Kas yra rizikos zonoje?
Tokių žmonių, kuriems apskritai negresia insultas, nėra. Tačiau taip pat egzistuoja ir veiksniai, kurie padidina insulto tikimybę.
Veiksniai, kuriems mes neturime įtakos:
1. Amžius. Insulto tikimybė labai smarkiai išauga po 60-ies metų.
2. Lytis. Iki 70-ies metų didesnė insulto rizika gresia vyrams, po 70-ies – moterims.
3. Paveldimumas. Insulto tikimybė išauga, jei tėvai, broliai ar seserys patyrė insultą iki 60-ies metų.
Veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti:
1. Hipertonija – svarbiausia insulto provokuotoja. Šią ligą galima kontroliuoti vaistais.
2. Antsvoris. Nereikalingi kilogramai padidina kraujagyslių apkrovą.
3. Judėjimo stoka.
4. Žalingi įpročiai. Metus rūkyti insulto rizika sumažėja 10-15 proc. Alkoholis didina kraujo spaudimą ir kraujagyslių pažeidžiamumą.
Kokios ligos išprovokuoja insultą?
Yra ligos, kurios daug kartų padidina insulto riziką.
1. Prieširdžių virpėjimas. Padidina kraujo krešulių, kurie gali „iššauti į galvą“, susidarymo tikimybę.
Simptomai: prieširdžių virpėjimas dažniausiai neturi simptomų, jį nustatyti galima tik atlikus Holterio monitoravimą (kai širdies veikla tikrinama visą parą).
2. Aterosklerozė. Aterosklerozės plokštelės sukelia galvos smegenų kraujagyslių susiaurėjimą. Tai apsunkina kraujo tekėjimą, o jei susidaro krešuliai, neišvengiamai ištinka insultas.
Simptomai: sumažėjęs rankos ar kojos jautrumas, laikinas regėjimo praradimas, nerišlus kalbėjimas. Vienintelis patikimas diagnozavimo metodas – ultragarsinis smegenų kraujagyslių tyrimas. Jis turi būti atliekamas kartą per 1-2 metus visiems vyresniems nei 45 m. žmonėms. Jei diagnozuojamas kraujagyslių susiaurėjimas, pacientui atliekama smegenų arterijų stentavimo procedūra (kraujagyslės išplečiamos).
3. Cukrinis diabetas. Padidina aterosklerozės ir hipertonijos tikimybę.
Simptomai – troškulys, sausumas burnoje, dažnas šlapinimasis – atsiranda vėlesnėse ligos stadijose. Ankstyvojoje stadijoje diabetą diagnozuoti galima tik atlikus kraujo tyrimą.
Kokie rizikos veiksniai?
1. Stresas – bet koks jaudinimasis didina arterinį kraujo spaudimą, o chroniškas stresas sukelia nuolatinę hipertoniją. Ypač save saugoti nuo streso turėtų žmonės, kurių kraujagyslių sistema iš prigimties silpna (kuriems dažnai svaigsta galva, kuriuos pykina transporto priemonėse, kurie yra linkę alpti). Jiems reikia reguliariai tikrintis sveikatą.
2. Fizinė perkrova – tai gali būti ir pervargimas darbe, sode ar darže, ir persitempimas sporto salėje. Ypač fizinė perkrova pavojinga žmonėms, kuriems diagnozuota aneurizma (nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas), kuri esant fizinei perkrovai gali plyšti.
3. Karštis – per karštį padidėja arterinis kraujo spaudimas, įvyksta dehidratacija, kraujas tirštėja ir išauga krešulių susidarymo tikimybė. Karštomis vasaromis užfiksuojamas rekordinis skaičius insultų. Per karštį nederėtų be reikalo eiti iš namų ir juo labiau dirbi sode ar darže.
Kas yra mikroinsultas?
Jauniems žmonėms dažniausiai fiksuojami praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (vadinamasis mikroinsultas). Neurologai įspėja, kad nuo išplėstinio insulto jie skiriasi tik tuo, kad pažeidžiama mažesnė galvos smegenų dalis. Procesai, kurie sukelia mikroinsultą, 60 proc. atvejų labai greit gali sukelti pakartotinę smegenų išemiją su rimtomis pasekmėmis. Todėl „mažasis“ insultas gydomas taip pat, kaip ir „didysis“.
Kaip save apsaugoti?
1. Po 40-ies metų kasdien ryte ir vakare tikrinkite arterinį kraujo spaudimą – nepasitikėkite vien savo pojūčiais. Įrodyta, kad 80 proc. atvejų arterinio kraujo spaudimo svyravimų žmogus nejaučia. Normalus kraujo spaudimo rodiklis – 120/80.
2. Stebėkite savo svorį: persivalgymas yra tiesus kelias į metabolinį sindromą, nutukimą ir cukrinį diabetą.
3. Daugiau judėkite, bet neperženkite savo fizinių galimybių – kraujagyslių būklei kenkia ir per mažas, ir per didelis fizinis krūvis.
4. Venkite streso: bet koks stresas yra tiesus kelias į hipertoniją.
5. Po 40-ies metų kasmet išsamiai tikrinkitės sveikatą. Būtinai išsitirkite cukraus kiekį kraujyje, lipidų kiekį, kraujo krešėjimo rodiklius, Holterio monitoravimą, pasidarykite ultragarsinį galvos smegenų kraujagyslių (miego ir slankstelinių arterijų) tyrimą. Būtinai gerkite gydytojo išrašytus vaistus.
6. Nerūkykite, atsisakykite alkoholio. Yra nemažai duomenų, parodančių, kad net viena dozė (50 g) alkoholio per dieną neigiamai veikia savijautą.
7. Pastebėję nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. „Terapinis langas“ (laikas, kai medicininė pagalba duoda didžiausią rezultatą) insulto atveju – 3-5 valandos. Atminkite: pagal taisykles, laikas „nuo durų iki adatos“ neturi viršyti 40 min.
