Leidyklos "Tyto alba" išleistoje knygoje "Daktarės Filomenos Taunytės priimamasis" gydytoja rašė, jog insultas, žlugdantis žmogaus asmenybę ir jo galimybę dirbti fizinį ir protinį darbą, ištinka dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Jums pateikiame ištrauką iš knygos apie tai, kas sukelia insultą bei infarktą, ir kokiomis priemonėmis galime išvengti šių ligų:

"Išeminis insultas – kai smegenis maitinanti kraujagyslė susiaurėja, atsiranda spazmų, dėl to sutrinka smegenų mityba. Gydant ar skubiai suteikus pagalbą pavojus gali praeiti, bet tai rimtas signalas, kad pasikartojęs priepuolis bus gerokai pavojingesnis.

Hemoraginis insultas – kraujo išsiliejimas į smegenis – pavojingesnis. Išsiliejęs kraujas sunaikina dalį smegenų, prarandama kalba, ištinka rankos ir kojos paralyžius – žmogus tampa visiškai neįgalus.

Priežastys. Pirmiausia – amžius ir polinkis. Jeigu nuo insulto mirė mūsų tėvai ar giminės, insultas, infarktas ir kitos kraujotakos ligos mums gresia dažniau nei tokio paveldimo polinkio neturintiems. Paveldėjimas lemia trisdešimt procentų mūsų sveikatos.

Antra insulto priežastis – gyvenimo būdas, lemiantis dar trisdešimt procentų sveikatos. Nejudrumas, prabanga, kai duona neužsidirbama savo prakaitu, persivalgymas ir persigėrimas ir kitokios nuodėmės, ypač paleistuvavimas, kai garbaus amžiaus vyriškis linksminasi su prisileidžiančia mergele, gali pagreitinti ligos atsiradimą. Nors prieš tai turėjo būti tam tikrų ligą pranašaujančių reiškinių.

Insultas ištinka ir padoriausius, sunkiai dirbančius, ne tik persivalgančius ar persigeriančius žmones. Liga kasmet jaunėja ir pasodina į neįgaliojo kėdę net keturiasdešimtmečius, nors dažniausiai tai pagyvenusių žmonių liga.

Būdami sveiki, jie neįvertina amžiaus pakitimų, nekreipia dėmesio į kartais užeinantį galvos svaigimą, padidėjusį kraujospūdį, sutirštėjusį kraują.

Neteisinga, kad Mosėdžio gydytoją, Akmenų muziejaus kūrėją, ištiko insultas. Panagrinėkime priežastis: be abejo, neatsižvelgta į savo amžių. Peržengus septyniasdešimtmetį, organizme vykstant sklerotiniams pakitimams, tirštėjant kraujui, savijauta lieka beveik nepakitusi.

Sunkiai dirbant smarkiai prakaituojama, todėl organizmas netenka daug vandens, jo nepapildoma. Sunkiai keliant veidas parausta, pradeda tvinkčioti smilkiniai, sukasi galva, šiek tiek sutrinka pusiausvyra, bet viskas praeina, ir žmogus nebekreipia dėmesio į savo negalavimus, nieko nesako artimiesiems, kol vieną dieną ištinka beveik nebepataisoma nelaimė.

Be to, gydytojas visą gyvenimą dirbo vienplaukis, o tai saulėtomis dienomis pavojinga ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms. Jis, kaip bemaž visi gydytojai, nesirūpino pasitikrinti kraujospūdžio. Sunkiai fiziškai dirbdamas ir prakaituodamas nepakankamai gėrė vandens, kol vieną dieną įvyko nelaimė, kurią dar ne tuoj pastebėjo artimieji.

Insultas neištinka visiškai sveiko žmogaus. Prieš tai visuomet būna šiokių tokių ligą pranašaujančių reiškinių: ima svaigti galva, ūžia ausyse, sutrinka pusiausvyra.

Ligos pranašai užeina ir praeina, nepriversdami žmogaus susirūpinti sveikata. Kartais jis pats nepastebi patyręs keletą mažų insultų. Artimieji pastebi tik motinos ar tėvo kvailėjimą, bet viską suverčia sklerozei ar senatvei.

Reikia tuoj pat kreiptis pagalbos į gydytojus, jeigu staiga nebematote viena akimi, nusilpo ar tapo nejautri ranka, koja, viena veido pusė, sutriko kalba, koordinacija, atsirado didelis galvos skausmas, apsisuko galva, nualpote. Nereikia visų šių simptomų, užtenka vieno ar kelių.

