Kalbiname Liną Mozūraitę – Čiaplinskienę, medicinos mokslų daktarę, klinikos „Motina ir Vaikas“ specialistę apie dažniausias problemas, su kuriomis susiduria moterys.
Apsilankyti pas ginekologą rekomenduojama kartą per metus. Ką galėtumėte pasakyti iš savo patirties - ar lietuvės linkusios reguliariai tikrinti savo sveikatą, o gal vis dėlto į medikus kreipiasi tik prasidėjus problemoms?
Remiantis mano darbine patirtimi, lietuvės moterys linkusios rūpintis savo sveikata. Jaunos moterys daug skaito ir domisi ginekologinėmis ligomis, jų sukeliamais simptomais ir gydymo galimybėmis. Turiu pastebėti, kad vyresnio amžiaus moterys ypatingai laikosi gydytojo rekomendacijų ir atvyksta gydytojo ginekologo patikrai vieną kartą per metus.
Kokius dažniausiai pasitaikančius moterų negalavimus galėtumėte išskirti ir kas jūsų manymu tam turi didžiausią įtaką?
Pagrindines priežastis galėtume išskirti į keturis puktus:
1. Vulvovaginitai.
- Specifinės kilmės, kuomet diagnozuojama sukėlėjas (grybelinės kilmės, bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios ligos - gonorėja, chlamidija, trichomona ir kt.). Šių ligų atsiradimui įtakos turi vaistų vartojimas, imuniteto nusilpimas, nesaugūs lytiniai santykiai.
- Nespecifinės kilmės, kuomet nustatomas lyties organų uždegimas, tačiau neidentifikuojamas sukėlėjas. Tam įtakos turi netinkama moters higiena ir gyvenimo būdas.
2. Gimdos ir kiaušidžių dariniai: miomos, polipai ir cistiniai dariniai.
3. Disfunkciniai kraujavimai, sukeliami hormoninių pokyčių ar pataloginių lyties organų darinių: juveniliniai kraujavimai, reprodukcinio laikotarpio kraujavimai bei memopauziniai kraujavimai.
4. Vaisingumo sutrikimas
Šiais laikais nevaisingumas - itin opi problema. Ar iš tiesų statistiniai vaisingumo rodikliai blogėja ir kas tuomet tam turi didžiausią įtaką?
Nevaisinga pora laikoma tokia, kuri turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per vienerius metus. Abiejų lyčių vaisingumą lemia daug genetinių ir išorinių veiksnių. Nevaisingumo paplitimas skiriasi įvairiose populiacijose ir svyruoja nuo 5 iki 30 proc. Tam didelės įtakos turi socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai skirtumai.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra apie 15 proc. nevaisingų porų. Manoma, kad moterų nevaisingumas šeimoje yra dažnesnis – 40-60 proc., vyrų – apie 30 proc., abiejų partnerių – apie 15-20 proc. 10-15 proc. nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti.
Šiuolaikinės moterys linkusios gimdytis veliau t.y. ties 30- 35 gyvenimo metais. Tai tiesiogiai susiję su didesne nevaisingumo rizika. Remiantis Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos rekomendacijomis, didžiausias moters vaisingumas yra iki 20 metų. Nuo 30 metų moters vaisingumas po truputį mažėja ir ypatingai sumažėja nuo 35 gyvenimo metų. Kiekvienos 30–metės moters kiekvieno menstruacinio ciklo metu yra 20 proc., tikimybė pastoti, 40 metų moters pastojimo galimybė yra 5 proc. Nors vidutinis menopauzės amžius – 51 metai, remiantis moksliniais tyrimais, 40 metų moteriai pastojimo šansai labai maži.
Menstruacijos - neišvengiama kiekvienos moters gyvenimo dalis, neretai sukelianti nemalonių potyrių - silpnumo jausmas, skausmai, patinimai... Kodėl vienų moterų organizmas reaguoja audringiau, o kitos apskritai nejunta jokių simptomų?
