Naujos kartos asmeniniai treneriai rūpinasi ne tik į sporto salę atėjusio žmogaus kūnu, pratimais ir treniruočių metodikomis, bet ir jo gyvensena, psichologiniais aspektais. Mantas Petrulis – vienas tokių trenerių. Su jo pagalba tobulinti savo kūną sporto salėje pasirinkę žmonės laimi dvigubai, mat Mantas yra ir asmenybės ugdymo treneris (koučeris).
Moterų ar vyrų daugiau tarp jūsų klientų?
Esu sakęs, kad niekada nedirbsiu su moterimis, bet išėjo taip, kad dabar 70 procentų mano klientų yra moterys. Jos labiau nei vyrai rūpinasi savo išvaizda, negaili laiko figūrai tobulinti. O paskui moterį ateina ir vyras – arba pati atsiveda, arba jis pats užsimano pažiūrėti, kuo ji ten užsiima.
Kuo moterys taip atbaidė, kad kartą tarėte joms „niekada“?
Treneriu pradėjau dirbti 2005-aisiais Panevėžyje, – iš ten esu kilęs. Apie asmeninius trenerius tada nebuvo nė kalbos, buvo tik salės treneriai, bet jau ir tada prieidavome prie sportuojančiųjų, kalbindavome, konsultuodavome. Moteris po pirmosios treniruotės man pradėjo pasakoti, kokia buvo kūno reakcija, ką ji jautė. Klausydamas pagalvojau: „Ne, su jomis sunku“, ir padėjau didelį brūkšnį, pasakiau sau, kad niekada su jomis nebedirbsiu. Buvau labai jaunas, daug ko nežinojau apie moterų fiziologiją ir psichiką, todėl tai ir pasirodė per sunku, bet teko išmokti. Nesumeluosiu teigdamas, kad jei nesi kalbus, nemėgsti mados ir įvairių smulkmenų, su moterimis sporto salėje sunkiai sutarsi. Vyras gali pakentėti, o moterims turi būti įdomu.
Bet gal į sporto salę einama mankštintis, o ne plepėti su žavingu treneriu?
Esu girdėjęs apie mane replikuojant: „Gal čia kunigas pas jus salėje dirba?“ Bendrauju tikrai daug, bet iš tikrųjų mano darbo metodika yra 50/50. Jeigu būtų tik pratimai, sportuoti nebūtų malonu, sunkiai sektųsi išlaikyti motyvaciją. Vyrai galbūt darbštesni ir konkretesni, bet ir su jais reikia bendrauti, kalbėtis apie tikslus. Į kai kuriuos žiūrėdamas pagalvoji, ko atėjo, nes jų figūrų koreguoti jau nelabai ir reikia, bet jie nori sportuoti, bendrauti. Sportas – ne vien tikslo siekimas, tai – ir gyvenimo būdo dalis. Jei vertintume jį tik kaip tikslą, taptų įrankiu, o tai laikina ir nelabai patrauklu.
Jei jau atėjai į sporto salę, greičiausiai visgi turi kokį nors sportinį tikslą...
O jei eini į bažnyčią, ar tai reiškia, kad esi tikintis? Nebūtinai. Taigi jei eini į sporto klubą, dar nereiškia, kad sportuoji. Tikrai yra tokių, kurie ateina tiesiog pabūti toje aplinkoje. Sportas dabar yra tapęs ir mados reikalu. 40 procentų žmonių sporto klubą lanko dėl mados.
Esate padėjęs modeliams Simonai Burbaitei ir Astai Valentaitei. Vadinasi, net graži figūra gali tapti dar gražesnė?
Būtent.
Tarp Jūsų klientų – nemažai ir kitų žinomų asmenų. Ar turite laikytis konfidencialumo?
Jie nėra žinomi žmonės, tai – verslo, pramogų pasaulio atstovai, galintys sau leisti nepigų malonumą sportuoti su asmeniniu treneriu. Kai kurie žiūri į tai kaip į investiciją. Pavardžių atskleisti negaliu ir nenoriu, nes tokios reklamos naujiems klientams privilioti man nereikia, informacija apie mane paprasčiausiai perduodama iš lūpų į lūpas.
Iš lūpų į lūpas eina ir apibūdinimas, kad esate auksinių užpakaliukų kaldintojas.
