Remiantis dietologų kartojama mantra, vitaminas A – tai gero regėjimo, stipraus imuniteto ir tinkamo ląstelių augimo garantas. Jei šio vitamino žmogaus organizmui trūksta, dažniausiai tai būna akivaizdžiai matoma išoriškai. Kai trūksta vitamino A, oda išsausėja, pleiskanoja ir atrodo negyvybinga. Neretai užpuola dermatitas, atsiranda bėrimų ir sudirgimų.
Maža to, vitamino A trūkumas kenkia regėjimui, ypač prastai matoma tamsiuoju paros metu. Susilpnėja gleivinės apsauga visame organizme, prastėja nagų ir dantų būklė, ant odos per anksti pasimato raukšlių, ima slinkti plaukai. Kaip gi po visų šių išvardintų bėdų nepatikėti, kad šis vitaminas – svarbiausias, norint išsaugoti grožį?
Vis tik yra ir gerų naujienų. Vitaminas A, naudojamas tiek išoriškai, tiek ir į vidų, puikiai padeda gydant aknę, kovojant su pačiais įvairiausiais kitais odos būklės pablogėjimo variantas ir mėginant įveikti pirmuosius senėjimo požymius. Lyg to dar būtų maža, vitaminas A padeda įveikti uždegimus.
Kaip gi veikia ši schema? Dalis į kraują patekusio vitamino A siunčiama sandėliuoti į kepenis, o kita dalis lieka kraujyje tinkama koncentracija skirtingų organų poreikiams užtikrinti. Taigi šis vitaminas spartina odos ląstelių regeneraciją, kai vargina bėrimai, ir padeda likviduoti ne laiku ir ne vietoje atsiradusią raukšlelę.
Vitaminas A būna dviejų rūšių: retinoidai (jų gaunama iš gyvūninės kilmės produktų) ir beta karotenas (jo gaunama iš augalinės kilmės produktų). 2013 m. amerikiečių mokslininkai nustatė dėmesio vertą faktą: per pastarųjų 20 metų periodą vaisiuose, daržovėse ir žaliosiose lapinėse daržovėse aptinkamų vitaminų kiekis sumažėjo beveik dvigubai. Kitaip tariant, vienas vitamino A vienetas dabar turi tik šešias karotinoido molekules, nors anksčiau jų buvo 12. Vis tik tai tikrai nereiškia, kad vaisių ir daržovių nuo šiol vertėtų vartoti dvigubai daugiau. Kuo puikiausių vitamino A alternatyvų gausite vartodami kepenų, riebių žuvų ir pieno produktų.
Didžiausias šio antioksidanto kiekis aptinkamas raudonosiose paprikose, špinatuose (rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje), šparaguose, batatuose, lengvame moliūgų pyrage (nauda širdžiai), morkose, obuoliuose, bananuose, manguose ir abrikosuose.
Kuris variantas jums atrodo labiau viliojantis: stiklinė ledų ar 20 skardinių konservuoto tuno? Įdomu pastebėti, kad abiejų šių pozicijų sudėtyje yra vienodas vitamino A kiekis (apie 20 proc. šio vitamino paros normos). Vis tik vertėtų nepamiršti, kad vertinant šio vitamino kiekį 25 rutuliukai ledų prilygsta vienai orkaitėje iškeptai saldžiajai bulvei.
Dar viena naudinga užuomina: vitamino A poveikis didinamas jo vartojimą derinant su cinku ir vitaminu E.
Svarbu nepulti į kraštutinumus, nes vitaminas A yra tirpus riebaluose, o tai reiškia, kad jis ne tik greitai organizmo pasisavinamas, bet ir kaupiamas, todėl rizikuojama perdozuoti. Dažniausiai pasireiškiantys šalutinio poveikio variantai: sąnarių skausmai, pykinimas, migrena. Vyresnio amžiaus asmenims vitamino A perteklius gali baigtis osteoporoze, susilpninti kaulus ir padidinti kaulų lūžių riziką net 7 kartus.
Jei vartojate vaistus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, ar jūsų atveju vitamino A papildas yra saugus vartoti. Pavyzdžiui, šis vitaminas didina spuogams gydyti naudojamų priemonių veiksmingumą, tačiau gali būti itin pavojingas, jei turite bėdų dėl kepenų, inkstų ar kaulų retėjimo.
