60-ąjį jubiliejų jis atšventė 7134 metrų Avicenos viršūnėje prie Kirgizijos ir Tadžikijos sienos, o ir dabar kasdienybė jo visai nepanaši į nurimusią.
Vyras pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkiausia yra peržengti namų slenkstį. A. Jucevičius kasdien ruošiasi kokiems nors renginiams: derina detales, maršrutus. Keliautojų renginiai vyksta gamtoje, reikia gauti įvairius leidimus, suruošti inventorių, susirasti savanorius.
Snaigės žygiai žiemą – vienas populiariausių masinių renginių, kuriame dalyvauja ir šeimos, ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės. Daugiausiai - 2200 žmonių Snaigės žygyje dalyvavo dar sovietų laikais, kada mokyklos turėjo daug slidžių ir inventoriaus. O paskutiniais metais į „Snaigę“ susirenka apie 1600 žmonių.
„Tokį renginį organizuojant reikia daug talkininkų, esu pats priverstas judėti, reikia trasas paruošti. Žiemos laikotarpiu mano šeštadieniai-sekmadieniai yra ant slidžių. Šiltesniu metu rengiu baidarių varžybas, maratonus. Vyksta mokomieji renginiai, seminarai, treniruotės, technikos varžybos besiruošiantiems į kalnus. Kasmetinė turiada kalnuose – vienas iš ryškesnių vasaros renginių, kuriame dalyvių skaičius neribojamas“, - apie daug metų organizuojamus renginius pasakoja Algimantas Jucevičius.
Artima Vydūno filosofija ir vegetarizmas
A. Jucevičius sako, jog visada domėjosi sveikatingumu, bet atidžiau į tai gilintis pskatino tarpukario enciklopedistas, politinis kalinys, propagavęs Vydūno filosofiją – Bronius Vaitiekūnas. „Jo dėka mano gyvenime atsirado rytų filosofija, Vydūnas. Vėliau Lietuvoje kūrėsi sveikatingumo sąjūdis, atvažiuodavo įvairūs lektoriai“, - pasakoja jis.
Įkvėpimo keliautojas semiasi ir iš kolegų, kitų Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narių. „Ksavera Vaištarienė man padarė didelį įspūdį, jos įkvėptas esu badavęs 23 dienas. Šis eksperimentas buvo labai puikus: daug judi, dirbi šviesia galva, buvau labai darbingas. Nuo to laiko ir vegetarizmo idėjos man artimos“, – sako jis. Po šio iššūkio A. Jucevičius atsirado sveikuoliškame judėjime. Prisidėjo prie vegetarų draugijos įkūrimo, Lietuvos sveikuolių sąjungos kūrimo, padėjo steigti pirmuosius klubus.
„Sveikatingumas visuomet buvo persipynęs su mano veikla, prioritetu laikiau judėjimą, buvimą gamtoje“, - prisimena vyras.
Niekada neprimetantis savo idėjų, tačiau asmeniniu pavyzdžiu bandantis įkvėpti žmones žinomas keliautojas savo patirtimi dalijasi ir Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose stovyklose senjorams „Mes galim“.
„Sunkiausia yra peržengti namų slenkstį. Kai tai padarai, atsiveria plačios galimybės padėti sau pačiam“, – specialiai senjorams sako jis.
Savęs neapsunkina alkoholiu ir vaistais
A. Jucevičius sako, jog visiškai sveikų žmonių nėra. „Tačiau po jaunystės bėdų, kai sirgau pleuritu, neturėjau nieko rimtesnio. Arbatėlė, žolelės. Jei man reikia kokią pažymą gauti, mane bara, kad aš pas gydytojus nesirodau. Neapsunkinu savęs vaistais. Į pasą nesinori žiūrėti, tačiau krūvių, kurie buvo jaunystėje, negaliu sau taikyti. Žygiuose man sveikatos visada užtenka“, - sako Lietuvos šviesuoliu tituluojamas A. Jucevičius.
Alus, rūkymas, gėrimas pašnekovui visada buvo svetimas, nes šeimoje buvo tragiškų istorijų. Alkoholio atsisakymas tapo jo protestas.
Anksti keltis ir saikingai valgyti
Algimantas keliasi 4 val. ryto, išgeria šilto vandens stiklinę su citrina. Tuomet padaro minimalią mankštelę ir dirba prie kompiuterio. 6 val. ryte išvažiuoja į darbą, nes tai aukso valandos, kai niekas netrukdo. Anot jo, tai svarbu, nes veiklų ir reikalų daug.
Pusryčių nevalgo, jei reikia, užsipila dribsnių apie 5.30 val. prieš išvažiuodamas į darbą. Pietus dažnai praleidžia, beveik nevalgo. O vakarienei patinka grikių košė, tunas ar kažkas kita kukliais kiekiais. Miegoti gulasi ne vėliau 22.30 val.