Menstruacijų ciklą reguliuoja lytiniai hormonai – estrogenai ir progesteronas – kuriuos išskiria kiaušidės. Menstruacijų metu didelę įtaką moters savijautai turi endokrininiai organai – skydliaukė, antinksčiai, kurie reguliuoja hormonų apykaitą. Taigi, bet kurios grandies sutrikimas gali turėti įtakos moters savijautai per mėnesines. Gimdos pasisukimas į nugarą (retroversija), gimdos kaklelio kanalo susiaurėjimas (stenozė), tam tikri lytinių organų vystymosi sutrikimai, augliai (pvz., miomos), gimdos gleivinės patologija, endometriozė, uždegiminės ligos irgi gali sąlygoti skausmingas mėnesines. Net ir esant normaliai kiaušidžių funkcijai cikliniai hormonų svyravimai sukelia psichologinius ir somatinius simptomus, vadinamus priešmenstruaciniu sindromu, dismenorėja.
Kokiais metodais moterys galėtų palengvinti PMS simptomus?
Premenstruacinis sindromas (PMS) – tai fizinių simptomų, emocinių pokyčių pasikartojimas prieš mėnesines. PMS pasireiškia maždaug 40% reprodukcinio amžiaus (galinčių pastoti) moterų. Apie 5% jų jaučia sunkią sindromo formą. PMS pasireiškia likus savaitei iki menstruacijų ir dingsta joms prasidėjus. PMS susijęs su įvairių hormonų pusiausvyros pakitimais moters organizme.
Norinčioms sumažinti ar panaikinti PMS simptomams, rekomenduojamos šios priemonės:
1. Gyvenimo būdo keitimas: stresinių situacijų vengimas, neigiamo požiūrio į jas mažinimas; reguliari mankšta, gimnastika; mitybos korekcija (vartoti daugiau daržovių, vaisių, vengti alkoholio, saldumynų, riebaus maisto, kofeino).
2. Nemedikamentinis gydymas: fitoestrogenų vartojimas - nakvišų preparatai, agnus castus vaistažolės vartojimas; kalcio, magnio, vitaminų B6 ir E, linolio rūgšties vartojimas.
3. Medikamentinis gydymas: hormoninės priemonės efektyviai gydo PMS sukeliamus negalavimus (sudėtinės kontraceptinės tabletes, hormoniniai pleistrai, hormoniniai implantai, hormoninės intrauterinės spiralės); nesteroidiai priešuždegiminiai preparatai, kuriuos rekomenduojama pradėti vartoti kelios dienos prieš planuojamas mėnesines; antidepresantai (selektyvūs serotonino receptorių inhibitoriai); raminamieji (benzodiazepinai).
Kokia jūsų, kaip šios srities specialistės, nuomonė apie higieninius paketus ir tamponus? Kuris variantas intymiai moterų sveikatai būtų naudingesnis?
Rekomenduočiau rinktis paketus, pasižyminčius natūralių ir ekologiškų medžiagų savybėmis. Kokybiški paketai gerai absorbuoja drėgmę, užkerta kelią nemaloniems kvapams bei odos ir gleivinės sudirginimui. Tamponai kai kurioms moterims gali sukelti negalavimų: makšties sausumą, gleivinės išopėjimus. Sunkiausia, nors ir reta komplikacija, susijusi su makšties tamponų naudojimu, - toksinio šoko sindromas. Tamponų nerekomenduojama rinktis, kai moterims dažnai kartojasi makšties uždegimai, bakterinė vaginozė. Kaip jau tikriausiai supratote, tamponai nėra pats geriausias ir sveikiausias pasirinkimas. Higieninius tamponus siūlyčiau naudoti tik būtinais ir išimtiniais atvejais (maudynės, sportas ir pan.). Taip pt visada moterims primenu, kad naudotų mažiausio sugeriamumo tamponus, nepamirštų pakeisti jų kas 3-4 val., nors kraujavimas ir būtų negausus, taip pat po kiekvieno išsimaudymo.
Tikriausiai ne viena moteris yra girdėjusi, kad kasdieniai higieniniai įklotai gali sukelti įvairius uždegimus. Kiek tame tiesos ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis higieninius įklotus?
