Latvijoje, Engurės rajone prie Valgumos ežero, veikiančios poilsio bazės „Valguma Pasaule“ šeimininkas Viesturs Serdans iškart perspėja: „Jei norite išvengti minios kitų basakojų, į kaimyninę šalį geriau vykite darbo dienomis. Dažnai čia atvykstama grupėmis, kas trečias ar ketvirtas autobusas – iš Lietuvos.“ Ir pasakoja toliau: „Tad šiemet užsakėme informacinių plakatų jau ir lietuvių kalba, kad visi suprastų, kur negalima rūkyti, nes mums iš didelės teritorijos išrinkti nuorūkas labai sunku.“ Poilsio bazės šeimininkai itin daug dėmesio skiria švarai ir ekologijai. Iškylauti skirtoje teritorijoje pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai, o į basakojų taką neįleidžiami lankytojai su šunimis (savo mylimus augintinius žmonės, jei nenori skirtis, gali vestis į labirintą). „Per dieną pas mus gali apsilankyti net du tūkstančiai žmonių. Plauname ir tako akmenis, tad tikrai nelengva. Kai manęs paklausia, ar sunku įrengti taką vaikščioti basomis, atsakau, kad jeigu turite daug nuosavos žemės, išmanote tokių takų įrengimo principus ir galite kasmet skirti po penkis tūkstančius eurų tam takui atnaujinti, tada galite pradėti, o jei tokio pasiryžimo neturite, tada neverta, nes nieko neišeis“, – dėstė pašnekovas.
Poilsio bazėje „Valguma Pasaule“ esantis basakojų takas – 3 km ilgio, tokio Lietuvoje neturime. V. Serdans ir jo žmona Vita basų kojų takais vaikščiojo Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Iš pradžių stebėjosi, bet greitai suprato, kad tai – ne tiesiog takas, kuriuo gali žingsniuoti basomis, o sveikatingumo sistema, pagrįsta XIX a. vokiečių dvasininko, natūropato Sebastian'o Kneipp'o mokymu.
Prieš pradėdami įgyvendinti sumanymą Viesturs Serdans ir jo žmona Vita Belavniece'ė apvažiavo Lietuvą, Estiją, Lenkiją ir, niekur tokio tako neradę, ėmė kurti jį Latvijoje. Tai buvo prieš penkerius metus. „Mūsų takas – pirmasis toks Baltijos šalyse. Tai nėra atrakcionas ar pramoga, mes jį įrengėme taip, kad, sąžiningai nužingsniavęs visą kelią, žmogus tikrai pajustų naudą sveikatai“, – sakė pašnekovas ir juokaudamas pridūrė nebeleidžiantis darbuotojams vakarais ten vaikščioti, mat kartą virtuvėje dirbusios merginos devintą valandą vakaro nupėdino visą atkarpą ir iki trijų niekaip negalėjo užmigti – taip stipriai jas stimuliavo tas pasivaikščiojimas.
Einant šiuo basakojų taku tenka įveikti žvirgždo, smėlio, kankorėžių, akmenų ruožus. Priėjus baltojo molio klodus, galima pasidaryti kaklo kompresą, jis atpalaiduoja įtemptus raumenis. Upelį reikia perbristi ne šiaip sau, o aukštai kaip gandrui kilnojant kojas – taip lavinama koordinacija. Įrengiant įkalnės atkarpą, konsultuotasi su sporto medikais, kad tiek kylant, tiek leidžiantis padirbėtų visi kūno raumenys. Poilsio bazė „Valguma Pasaule“ – ir dažna įvairių sveikatingumo seminarų vieta, tad jų dalyviai pirmiausia išmėgina basakojų taką. Kad nebūtų monotonijos, tako atkarpose įrengtos stotelės, čia galima ne tik atsikvėpti, bet ir pasinagrinėti informacinius stendus. Ponas Viesturs – buvęs spaudos fotografas, jo žmona Vita taip pat jau atsisveikino su spaudos žurnalistės darbu, bet abu gerai žino, kaip įdomiai pateikti informaciją. Per kiek laiko gamtoje suyra numesta nuorūka? Kokių organų projekcijas galima rasti pėdose? Kaip veikia čakrų sistema? Iš basakojų tako tikrai išeisite sužinoję šį tą nauja.
