„Ekologiją vertiname, o į elektrostatinius ir elektromagnetinius laukus nekreipiame dėmesio. Vieni žmonės jų poveikiui atsparesni, kiti mažiau atsparūs, bet iš esmės mes, kaip gyvos būtybės, prie jų nesame prisitaikę. Galime ir toliau nieko nekeisti, bet kūnas pasakys, kad tai netinkamas dalykas, nes atsiras sveikatos problemų“, – sakė sporto medicinos atstovas Dalius Barkauskas.

Sunku vengti to, ko nejauti. Tiksliau – jauti, bet nesupranti, kas vyksta. Kodėl jaučiamės tokie pavargę? Galbūt dėl streso, per didelio darbo krūvio, o gal dėl tos nematomos visur esančios elektromagnetinės energijos? Juk šiuolaikinio žmogaus aplinka apraizgyta aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, žemos įtampos elektros tinklais, kiekvienoje rankinėje arba kišenėje – po mobiliojo ryšio telefoną, nuo kompiuterio darbe persėdame prie kompiuterio namuose, ilsimės ant sofos priešais televizorių, o maistą šildome mikrobangų krosnelėje. Tai, kad prastai miegate, dreba rankos, skauda ar svaigsta galva, netgi pakyla temperatūra, gali reikšti, jog jūsų organizmas perkaito, nes jam teko sugerti pernelyg daug elektromagnetinio lauko energijos, o šią kūnas paverčia šiluma.

Kurie elektros prietaisai yra didžiausi organizmo priešai? Bendrovės „Mikrotestas“ direktorius Bronius Kalvelis įvardijo butuose ar namuose netinkamai išvedžiotus elektros laidus. Tai, kad šie sukuria stiprų elektromagnetinį lauką, parodė jo vadovaujamos bendrovės kartu su Kauno technologijos universiteto specializuotos laboratorijos specialistais atliktas tyrimas. Specialistai buvo užfiksavę ir viename daugiabučiame name įrengtos elektros transformatorinės skleidžiamą itin stiprų elektromagnetinį lauką. Jei tokios pavojingos kaimynystės neturite, galite atsikvėpti šiek tiek lengviau. „Dabartinės elektronikos įrangos – televizorių, kompiuterių, monitorių – sukuriami laukai labai nedideli ir mūsų organizmo visiškai neveikia, – sakė B. Kalvelis. – Visgi problema yra. Tai – mobilieji telefonai.“

Pažeidžia biolauką

Mobilusis telefonas, pasak technikos mokslų daktaro Artūro Dabkevičiaus, – vienas žalingiausių sveikatai šių laikų išradimų. Žmogaus biolauką matuojantis specialistas teigia, kad jo naudojami prietaisai gali nustatyti mobiliojo telefono poveikį žmogaus subtiliosioms struktūroms. „Prieš prasidedant funkciniams, juo labiau organiniams pokyčiams žmogaus organizme, pirmiausia įvyksta struktūriniai pokyčiai žmogaus biolauke – auroje, – aiškina specialistas. – Gaila, kad kol kas pasaulyje atliekama labai mažai objektyvių tyrimų siekiant nustatyti, kokią įtaką mobiliojo ryšio telefonai daro žmogaus subtiliesiems kūnams.“

Pats A. Dabkevičius mobiliojo ryšio telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus biolaukui mėgino išsiaiškinti naudodamasis rusų profesoriaus Konstantino Korotkovo sukurta GDV kamera. Yra žinoma, kad, pakalbėjus 10 minučių mobiliuoju telefonu, kraujo temperatūra tose vietose, kur buvo priglaustas įrenginys, pakyla maždaug 4 laipsniais. Tai organizmas išgyvena kaip stresą. Specialistas nustatė, kad po 10 minučių pokalbio telefonu streso lygis padidėjo nuo 2,468 iki 6,899 sąlyginių vienetų. Paprastai būdraujančio neapsvaigusio žmogaus streso norma yra 2–4 sąlyginiai vienetai. Didesnis nei 6 vienetų streso lygis liudija trumpalaikį išorinių aplinkybių nulemtą būklės pokytį. Paprastai po kelių ar keliolikos valandų vėl grįžtama prie normos, tačiau, jei tenka kasdien kalbėti telefonu daugiau nei 10 minučių, žmogui gali sutrikti savijauta. Tyrėjas pastebėjo, kad po 10 minučių pokalbio mobiliuoju telefonu labai pakito ir biolaukas – auros plotas gerokai sumažėjo, atsirado asimetrija, o toje pusėje, kur laikytas telefonas, susiformavo energinės kiaurymės. „Biolaukas – tai žmogaus fizinės, energinės, emocinės ir psichinės būklės indikatorius, jo pokyčiai informuoja mus apie sveikatos problemų užuomazgas, nors įprastas medicininis tyrimas ligos dar nerodo“, – aiškino A. Dabkevičius.

