Ką daryti sprendžiantiems šią dilemą, pataria onkogenomikos specialistas Milano universiteto profesorius Pieras Giuseppe Pelicci ir mokslininkė, mitybos specialistė Lucilla Titta Elianos Liottos knygoje „Smartfood – sveika mityba“ (leidykla „Alma littera“).

Laisvėje plaukiojančios ar užaugintos?

Riebios žuvys yra laikomos vienu didžiausių natūralių omega-3 rūgščių šaltiniu. Šios yra nepakeičiamos mūsų organizmams, nes padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, trombų susidarymo, suteikia energijos, padeda atitolinti smegenų ligas ir depresiją ir t. t.

Daugiausiai omega-3 rūgščių sukaupia riebios žuvys – lašišos, tunai, skumbrės, menkės, sardinės, silkės. Manoma, kad laisvai plaukiojančios žuvys šių rūgščių sukaupia daugiau, vis dėlto, kaip rodo Italijos Maisto produktų ir mitybos centro atlikti tyrimai, labai didelio skirtumo tarp sužvejojamų ir dirbtinai auginamų žuvų šiuo požiūriu nėra.

O štai gyvsidabrio laisvėje plaukiojančios žuvys sukaupia išties daugiau. Jei norite jo išvengti, reikėtų nepiktnaudžiauti stambiomis žuvimis, mat jos šio sunkiojo metalo turi kur kas daugiau nei smulkios žuvelės. Be to, būdamos grobuonės, įsisavina ir smulkių prarytų žuvyčių „santaupas“. Lietuvoje iš stambiųjų žuvų dažniausiai valgomas tunas. Vengti tokių žuvų ypač rekomenduojama nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims, nes gyvsidabris prasiskverbia per placentą ir net maži jo kiekiai gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.

Žalios ar konservuotos?

Tunas turi dar vieną minusą – Lietuvoje jis dažniausiai parduodamas konservuotas. Kaip rodo tyrimai, tuno konservuose beveik nėra likę omega-3 rūgščių, taigi ir naudos iš tokių konservų ne per daugiausiai. O štai skumbrės konservai omega-3 išsaugo. Šios rūgštys išsaugomos ir šaldant žuvį, taip pat kepant ją ant grotelių. Nedaug jų prarandama ir žuvį kepant orkaitėje ar verdant 20 minučių. O štai skrudintuvas omega-3 sunaikina beveik visiškai.

Vengti rūkytos ar konservuotos žuvies rekomenduojama ir dėl druskos pertekliaus bei rūkant susidarančių toksinių junginių. Kita vertus, žalia, japonų virtuvėje sašimiams naudojama žuvis turi kitą riziką – ji dažnai būna užkrėsta parazitų „anisakis“ lervomis. Jos žūsta žuvį apdorojant termiškai arba pašaldžius 18 laipsnių temperatūroje 96 valandas. Marinavimas acte, sūdymas ir kitoks apdorojimas šių parazitų nenužudo.