Ponai Viesturs ir Vita – itin novatoriški žmonės. Kažkada jie pirmieji Latvijoje pradėjo organizuoti šiaurietišką vaikščiojimą, o dabar kartu su vienais progresyviai mąstančiais ūkininkais imsis dar vieno įdomaus projekto. Kūrybinės idėjos tiesiog sklando ore, tereikia drąsos jas įgyvendinti. V. Serdans smagiai prisimena vieną lietuvį, kuris pasiūlė puikią išeitį iš keblios situacijos, kai dėl tiekimo problemų takui pritrūko stiklo rutuliukų. Dūręs pirštu į betono maišyklę, svečias pasiteiravo, kodėl gi nepanaudoti jos stiklo buteliams smulkinti. Nuo tada „Valguma Pasaule“ turi nuosavą stiklo dangos gamybos įrenginį. Pabendravęs su vienais įdomiai ūkininkaujančiais karvių augintojais, V. Serdans sumanė įrengti dangą iš sudeginto karvių mėšlo. „Tai galbūt ir šokiruoja, bet mūsų tikslas – parodyti, kaip veikia uždaras ciklas“, – sako latvis. Ponia Vita dabar visa galva pasinėrusi į sveikatinimą – tuoj baigs Vokietijoje veikiančią Sebastian'o Kneipp'o akademiją, o ponas Viesturs jau svajoja apie programas basakojams žiemą, suka galvą, kaip įrengti tam skirtas uždaras patalpas.
Jonavos rajonas
Jonavos rajone kaimo turizmo verslą plėtojantis Tadas Survila basakojų taką įrengė 2015-aisiais. Survilų sodybos šeimininkas teigia, kad tai – pirmasis Lietuvoje basų kojų takas. Idėją vyras pamatė Latvijoje ir pritaikė savo miške. Čia, sako verslininkas, gamtą galima patirti visais penkiais pojūčiais. Survilų kaimo turizmo sodybos basakojų taką sudaro daugiau nei 10 skirtingų dangų, tenka įveikti net pelkę. Taigi patiriamų emocijų skalė čia – nuo padų kutenimo sukelto juoko iki spiegimo iš netikėtumo. Anot sodybos šeimininkų, pabėgę iš miesto skubame grožėtis gamta, ragauti jos gėrybių, klausomės paukščių čiulbėjimo, užuodžiame seniai pamirštus kvapus, bet dažnai pamirštame lytėjimo pojūtį, o šį labai lengva patirti einant basomis. Tai sužadina gyvybines jėgas, nes prie grunto besiliečiančiose pėdose gerai stimuliuojami jose esantys akupunktūriniai taškai. Toks vaikščiojimas moko atidumo, juk reikia labiau žiūrėti, kaip statai kojas.
Survilų kaimo turizmo sodyba yra vienkiemyje ant Šveicarijos tvenkinio kranto, 28 km nuo Kauno, netoli Jonavos. T. Survila taką ir toliau tobulina, tam tikrose atkarpose ketina įrengti menines instaliacijas. Sodybos šeimininkas – mėgėjas sportuoti, bėgti maratonus, tad jo valdose, be basakojų tako, galima išbandyti ir ne visai įprastą žaidimą – disko golfą. Kitaip nei žaidžiant tradicinį golfą, žaidėjai naudoja ne kamuoliukus ir lazdas, bet diskus (skraidančias lėkštes), o taikinys yra specialus krepšys.
Biržų rajonas
Biržų rajone, Drąseikių kaime, įrengto ekologinio basų kojų parko trasos ilgis – daugiau nei vienas kilometras. Šio tako sumanytojai – bičiuliai verslininkai Sigitas Aukštikalnis ir Vaidremas Tuinas. S. Aukštikalnis basų kojų taką pamatė Prancūzijoje ir nutarė tokį įrengti savo privačioje miško teritorijoje. Žmonės atsiduria ne išpuoselėtame parke, o natūraliame miške, čia yra ir nuvirtusių medžių, ir krūmynų. Takas veda ir pro ganyklą, kurioje S. Aukštikalnis jau 20 metų laiko žirgus. Kelio pradžia akmenuota, o už vingio laukia smėlio atkarpa. Vėliau tenka eiti per pjuvenas, įvairaus dydžio ir formos akmenis, lentas, šokinėti nuo kelmelio ant kelmelio. Pėdoms tenka pajusti ir malonų nendrių, ir kutenantį vytelių, kankorėžių prisilietimą, juodžemio purumą. Reikia pereiti ir melioracijos griovį, pakilti mediniu tilteliu bei staigiai nusileisti. Norintieji ilgiau pasimėgauti gamta gali atsipūsti prisėdę ant suolelio. Batai paliekami kelio pradžioje įrengtose lentynose, o, įveikus maršrutą, yra kur nusimazgoti kojas.