Taip, čia vyrai atkreipė į tai dėmesį. Stebi mane salėje ir klausinėja: „Ką šitai moteriai dar reikia daryti?“, „Ką tu čia dar šlifuoji?“ Sakau, mano darbas yra šlifuoti deimantus. Į mane kažkodėl kreipiasi nedaug apkūnių moterų, dauguma – tokių, kurioms gražias figūras reikia tik šlifuoti.
Žodžiu, dirbate kaip juvelyras.
Taip ir jaučiuosi. Tai sunku, juk kai žmogus turi didesnių problemų, tai ir rezultatas labiau matyti, pavyzdžiui, vienas vyrukas per metus numetė 30 kilogramų. O kai figūra gera, keičiasi tik centimetrai ir milimetrai, tai ką tu ten pamatysi? Nebent vilkdamasis drabužius žmogus pats tai pajunta.
Spėju, kad užpakaliukas Jums pačiam yra gražiausia moters kūno vieta?
Kaip vyrui, taip. Tai moteriškiausia, labiausiai dėmesį atkreipianti kūno vieta. Kita vertus, smagu ir dirbti, nes greičiausiai galima pasiekti ryškių pokyčių. Turiu ir savo metodiką, – daug metų dirbdamas atrandi, kas yra rezultatyvu.
Ar, dirbant su asmeniniu treneriu, figūrą galima nušlifuoti greičiau?
Kaip greitai žmogus pasieks rezultatą, priklauso nuo jo įdėto darbo. Mes kartu praleidžiame tik valandą ar dvi, lieka dar 22 valandos, ir ką tuo metu mano treniruojamas žmogus daro, aš nežinau, lieka tik pasitikėti. Jei prašo, stengiuosi kontroliuoti, ypač mitybą.
Manęs dažnai prašo: „Pasakyk, tik trumpai, kaip numesti penkis kilogramus?“ Atsakau: „Jei žinočiau formulę, man nereikėtų dirbti salėje. Tu pervestum man pinigus, o aš tau iš savo rančos Meksikoje atsiųsčiau formulę.“ Formulės nėra. Mes visi beprotiškai skirtingi. Visiems vienoda tik tai, kad turime 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą. Vieni tą laiką iššvaisto, kiti padaro daug.
Kas svarbiausia siekiant tobulo kūno?
Svarbiausia yra miegas. Jei jis nekokybiškas ar jo mažai, organizmas patiria stresą, kaupia skysčius, tad ir rezultatų nepasieksime. Kai nemiegame, ir valgome daugiau. Taigi visiškai išsibalansuojame.
Svarbu ir neskubėti. Kartą mergina ruošėsi modelių atrankai, tad per tam tikrą laiką turėjo pasiekti tam tikrą svorį. Paklausė, ar galime? Atsakiau, kad taip, bet tai ekstremalu, todėl paskui bus blogai. Žmogus pats turi nuspręsti, ar verta dėl trumpalaikio rezultato aukoti organizmo gerovę. Apskritai, jei nori būti gražus, energingas, tobulų formų ir gyveni normalų gyvenimą, tai badauti tikrai nerekomenduoju. Ne tik kūnas turi būti gražus, bet ir emocijos geros. Jei griešime dantį ir nesišypsosime, tai niekas į mūsų kūną ir nežiūrės. Svarbu, kad būtų linksma gyventi, būtume energingi ir šypsotumėmės. Tada ir kūnas spindės.
Kaip pasiekti tokią tobulą pusiausvyrą?
Kai man iškilo toks klausimas, nuėjau mokytis asmenybės ugdymo. Dabar tai yra mano darbo dalis. Būna, matau, kankinasi žmogus sportuodamas, nes yra pavargęs, todėl eina į priešingą pusę, nei norėtų. Tada daug kalbamės, išsiaiškiname, ką šiandien turime, ko norime. Susidarome planą, kiek miegoti, kiek sportuoti, kokia turi būti mityba. Tai – lyg filmo kūrimas, baltame lape nusipieši kelią nuo lūkesčių iki tikslo.
Turite slaptų klientų bylų?