Renkantis higieninius paketus menstruacijoms ir įklotus, skirtus kasdienai, vertėtų atkreipti dėmesį į medžiagų, iš kurių jie pagaminti, natūralumą, neutralų pH, rinktis laidžius orui. Tokiu atveju moters oda netaps lengvai pažeidžiama mikroorganizmų ir grybelių.
Netinkami kasdieniniai higieniniai įklotai ir paketai menstruacijoms gali sukelti makšties uždegimus. Moterys dažniausiai skundžiasi blogu išskyrų kvapu, lyties organų odos ir gleivinės sudirgimu, paraudimu, iššutimu, bėrimais. Gali kartotis makšties grybeliniai ar bakteriniai uždegimai, disbakteriozė (bakterinė vaginozė).
Nuo ko priklauso moters reprodukcinio amžiaus trukmė?
Menopauzės pradžią lemia daugelis veiksnių:
- Natūralus reprodukcinių hormonų sumažėjimas. Moters amžiui artėjant link 40 m., kiaušidėse gaminama mažiau estrogenų ir progesteronų – hormonų, atsakingų už menstruacijų ciklo reguliavimą. Po 40 m. Prasideda menstruacinio ciklo sutrikimai. Apie 51 m. gyvenimo metus kiaušidėse nustoja bręsti kiaušialąstės ir dingsta mėnesinės.
- Genetinės ir autoimuninės priežastys. Apie 1 % moterų pasireiškia priešlaikinė menopauzė (iki 40 m. amžiaus). Dėl genetinių ar autoimuninių priežasčių gali pasireikšti kiaušidžių nepakankamumo sindromas, sukeliantis hormonų disbalansą.
- Operacijos: gimdos ir/ar kiaušidžių pašalinimas. Pašalinus gimdą ir/ar kiaušides sukeliama dirbtinė menopauzė.
- Chemoterapija ir radioterapija. Šios gydymo priemonės gali paskatinti menopauzę, sukelti simptomus (karščio bangas ir kt.) per ar po terapijos ciklų.
Klimaksas - reikšmingas pokytis moters gyvenime, darantis didelę įtaką tiek emocinei, tiek fizinei jos savijautai. Kokiais atvejais patartina apsilankyti pas ginekologą ir į kokius tyrimus nevertėtų numoti ranka?
Prieš menopauzę esantis laikotarpis vadinamas perimenopauze, jis trunka apie 4‒5 metus. Perimenopauzės laikotarpis paprastai prasideda apie 47 gyvenimo metus ir gali svyruoti nuo vienerių iki devynerių metų. Menstruacijų pabaiga, kitaip menopauzė, moters gyvenime nustatoma praėjus 12 mėn. nuo paskutinių mėnesinių. Lietuva yra vidutinio klimato zonoje, kur moterims menopauzė prasideda 45-55 gyvenimo metais.
Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija būtina, kai mėnesinės tampa nereguliarios, vargina karščio pylimai, prakaitavimas, sumažėjęs darbingumas, nuotaikų kaita, miego sutrikimai. Jei ne laiku atsirado gausus kraujavimas, moteris apčiuopia darinį krūtyje, reikalinga skubi gydytojo konsultacija.
Kaip turėtų keistis intymi moters higiena/įpročiai brandžiame (klimakteriniame) amžiuje?
Lytinė higiena klimakteriniu laikotarpiu ypatingai svarbi ir tai susiję su organizmo pokyčiais: nervų sistemos funkcijos, hormonų pusiausvyros, lytinių organų anatomijos ir fiziologijos. Išoriniai lyties organai gali būti labiau jautrūs, moterys atžymi makšties sausumo ir sudirgimo jausmą. Patarčiau dėvėti medvilnės ar linų apatinius, naudoti ekologiškus higieninius įklotus.
Jeigu moteriai įklotai būtini dėl šlapimo nelaikymo, rinktis kvapą sulaikančius švelniu paviršiumi įklotus. Jei moteriai po menopauzės išskyros iš lytinių organų gausios ar yra kraujingų - būtina kreiptis į ginekologą.
LA FEM intymios higienos priežiūros produktų ieškokite internetinėje parduotuvėje www.lafem.eu, salonuose KRISTIANA ir parduotuvėse KOSMADA.
Profesionalai rekomenduoja:
Užsakymo nr.: PT_74631016