Vilnius
Eiti. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose basakojų takas įrengtas netoli Informacijos centro. Idėja 2012-aisiais kilo VU Botanikos sodo direktoriui dr. Audriui Skridailai, o tako planą parengė pagal „Erasmus“ programą čia dirbusios studentės iš Slovakijos. Buvo nugriautos senos medinės arklidės, išvalyta teritorija.
Batai paliekami aikštelėje, ir visi juos, pasak VU Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Ryliškienės, grįžę čia randa. Nors taku leidžiama vaikščioti ir su apavu, čia pakankamai švaru ir eiti basomis, mat lankytojai su šunimis neįleidžiami. Atnaujinti šio tako taip pat dar neteko – jo lankytojai pernelyg nenualina.
Basakojų takas prasideda nuo pusmetrinės kliūties – nuo šlaito čiurlenančio, upeliuką primenančio pratako. Šį reikia peršokti. Pirmąjį ruožą sudaro stamboki, glotni akmenys. Jais eidami padais jausite vėsą, o karštą dieną akmenys bus šilti, bet vis tiek vėsesni nei oras. Pėdos maloniai išsilenks, tarsi siektų apgaubti kiekvieną akmenį.
Pušų kankorėžių ruože kojos kraiposi į visas puses, tad tenka lavinti pusiausvyrą, o pėdos aktyviai stimuliuojamos nuo dygių prisilietimų. Po šio išbandymo ramina ėjimas smėliu, o ketvirtame ruože tenka žirglioti nuo vieno medinio ritinio ant kito. Čia lavinamas dėmesingumas, nes tenka sekti, kad nenukristume. Toliau suguldyti medžių ritiniai savo šiurkščia žieve masažuoja pėdas, o šios turi prisitaikyti prie išgaubto paviršiaus. Tolesnė atkarpa – nuožulni, padengta plonais mediniais skrituliais, ją įveikus vėl kojomis liečiami akmenys.
„Kai vedu grupes, visada nusispiriu batus ir savo pavyzdžiu rodau, kaip gera vaikščioti basai“, – sakė R. Ryliškienė.
Bėgti. Palikti sportinius batelius namie ir pajusti bėgimo minkšta žole malonumą, patirti laisvės pojūtį ragina asociacijos „Sporto renginiai“ direktorius Evaldas Martinka. Rugpjūčio 6 dieną Vilniuje, Europos centro golfo klube, vyks šios organizacijos jau ketvirtą kartą rengiamos kroso basomis varžybos. Pasak E. Martinkos, bėgioti basam kieta kelio danga tikrai nepatartina, o štai per minkštą pievą – verta. Bėgimo basomis trasa bus įrengta nuolat prižiūrimoje Europos centro golfo klubo pievoje, tad dalyviams nerimauti dėl dangos nereikia. Manoma, kad bėgimas basomis arba su minimalia avalyne yra fiziologiškesnis, energiškai efektyvesnis, todėl bėgdamas ilgus atstumus žmogus sueikvoja mažiau energijos. „1960 m. etiopas Abebe Bikila laimėjo olimpinį maratoną, o 1962 m. anglas Bruce’as Tulloh pelnė pergalę Europos 5000 metrų bėgimo čempionate, ir abu jie bėgo basomis“, – sakė E. Martinka.
Druskininkai, Birštonas
Tie, kurie nenori ilgų atstumų basomis, gali išmėginti trumpus Kneipp'o takelius Druskininkuose ar Birštone. Ši procedūra gerina kraujotaką, aktyvina medžiagų apykaitą, padeda sustiprinti imuninę sistemą. Druskininkuose 2015-aisiais atnaujintame Karolio Dineikos sveikatingumo parke siūloma pabraidyti akmenimis išdėtame baseine, pamasažuoti pėdas vaikščiojant Kneipp'o takeliais.
Birštono centriniame parke įrengti vieši Kneipp'o takeliai sutraukia daugybę smalsuolių. Basomis kojomis čia einama akmenimis grįstu taku, kas pusantro metro keičiasi jo paviršiaus danga – nuo švelnaus smėlio, įvairaus dydžio akmenų iki eglių šakų ir net kankorėžių. Kaip teisingai eiti, rodoma edukaciniame filmuke.
Vaikščiojimo basomis nauda
* Atpalaiduojamos pavargusios pėdos
* Pagerėja kraujo ir limfos cirkuliacija
* Tampa paslankesni galūnių sąnariai
* Pėdų oda tampa švelni, užplūsta lengvumo pojūtis
* Mažina stresą
* Sustiprėja kūno gyvybinis tonusas
* Masažuojant pėdas stimuliuojama vidaus organų veikla
