Vilniuje vykusiame IV Europos urologų asociacijos ir Baltijos šalių urologų kongrese pristatytos karščiausios urologijos mokslo žinios, – tikimąsi, kad per artimiausius trejus–penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmą ir pagal tai jam bus parenkamas gydymas. Dėl to ligoniai, kuriems anksti nustatytas vėžys, galės visiškai pasveikti, o išplitusiu vėžiu sergantys žmonės, gyvens ilgiau ir kokybiškiau, patirs mažiau šalutinių poveikių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Urologų draugijos prezidentas, prof. Mindaugas Jievaltas sakė, kad prostatos vėžys vis dar išlieka svarbia liga, kurios gydymui reikia skirti daug dėmesio.

„Kai kurie ligos išsivystymo mechanizmai mums vis dar neaiškūs. Todėl daug dėmesio skiriama genų tyrimams. Deja, kai kuriems ligoniams prostatos vėžys vis dar yra mirtinai pavojinga liga“, – teigė profesorius ir pridūrė, jog pastaruoju metu atsirado keli nauji vaistai gydyti išplitusį prostatos vėžį, todėl specialistams svarbu, kaip juos skirti pacientams, kad gydymas būtų efektyviausias.

Kongrese dalyvavo Berlyno (Vokietija) Charité universitetinės ligoninės Urologijos klinikos direktorius prof. Kurtas Milleris. Charité yra viena didžiausių ir moderniausių urologijos klinikų Europoje, kur per metus gydoma apie 6000 ligonių. Gydydamas išplitusiu vėžiu sergančius pacientus, prof. K. Milleris sukaupė milžinišką patirtį. Jis yra daugiau kaip 300 mokslo publikacijų autorius bei daugelio naujų gydymo technologijų klinikinių tyrimų vadovas.

„Ilga laiką gydant išplitusį prostatos vėžį pažangos nebuvo pasiekta, tačiau prieš keletą metų onkologai gavo naują ginklą – hormonų terapiją, tad dabar turime dvi terapijas – šią ir anksčiau sukurtą chemoterapiją. Derinant šių dviejų terapijų preparatus žymiai pagerėjo pacientų, kurie serga išplitusiu vėžiu išgyvenamumas. Kai kurie tyrimai rodo, kad galimybė jiems gyventi pailgėja net 1–2 metus. Todėl dabar Europos onkologams skirtose gydymo gairėse nurodoma, kad pacientai su išplitusiu prostatos vėžiu turi būti gydomi šių dviejų terapijų deriniu“, – teigė svečias.

Deja, Lietuvoje dėl ydingos vaistų kompensavimo tvarkos šias terapijas ligoniai gali gauti ne kartu, o tik vieną po kitos, todėl šiandien sergantys vyrai vienos rūšies vaistų turi įsigyti patys. Dažniausiai jie perka chemoterapinių vaistų. „Mūsų užduotis – artimiausiu metu kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos specialistais peržiūrėti šią vaistų kompensavimo tvarką“, – įsitikinęs prof. M. Jievaltas.

Dabar mokslininkai deda daug pastangų, kad atrastų žymenis, pagal kuriuos kiekvienam pacientui galėtų parinkti tikslų gydymą, – dėl atpigusių genomo sekos tyrimų, šis tyrimas tapo prieinamas daugiau pacientų. Atliekami klinikiniai tyrimai ir analizuojant vadinamąjį genetinį auglio žymenį.

„Tapo įmanoma nustatyti ir tirti konkrečias pacientų grupes, kurie turi gentinių trūkumų, ir juos gydyti specialiais vaistais, veikiančiais tam tikrą naviko dalį, – šie vaistai gali pataisyti DNR. Toks gydymas jau taikomas sergantiems melanoma, plaučių vėžiu. Šis principas pradedamas taikyti ir prostatos vėžius sergantiems ligoniams“, – sakė prof. K. Milleris.

Prof. K. Milleris tikisi, kad per artimiausius trejus–penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmas ir pagal tai jam bus parenkamas gydymas. Tai milžiniškas progresas, turint galvoje, kad neseniai visiems, sergantiems tam tikro organo vėžiu, pavyzdžiui, prostatos, buvo skiriami tie patys vaistai.

„Individualizuotas gydymas neabejotinai yra medicinos ateitis. Žinoma, dabar sunku pasakyti ar jis taps auksine kulka, kuri padės išgydyti išplitusiu vėžiu sergančius ligonius, tačiau neabejotinai tai bus proveržis gydant vėžį ir padės pasiekti reikšmingų rezultatų“, – tvirtino prof. K. Milleris.

Prof. M. Jievaltas teigė, jog supratus genetinius ligos išsivystymo mechanizmus ir atsiradus galimybei ligoniams skirti tikslų gydymą, įmanoma išvengti ir gydymo šalutinio poveikio, kuris neretai turi didelę įtaką ligonio gyvenimo kokybei.

„Onkologai supranta, kad metastazavusiu vėžiu sergančio žmogaus išgydyti negali, tačiau gali pailginti jo gyvenimą ir siekti maksimalios jo gyvenimo kokybės, – sakė profesorius. – Neužmirštame ir paliatyviosios medicinos, kai pagrindiniu gydymo tikslu tampa ligos simptomų kontrolė ir skausmo malšinimas. Mes nesiekiame tikslo pailgini žmogaus gyvenimą bet kokia kaina, mūsų galvose visuomet yra paciento gyvenimo kokybė“.

Daivos Liubamirskaitės nuotraukos