Pasak D. Barkausko, mobiliųjų telefonų poveikiui labiausiai neatsparūs vaikai ir seneliai. „Man teko bendrauti su vienu vokiečių mokslininku. Jis kategoriškai sakė, kad vaikui iki 12 metų negalima duoti mobiliojo telefono, kadangi vaiko kūne yra daug daugiau vandens, o vanduo stipriau reaguoja į elektromagnetinį lauką. Vyresni nei 70-ies metų amžiaus žmonės irgi mažiau atsparūs. Jei jie kalba mobiliuoju telefonu ilgiau nei 3 minutes, jų smegenys įkaista daug labiau nei vidutinio amžiaus žmogaus.“

Dvigubas nusikaltimas

Visgi kalbėjimas mobiliuoju telefonu – tai tik viena medalio pusė. Atsiradus šio prietaiso tobulesnei versijai – išmaniajam telefonui, ėmėme kasdien daryti dvigubą nusikaltimą – kaitinti smegenis priglaudę telefoną prie ausies ir skendėti informaciniame lauke menkiausia proga naršydami internete. Tai galima vadinti ir priklausomybe, tik ši, skirtingai nei alkoholizmas ar narkomanija, yra visuotinai toleruojama. Nuolatinis skendėjimas informacijos sraute – tai streso būsena, nors ir atrodo, kad žiūrėdami draugų nuotraukas socialiniame tinkle tik maloniai ilsitės. Tiesa, išmanieji telefonai prisidėjo prie fizinio aktyvumo skatinimo – juk bėgti, minti pedalus ar tiesiog žingsniuoti tikrai smagu, kai viską už tave skaičiuoja išmaniojo telefono programėlė.

Telefonas padeda analizuoti netgi mūsų miego kokybę, tik ironiška – būtent jis tą miegą ir gadina. Ekrano skleidžiama mėlyno spektro šviesa sutrikdo natūralų paros ritmą. Kai rengiamės miegoti, mūsų akių neturėtų pasiekti jokia šviesa, ypač – mėlyna, nes akių fotoreceptoriai labai jautrūs 460–480 nm ilgio bangoms (mėlynos šviesos spektras). Gavę šviesos signalus, šie receptoriai siunčia į smegenis miego hormoną melatoniną išsiskirti slopinančius impulsus. Tiesa, jau sukurtas ir priešnuodis – programėlės, leidžiančios pakeisti ekrano apšvietimą į oranžinį ar raudoną. Taip apšviestą tekstą kur kas maloniau skaityti, bet nematomas priešas elektromagnetinės bangos niekur nedingsta. „Darome didžiulę klaidą naktį šalia savęs laikydami telefoną. Kalbant telefonu elektromagnetinės bangos į odą prasiskverbia iki 2 cm, o erdvėje veikia net 30–40 cm atstumu. Mūsų miegas tampa mažiau vertingas, per naktį nepailsime, netenkame daug energijos“, – teigia A. Dabkevičius.

D. Barkauskas perspėja ir dėl nešiojamųjų įrenginių krovimo įpročių. „Jei einate miegoti ir pasidedate galvūgalyje krautis mobilųjį telefoną, tai darote didelį nusikaltimą. Tą patį galima pasakyti ir apie nešiojamąjį kompiuterį. Dirbti juo, įjungtu į tinklą, pasidėjus ant kelių yra nusikaltimas. Nebent jau turite vaikų arba jums visiškai nesvarbu, kas vyksta su jūsų kūnu ir kaip liguistai pasikeičia jūsų ląstelės. Tyrimai rodo, kad į tinklą įjungto telefono ar kompiuterio elektromagnetinis laukas išauga šimtus kartų. Tokių įrenginių miegamajame apskritai neturėtų būti, bet jeigu yra, turėtų krautis padėti nuo jūsų mažiausiai per 2 metrus.“

Nemažai laiko prie kompiuterio ir elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje praleidžiantiems, daug mobiliuoju telefonu kalbantiems žmonėms A. Dabkevičius pataria atsigręžti į gamtą: „Būtina pabėgti nuo civilizacijos, rasti laiko pabūti gamtoje, pasivaikščioti miške, o buityje naudoti kuo mažiau prietaisų, kurių veikimas pagrįstas elektromagnetinėmis bangomis. Jei niekaip neįstengiate padėti krautis įrenginio kuo toliau nuo savęs, tai įjunkite lėktuvo režimą.“