Atsimenu, kas žmogui įdomu, ko jis siekia, kokioje aplinkoje būna. Tai leidžia įdomiai dirbti. Asmenybės ugdymo trenerio įgūdžiai išmokė klausytis ir girdėti.
O kas, jeigu einant nusipieštu keliu pasidaro per sunku? Staiga keliauninkas ima ir dingsta?
Nei vienas žmogus nepasiekė rezultato lengvai, to neįsivaizduoju, bet kai sportas tampa gyvenimo būdu, kelio mesti nebesinori. Man pavyksta išlaikyti klientą ilgai, nors tokio tikslo neturiu. Tiesiog kai tarp mūsų atsiranda ryšys, ir man, ir klientui būna lengviau. Aš pats stengiuosi nuolat tobulėti, treniruodamas vengiu rutinos. Tarkime, kurį laiką formuojame užpakaliuką, o kai jau pasiekiame rezultatą, pereiname prie pilateso ar bėgimo. Metodikos keičiamos pagal kūną. Kūnas labai greitai pripranta prie krūvio, tad kartais reikia lengvo fizinio streso – kad būtų pasiektas dar geresnis rezultatas. Mano darbas yra neleisti užmigti ant laurų.
Yra gerai, reikia dar geriau?
Būtent. Aišku, jei pasiektas rezultatas tenkina, galime taip ir palikti, bet dar nesutikau žmogaus, kuris neturėtų ambicijų. Iš pradžių sako, kad nori sverti, tarkime, 55 kilogramus, bet kai, siekiant to tikslo, lieka vos keli kilogramai, išgirstu: „Ai, ką čia tie 55, būtų dar geriau 52.“
Ar Jūsų paties kūnas jau tobulas?
Tikrai ne. Analizuoju savo 12-os metų darbo stažą. Prieš 3-ejus metus daug dirbau ir mažai laiko skyriau sau. Treniravau daug žmonių, tai leido sukaupti daug patirties. Dabar atsigręžiau į save. Jau 2-ejus metus savo kūnui skiriu daugiau laiko. Save irgi šlifuoju kaip deimantą, turiu išsikėlęs tikslus. Organizmas nejaunėja, todėl pasiekti tam tikrus rezultatus reikia daugiau laiko. Kai buvau 22-ejų ar 25-erių, 5 kilogramus numesdavau per dvi savaites, o dabar tiek nebeužtenka.
Tada dar buvote nevedęs, o vedę vyrai paprastai būna apkūnesni.
Mano žmona – sportininkė, mes nepersivalgome.
Jūsų žmona buvusi Lietuvos dziudo čempionė, aerobikos trenerė Viktorija Baltaitė-Petrulienė, gimus sūnui, ėmė mankštintis su juo. O ką tuo metu veikia tėtis?
Ji su sūnumi mankštinasi daugiau, nes aš prisisportuoju darbe, o laisvadieniais tai darome abu. Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Man smagu ir labai patinka, vaikui – taip pat.
Ar dar ilgai galėsite naudoti sūnų kaip svarelį?
Ne, jau darosi sunku. Jam 10 mėnesių, sveria 10 kilogramų. Jis dabar mūsų šeimoje tas, kuris augina masę ir nelabai rūpinasi formomis.
Ar dviem sportininkams nekyla kivirčų dėl sporto?
Dziudo sportininkai paskutinėmis dienomis prieš varžybas meta svorį nesveikais būdais. Man atrodo, jeigu žinai, koks turi būti tavo svoris, tai tokį jį ir reikia palaikyti nuolat. Tad vis dar nesuprantu, bet tos temos nebeliečiame. Su žmona dalijamės patirtimi, bandėme kartu sportuoti, bet treniruoti jos negaliu. Ji atrodo labai rami, o salėje tampa nepaprastai energinga, regis, sprogs, o man norisi struktūros. Jei bėga, tai kaip nuo grandinės nutrūkusi, o aš mėgstu ramiau. Profesionalios sportininkės karjerą ji jau baigė, pasiekė, ko norėjo, dabar tikslas – maratonai.
Jūs pats anksčiau buvote profesionalus plaukikas. Ar dar plaukiojate?
