad nurimtų estrogenai ir gonatropinai, jai nurodyta vartoti tikruosius skaistminus, kraujažoles – progesteronui stimuliuoti, gysločius – kepenims ir inkstams detoksikuoti, smulkiąsias levandas ir mirtenes – lytinės sistemos uždegimams raminti ir neurovegetacinei sistemai reguliuoti, sukatžolės, melisos ir juodieji serbentai skirti antinksčių veiklai sustiprinti. „Po trijų mėnesių gydymo konstatuota, kad visiškai išnyko kiaušidės cistos, o tyrimas echoskopu patvirtino – kiaušidė sveika“, – rašoma knygoje.
Individualizuota medicina per farmacijos pramonės džiungles kol kas taką skinasi sunkiai, bet dr. J. C. Lapraz'as tiki, kad kito kelio susigrąžinti sveikatą mes tiesiog neturime. Endobiogenikos efektyvumą jau patvirtina ir moksliniai tyrimai. Beje, pasak gydytojo, Lietuvai labai pasisekė – mat mažose šalyse idėjos plinta lengviau. Šiuo metu per šimtą Lietuvos gydytojų jau semiasi individualizuotos medicinos žinių, o kai kurie jas pradeda taikyti praktiškai.
Kokia sistema dominuoja?
Individualizuotos medicinos gydytojas dr. J. C. Lapraz'as pataria, kaip atskirti, kuri neurovegetacinės sistemos šaka dominuoja organizme.
Parasimpatinė sistema atsakinga už ramybę ir prisitaikymą. Kad dominuoja ši sistema, galime įtarti, jei žmogus yra nedrąsus, lėtas, introvertiškas, jo galūnės drėgnos, vyzdžiai susiaurėję, kraujospūdis žemas, širdis plaka lėtai. Tokius žmones gali kamuoti prakaitavimas, pilvo pūtimas, bronchitas, gastritas, viduriavimas.
Alfa simpatinė sistema yra pavojaus sistema. Jai dominuojant, žmogus tampa jautrus įvairiems dirgikliams – triukšmui, šviesai, šalčiui, skausmui. Jo veidas dažnai yra raudonas, vyzdžiai išsiplėtę, džiūsta burna, trūkčioja vokai, prakaituoja delnai, gali kamuoti dažnas vidurių užkietėjimas, skrandžio spazmai, migrena.
Beta simpatinė sistema – tai kovos ir atsako sistema. Jai dominuojant, žmogus tampa impulsyvus, staigių judesių, linkęs į pykčio priepuolius. Jo pulsas greitas, kraujospūdis – pakilęs, būdingi dažni širdies permušimai, galūnių virpėjimas, kintanti veido spalva. Sistemai nusilpus, padidėja polinkis į alergiją, astmą, migreną.
