Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgės Daivos Gudavičienės, aiškaus sergamumo krūties vėžiu ir mirtingumo sumažėjimo nestebima. Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine moterų liga, nuo jo miršta daugiausiai moterų – iš visų onkologinių susirgimų.
Profilaktiniai patikrinimai dažniausiai tampa vienintele priemone, padedančia laiku nustatyti šią ligą.
Ligos simptomai
Ankstyvose stadijose krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.
Pažengusio vėžio simptomai – jau aiškiau išreikšti. Tai sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais – kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų. Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas. Kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, taip pat – pakinta oda virš naviko: ji tampa panaši į citrinos žievelę.
Tai, kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos krūtyje, taip pat nuo to, ar didėdamas jis įauga į odą, ar liga apėmusi visą krūtį. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, geriausia pasirūpinti savimi ir kreiptis į gydytoją.
Profilaktika ir prevenciniai veiksniai
Krūties ligų chirurgės D. Gudavičienės teigimu, išvengti šios ligos galima laikantis sveikos mitybos principų, palaikant optimalų KMI indeksą, aktyviai sportuojant. Taip pat svarbu identifikuoti ir aktyviai stebėti aukštos krūties vėžio rizikos grupes: moteris, kurioms vaikystėje ir jaunystėje taikytas spindulinis gydymas, nustatytos BRCA mutacijos ar šeimoje buvę krūties vėžio atvejai (ypač jauname amžiuje).
„Lietuvoje atliekami genų, lemiančių krūties vėžio paveldimumą, tyrimai. Moterims, kurioms nustatytos BRCA mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu yra 60–80 proc., todėl joms siūlomas kitoks, ankstyvesnis tyrimo planas: Valstybinės ligonių kasos kartą per metus kompensuoja magnetinio rezonanso tyrimą. Profilaktinė krūtų patikra moterims, nepatenkančioms į aukštos krūties vėžio rizikos grupes, atliekama kartą per dvejus metus. Sulaukus penkiasdešimtmečio, kiekviena iš mūsų gali užsiregistruoti nemokamai mamogramai”, – pataria krūties ligų chirurgė.
Pasak D. Gudavičienės, užkirsti kelią krūties vėžio vystymuisi galima ir atliekant profilaktines operacijas. Jos ypač aktualios tada, jei pacientei nustatomos BRCA mutacijos. „Esant šioms mutacijoms, moteriai gali būti pasiūlyta krūties vėžio riziką mažinanti operacija, kai liaukinis krūties audinys pašalinamas ir atliekama vienmomentinė rekonstrukcija implantu. Pastarasis būdas moterims, patenkančioms į aukštos rizikos krūties vėžio grupę, ligos tikimybę sumažina 95 proc.“, – teigia gydytoja.
Atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją stengiamasi ir viešais renginiais. Vienas iš jų – spalio pradžioje Kaune vykstantis „Pink Run su BENU“. Jo metu pora tūkstančių rožiniais marškinėliais apsirengusių dalyvių bėga primindami, kokia svarbi šios ligos prevencija. Bėgikų teigimu, taip jie palaiko ir krūties vėžiu sergančias moteris – parodydami, kad jos nėra vienos.
Savityros svarba
Daugiau nei pusę krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Kaip minėta, ankstyvose stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliarus pasitikrinimas padeda ją nustatyti laiku.
Atliekant savityrą, pažįstama savo krūties liauka, taigi greičiau pastebimi pakitimai. Procesas nėra sudėtingas. Reikia atsigulti ant nugaros ir per alkūnę sulenktą kairiąją ranką pakišti po galva. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukami maži ratukai aplink kairiąją krūtį, judant link spenelio. Krūtis spaudžiama taip, kad būtų jaučiama jos sandara. Taip pat, tik su kaire ranka apžiūrima dešinė krūtis.
Patikrinus krūtis gulint, atsistojama prieš veidrodį, rankos padedamos ant klubų. Krūtys atidžiai apžiūrimos: ar jose nėra pakitimų, ar stipriai nesiskiria tiek krūtų, tiek spenelių dydis. Tebestovint prieš veidrodį, pakeliama dešinė ranka, o su kaire patikrinama, ar pažastyje nėra mazgelių. Apžiūrima ir kita pažastis, taip pat – speneliai. Juos reikia suimti nykščiu bei rodomuoju pirštu bei keletą kartų paspausti stebint, ar nepasirodo išskyrų.
Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.