Plaukimas – sporto šaka, kuria užsiimant reikia būti labiausiai apsinuoginusiam, o tai verčia pasitempti. Užsiėmiau ir kūno rengyba, bandžiau du kartus, bet prie jos negrįšiu – tai ne man. Organizmo alinimas. O prie plaukimo grįžau, šiemet net pavyko pagerinti savo geriausius rezultatus. Keista ir įdomu. Buvo sunku, reikėjo dvejus metus dirbti, visgi ilgainiui imi daugiau mąstyti, analizuoti. Anksčiau varydavai stačia galva, dešimt kartų bedi, kol pataikai. O dabar nėra jau tiek energijos dešimt kartų besti, todėl stengiesi, apgalvoji. Dabar plaukimas man labiau saviraiškos būdas. Gerai jaučiuosi vandenyje, plaukti man patinka. Galbūt vėliau rengsiu treniruotes su klientais, jau yra tokių, kurie palaiko man kompaniją, ir net tokių, kurie išmoko plaukti.
Asmenybės trenerio darbas irgi labai įdomus. Ar neketinate keisti veiklos?
Kai pradėjau daugiau laiko skirti savo kūnui, noras keisti asmeninio trenerio darbą praėjo. Vėl pamėgau savo darbą, pamačiau, kiek dar galima siekti. Norėčiau rengti pokyčių stovyklas užsienyje, išmokti masažo, kad dar geriau pajusčiau žmogaus kūną. Dar įsivaizduoju save su sportine apranga. Tiesa, jau esu daręs grupines koučingo sesijas savo aplinkos moterims. Tada užsirašėme, kas yra blogai, ką norisi pasiekti darbe, asmeninių santykių srityje. Dar ir dabar jos džiaugiasi, kad pasiekė, ką norėjo, pradėjo tikėti, jog įmanoma pakeisti savo gyvenimą taip, kaip nori.
Sakoma, kad tikslų užrašymas padeda daug pasiekti.
Daug tokių pavyzdžių galiu pateikti. Ir pats tai patyriau. Esu pusę metų gyvenęs Kipre. Prieš tai dar pusę metų – Anglijoje, ten važiavau ne uždarbiauti, o gauti žinių. Užsirašiau į trenerių kursus žinodamas labai mažai angliškų žodžių, bet viską puikiai išlaikiau, gavau diplomą, jis leido dirbti ir gelbėtoju. Lietuvoje tuo metu siautė krizė, sportas nebuvo pagrindinis dalykas, tad išvažiavau į Kiprą ir ten pritaikiau gelbėtojo žinias. Pasilikti toje šalyje visam laikui neketinau, bet apsisprendimą grįžti pagreitino pažintis su Viktorija. Labai greitai įvyko meilė. Viktorija pasakė, kad turės grįžti į mokslus, o man mintyse susidėliojo, kad grįžtu ir aš. Pasiėmiau baltą lapą ir labai konkrečiai užrašiau, ką grįžęs darysiu. Po dvejų metų pamačiau, kad viską įvykdžiau 200 procentų.
Gaila, ne visi užrašai išliko, bet galbūt žmona bus kur paslėpusi tuos lapus. Ji saugo visus laiškus ir visą mūsų istoriją.
Pasirodo, meilė gali ne tik apsukti galvą, bet ir sustatyti viską į savo vietas.
Buvau apkvaitęs, dar ir šiandien nesijaučiu atsigavęs. Pasipiršau po keturių mėnesių. Visiems buvo nuostaba, o aš labai tikėjau procesu, ėjau kaip tankas. Buvo praėję tik du mėnesiai, kai grįžau į Lietuvą, dar net nedirbau, beveik paskutinius pinigus sukrapščiau sužadėtuvių žiedui. Draugas tada manęs paklausė, o ką, jeigu ji atsisakys? Apie tokį variantą net pagalvojęs nebuvau. Taip stipriai tikėjau.
Gal žinote ir laimingos santuokos receptą?
Manęs dažnai klausia, kas yra geras santykis šeimoje. Jei neklystu, Ričardas Doveika per kursus prieš vestuves mums sakė: „Vyras turi vesti, o moteris tekėti.“ Labai svarbu yra neužgožti vyriškumo, o moterys dažnai imasi vyro vaidmens, todėl jie pasijunta nereikalingi. Vyriškumo skatinimas man ir šiandien leidžia tobulėti, augti kaip vyrui.