Nelaimę pranašauja mieguistumas, pykinimas ir ypač – vėmimas. Jeigu šie reiškiniai praeina, – tai vadinama praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais, – vis tiek džiaugtis nėra ko. Jie praneša apie gresiantį pavojų ir liepia kuo greičiau ieškoti pagalbos.

Ištikus insultui, gydymas sunkus ir žmogus lieka neįgalus. Liūdna, nes prarandami darbingi ir labai reikalingi žmonės, ypač gydytojai, sukaupę didelę patirtį ir išmintį. Jiems (kad ir kokie skeptikai būtų) drįstu rekomenduoti ištikus insultui tuoj pat pasinaudoti senu, amžių patikrintu būdu ir keletą kartų dėti dėles – tai nekliudo reikalingam medikamentiniam gydymui. Jeigu jie nenori taip gydyti kitų, tegul tuo pasinaudoja bent patys, nes dėlių negali pakeisti net patys geriausi vaistai.

Kraujotakos ligų profilaktikai tiek oficialiosiosios, tiek alternatyviosios medicinos patarimai dėl mitybos vienodi: mažinti kraujospūdį vegetariniu maistu (vaisiais ir daržovėmis), mesti kūno svorį, jeigu jis per didelis. Vyresnio amžiaus žmonėms vengti sunkaus fizinio darbo, didinančio spaudimą smegenų kraujagyslėse, gerti daugiau vandens.

Liesumas, tiesą sakant, nuo insulto ar infarkto taip pat neišgelbėja. Liesų žmonių kraujagyslės senstant ir dėl liesumo išsirango, todėl jose lengviau susidaryti krešuliams (trombams). Storulių kraujagysles suplonina ir ištempia lašiniai, dėl to jos susiaurėja ir sulėtėja kraujotaka.

Be to, vyresnio amžiaus žmonės pamėgsta vaistus (tai skausmui slopinti, tai nuo nemigos). Tokie vaistai taip pat lėtina kraujo apytaką, juos vartoti galima tik pasitarus su protingu gydytoju. Sklerozės pažeistose kraujagyslėse kraujo tėkmė lėtesnė, jos gali plyšti sunkiai dirbant, gerai valgant, o kartais ir be priežasties.

Infarkto ir insulto profilaktikai, esant tirštam kraujui ar padidėjus kraujospūdžiui, kasdien skiriamas aspirinas. Deja, ne visi gali jį vartoti. Kai kuriems aspirinas sukelia skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas.

Ištiktą insulto žmogų gydyti sunku. Liga beveik visuomet paveikia žmogaus asmenybę, sumenksta arba visai sunyksta jo darbingumas.

Infarktas

Liga reiškiasi stipriu skausmu širdies plote, pereinančiu į kairę ranką ir petį. Gali būti ir nebūdingų tai ligai skausmų. Pavyzdžiui, vienam mirusiam nuo infarkto gydytojui labai skaudėjo pilvą. Skausmas kartais praeina nuo nitroglicerino tabletės, tačiau tai rimtas signalas. Ištikus infarktui ar insultui, būtina kviesti greitąją pagalbą ir prašytis į ligoninę.

Dirbantys kolegos pašnibždėjo, neva valdžia yra davusi nerašytą įsakymą, praėjus parai po to, kai ištiko infarktas, į ligoninę nebeguldyti, bet gydyti namie, todėl greitąją reikia kviesti bematant. Koks tyrimas ir gydymas namie, ypač pensininko, daugelis jau žino.

Izraelyje, protingų žydų gyvenamoje šalyje, branginamas kiekvienas gyventojas. Skaičiau, ten insulto ir infarkto profilaktikai visiems sulaukusiems penkiasdešimt penkerių ar šešiasdešimt metų rekomenduojama keturis kartus per metus (kas tris mėnesius) dėti dėles. Jos skystina kraują, tirpina mažus krešulius ir mažina kraujospūdį. Jų poveikis trunka tris ar net šešis mėnesius. Dėlių nesugebėjo pakeisti jokie geriausi ir brangiausi vaistai.

Vyresnio amžiaus net jokių skundų neturinčiam žmogui naudinga vakarais suvalgyti porą skiltelių česnako su duona ir sviestu. Tokį sumuštinį užgėrus stikline pieno su medumi, nebesklis aplinkiniams nemalonus kvapas arba jis labai susilpnės.

Kvapas išnyks ir pakramčius petražolės ar kitos kvepiančios žolelės. Būtina gerti pakankamai paprasto vandens".