Ši liga mus paveikia nevienodai, tačiau bet kuris iš mūsų galime ko nors imtis, kad sušvelnintume jos poveikį sergančiajam, jo šeimai, bendruomenei. Kasmet vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena suteikia progą apmąstyti, ką patys galėtume padaryti, tuomet pasižadėti ir imtis konkrečių veiksmų tesint šį pažadą.
2016–2018 m. vykdomos Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanijos akiratyje yra veikla, kuria gelbstimos gyvybės, vėžio gydymo srityje pasiekiama daugiau lygybės, o kovos su vėžiu prioritetai svarstomi aukščiausiu politiniu lygmeniu. Apie šių veiklų veiksmingumą surinkta reikiamų faktų ir įrodymų, tad nesvarbu, kas jūs esate – ar vėžį įveikęs žmogus, jo bendradarbis, kovos su vėžiu organizacija, sergantįjį slaugantis asmuo, draugas, darbdavys ar studentas – ši informacija lengvai pasiekiama kiekvienam iš mūsų, kad jos įkvėpti imtumėmės veiksmų.
Pasaulinė kovos su vėžiu diena – kas tai?
Pasaulinė kovos su vėžiu diena minima kasmet vasario 4-ąją, kai pasaulis susivienija vieninteliam tikslui – nuolatinei kovai su vėžiu. Šią dieną siekiama kuo plačiau informuoti visuomenę apie šią pavojingą ligą bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad kasmet būtų išvengta kuo daugiau mirtimi pasibaigiančių ligos atvejų.
Kodėl Pasaulinė kovos su vėžiu diena tokia svarbi? Vėžio epidemija jau pasiekė milžinišką mastą ir vis dar plinta. Kasmet pasaulyje nuo vėžio miršta 8,8 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonus sudaro ankstyvosios mirtys (30–69 metų amžiaus). Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės iki daugiau nei 14 milijonų žmonių per metus. 2016 metais Lietuvoje mirtingumas dėl piktybinių navikų sudarė beveik penktadalį (19,9 proc.) visų mirčių. Taigi privalu imtis neatidėliotinų veiksmų ir labiau šviesti visuomenę apie šią ligą bei kurti praktines strategijas, kaip mažinti vėžio sukeliamą naštą.
Apie vėžį
* Vėžys yra jokių ribų nepaisanti liga, veikianti, veikusi ar dar paveiksianti mus tiesiogiai ar netiesiogiai.
* Kiekvieno asmens, organizacijos ir vyriausybės veiksmai gali padėti sumažinti vėžio sukeliamą naštą ir kartu pasiekti, kad iki 2025-ųjų ankstyvų mirčių nuo neužkrečiamųjų ligų sumažėtų 25 proc.
* Pasaulyje didžiausias mirtingumas yra nuo vėžio, kasmet nusinešančio 8,8 milijono gyvybių, kurias galima išgelbėti, jei liga būtų diagnozuota pakankamai anksti, nes daugumą vėžio atmainų galima išgydyti.
* Kol žmonės visame pasaulyje nebus tinkamai informuoti apie šią ligą ir nebus imtasi jos prevencijos ir gydymo, kasmet beprasmiškai mirs milijonai žmonių.
* Turime veikti nedelsdami, nes pasaulinė vėžio epidemija yra milžiniška ir ji vis plinta. Prognozuojama, kad nuo 14,1 milijono atvejų 2012 metais šis skaičius gali išaugti iki 19,3 milijono 2025-aisiais.
Mes galime
Įkvėpti veiksmams ir jų imtis
Užkirsti kelią vėžiui
Kurti sveikas mokyklas
Kurti sveikas darbo vietas
Kurti sveikus miestus
Padėti kitiems grįžti į darbą
Skatinti supratimą apie vėžį
Pagerinti vėžio gydymo prieinamumą
Inicijuoti sveikatos politikos pokyčius
Pasitelkti vėžiui gydyti profesionalų personalą
Aš galiu
Rinktis sveiką gyvenseną
Suvokti, kad ligos nustatymas ankstyvoje stadijoje gelbsti gyvybę
Grįžti į darbą
Kontroliuoti vėžio eigą
Mylėti ir gauti atsaką
Kreiptis pagalbos
Būti išgirstas
Lietuvoje vykdomos vėžio prevencijos programos
* Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
* Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
* Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
* Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – 50–75 metų gyventojai kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus informacija
