Juo dažniausiai suserga 30-40 metų moterys, o pasaulyje šis sindromas diagnozuojamas vos 1-10 žmonių iš milijono. Lietuvoje kasmet diagnozuojami 2-3 nauji atvejai, tačiau šią ligą atrasti sunku, nes požymiai ir simptomai nėra specifiniai.
„Kortizolis - vienas iš hormonų, atliekantis svarbias funkcijas organizme. Jis dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose, slopina uždegimą ir alergiją, padeda prisitaikyti prie streso, tačiau padidėjęs jo kiekis yra žalingas“, - apie šį sutrikimą aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė, Retų endokrininių ligų centro vadovė prof. Birutė Žilaitienė.
Profesorė pabrėžia, kad dėmesį atkreipti reiktų žmonėms, turintiems du ir daugiau Kušingo sindromo simptomų: riebalų susikaupimą pilvo srityje, plonas galūnes, riebalų „kuprelę“ sprande, apvalų veidą, raudonas, melsvas strijas, jaučiamą bendrą raumenų silpnumą.
Kušingo sindromas susijęs su atsparumu insulinui, angliavandenių apykaitos sutrikimais (įskaitant ir cukrinį diabetą), hipertenzija, dislipidemija, širdies ir kraujagyslių ligomis, kaulų retėjimu (osteoporoze).
Ligai diagnozuoti prireikia daugybės kraujo tyrimų, echoskopijų, rentgeno nuotraukų, konsultacijų su kardiologais, pulmonologais, dietologais, okulistais, neurooftolmologais, neurochirurgais, reumatologais ir kitais. Paskutinis paieškų etapas - magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, padedantis galutinai nustatyti diagnozę.
Negydomas Kušingo sindromas susijęs su beveik 5 kartus didesniu šių pacientų mirtingumu, lyginant su bendra populiacija. Kaip teigia Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas, tokių pacientų gydymas yra kompleksinis daugiadalykės komandos darbas.
„Neurochirurginė operacija - vienintelis ilgalaikis Kušingo sindromo gydymo pasirinkimas. Ji būna sėkminga apie 60-70 proc. pacientų ir visiškai išgydo. Įvairiais ligos etapais pacientai yra tiriami ir gydomi patyrusių specialistų radiologų, neurooftolmologų, endokrinologų bei neurochirurgų.
Svarbu, kad visa gydymo komanda turi didelę patirtį diagnozuojant, parenkant gydymą, prižiūrint pooperaciniu laikotarpiu ir atliekant tolesnį sekimą“, - pasakoja prof. A. Tamašauskas.
Neurochirurgijos klinikos vadovo teigimu, dėl pakankamai mažo susirgimo hipofizės adenoma žmonių skaičiaus chirurginis gydymo metodas saugiai gali būti taikomas tik patirtį turinčiame neurochirurgijos centre bei esant stipriai daugiadalykei komandai: „Esame vienintelė klinika Lietuvoje, kurioje ši operacija atliekama. Neurochirurgijos klinikoje sukaupta didelė tokių operacijų patirtis - profesionalūs specialistai yra atlikę apie 1000 tokio tipo operacijų“.
Pasak Kauno klinikų atstovės Eglės Audickaitės, Neurochirurgijos klinikos gydytojai sukaupę daugiau nei 20 metų patirties operuodami tokius pacientus ir savo rezultatais nenusileidžia kitiems Europos centrams.
Nepavykus pašalinti adenomos dėl jos anatominių ypatumų ar jai atsinaujinus, gali būti taikomas medikamentinis ar spindulinis gydymas. Šie gydymo metodai, įskaitant ir naujausius medikamentus, taip pat yra prieinami Kauno klinikų pacientams.
