Kiekvieną dieną šalia darbinių reikalų mano darbo kalendoriuje yra bent vienas kalėdinis: parašyti Izabelei laišką nuo fėjos ir nykštuko, patikrinti ar į kalėdinį spektaklį dar yra bilietų, nupirkti dovanas artimųjų vaikams, išsiųsti atvirutes gyvenantiems užsienyje, suruošti Izabelei rūbus kalėdiniam pasirodymui.

Būtų galima tęsti, nes atsiranda vis nauji kalėdiniai darbai ir reikalai. Jie tokie visai smagūs, malonūs ir atitraukiantys nuo kasdienybės rūpesčių, kad labai lengva pasiduoti pagundai ir visus neskubius darbus atidėti po švenčių. Labai panašios pagundos kyla ir lieknėjančioms moterims.

Tikiu, kad tarp mano blog'o skaitytojų yra daug tokių, kurių jokie metų laikai neišmuša iš vėžių, jos visais metų laikais sėkmingai rūpinasi savimi, o jeigu nori numesti vieną kitą kilogramą, tai be vargo ir daro iki pat Kūčių.

Tačiau tikrai žinau, kad yra ir kita mano skaitytojų pusė. Jos dar nesulaukusios Kalėdų kasdien saujomis lukštena saldainius, pilna burna kerta kūčiukus ir pajutusios, jog greičiausiai be Naujų metų nepavyks „susiimti”, visiškai atsipalaiduoja. Tuo tarpu aš labai kviečiu to nedaryti. Tikrai nesakau, kad turite iki pat Kūčių susiveržti diržą. Tiesą sakant labiau kviečiu neprarasti sveiko proto ir turėti realius lūkesčius.

Štai kaina, kurią teks sumokėti, jei visas gruodis pavirs į vieną didelį prisivalgymą:

Naujus metus pasitiksi dar sunkesnė ir dar labiau nusivylusi savimi. Aš ten buvau ir gerai žinau, koks tai jausmas. Vien rašant apie tai užplūsta blogos emocijos, kurių nė už ką nenorėčiau dar kartą patirti. Jei jau ne pirmą kartą Naujus metus pasitinki su šiuo jausmu, pažadėk sau, kad šį kartą viskas bus kitaip.

Yra sakoma, kad „Rytojų mes kuriame šiandien“ ir tai yra tikra tiesa. Ko gero ir Tu ne kartą esi patyrusi, kad jei sekmadienį po aktyvaus savaitgalio iš kažkur vėlai grįžai ir neatlikusi įvairių sekmadieninių darbų krenti į lovą, dažnai susijaukia ne tik pirmadienis, bet ir visa savaitė. Įprastam savaitgaliniam maisto apsipirkimui privalai rasti laiko savaitės eigoj, nespėjus iš vakaro susidėlioti pirmadienio planų jis tampa tikru chaosu, kai jautiesi tąsoma į visas puses, o dar pasirodo ir vaikams į mokyklą reikėjo šį tą suruošti, bet tai liko nepadaryta ir reikalauja Tavo brangaus darbingo laiko.

Tikiu, kad ir kalbant apie maitinimąsi galėtum pasidalinti panašia patirtimi. Jei besaikis savaitgalio valgymas tęsiasi iki pat sekmadienio vakaro, tai ir pirmadienį saikingai maitintis tampa tikru iššūkiu. Jo neatlaikius, persivalgymas gali užsitęsti ir visą savaitę, kol šiaip ne taip surandama motyvacijos vėl susiimti atėjus naujam pirmadieniui.

Šiais, tikiu, Tau gerai pažįstamais pavyzdžiais, tenoriu pasakyti, kad gruodis yra šiandiena, o sausis – rytdiena. Nuo to, kaip praleisi gruodį, labai priklauso ir tai, kokia bus kitų metų pradžia. Ir tai galioja tiek kalbant apie lieknėjimo reikalus, tiek apie kitus darbus. Kuo daugiau jų atidėsi kitiems metams, tuo labiau nuo jų gausos svaigs galva jiems prasidėjus ir, beveik garantuoju, kad tuomet savo šiandieninio sprendimo gailėsiesi.

Tad ką gi daryti?

1. Turėti realistiškus lūkesčius. Jei gruodis gausus vakarėlių su vaišėmis nukrautais stalais, turėk tikslą ne numesti svorį, o Naujus metus pasitikti išlaikius esamą. Jei esant nepalankioms lieknėjimui aplinkybėms vis tiek save grauši ir spausi, efektas greičiausiai bus priešingas. Nujaučiu, kad ir pati esi ne kartą tai patyrusi, kai nuo per didelio spaudimo kažkas viduje pradeda priešintis ir galiausiai, vietoje to, kad laikytis vienokio ar kitokio sau primesto mitybos plano, imi ir iki negalėjimo prisivalgai. Verčiau atėjus Naujiems metams pasidžiauk, kad galbūt pirmą kartą per daug metų per šventes nepriaugai svorio. Tegul tai būna Tavo didžiausias laimėjimas. Tuomet su šiuo puikiu jausmu, vos prasidėjus sausiui, galėsi su vėjeliu toliau tęsti lieknėjimo planą.

2. Pasitelkti vaizduotę. Kad būtų lengviau atrasti motyvacijos džiaugtis saikingu gruodžiu, savo vaizduotėje nukeliauk į sausio pirmą dieną. Su visomis detalėmis įsivaizduok, kaip blogai jausiesi, jei eilinį kartą metus užbaigsi nejausdama saiko. Kiek įmanoma sustiprink pojūčius, kad pasidarytų taip bloga, jog jei dabar Tau pasiūlyčiau mėgstamiausio maisto, Tu net neabejodama atsakytum: „ačiū, bet tikrai ne!“.

Tuomet įsivaizduok priešingą scenarijų: Tu visą gruodį nespaudei savęs lieknėti (jei taip nusprendei), tačiau vietoj to, tiesiog maitinaisi saikingai, neprarasdavai sveiko proto atsidūrusi prie vaišėmis nukrautų stalų ir Naujus metus pasitinki lengvu skrandžiu, o svarbiausia – lengva, kaltės jausmo nekamuojama širdimi. Kuo intensyviau išgyvenk šį jausmą. Leisk sau pajusti, kaip tai nuostabu. Kaip gera taip jaustis. Kaip gera žinoti, kad tai galbūt patys pirmieji metai, kuriuos pasitinki su tokiu jausmu ir, kad tai beveik kaip garantas, kad šie metai tikrai pagaliau bus kitokie.

Jei ne tik skaitei tekstą, bet iš tiesų atlikai vaizduotės pratimą, greičiausiai jautiesi daug labiau motyvuota padaryti taip, kad šių metų pabaiga būtų kitokia nei prieš tai buvusios.

Labai siūlau šią praktiką atlikti bent kartą per dieną. Nes, kaip sako žymusis sėkmės mokytojas Zig Ziglar, „žmonės sako, kad motyvacija ilgai netrunka. Na taip, visai kaip ir kūno švara. Būtent dėl to ir einame į dušą kiekvieną dieną“.

Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!

Su meile,
Ieva ♥